Olimpinės žaidynės - tai svarbiausias ir didžiausias pasaulio sporto renginys, kuriame sportininkai varžosi individualiose ir komandinėse rungtyse. Nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai dalyvauja šiose varžybose, kurias vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpiados žaidynės, arba vasaros olimpinės žaidynės, ir žiemos olimpinės žaidynės sudaro olimpines žaidynes. Jos rengiamos kas ketveri metai, vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, o žiemos - trečiaisiais olimpiados metais.
Lietuvos sportininkai, atkūrus nepriklausomybę, sugebėjo ne tik atkurti savo valstybę, bet ir iškovoti garbingų vietų pasaulio olimpinėse žaidynėse. Per 18 olimpinių žaidynių, šiuo 35 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, šalies garbę iš viso gynė 345 skirtingi sportininkai - 319 vasaros ir 36 žiemos sporto šakų atstovai.
Olimpinio Judėjimo Pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant apžvelgti Lietuvos sportininkų pasiekimus olimpinėse žaidynėse, reikėtų trumpai paminėti šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės
Leonardas Syttinas (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę. Nikolajus Voronkovas (g. 1883 m. Vilniuje) buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinei.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsti 15 sportininkų, dalyvavusių dvejose rungtyse: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse dalyvavo Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.
Boksininkas Juozas Vinča užėmė 5-8 vietą. Kitas boksininkas Kazys Markevičius tenkinosi 17-24 vieta. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą. Jurgis Gedminas buvo 55-tas. Isakas Anolikas ir Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lengvaatletė Paulina Radziulytė dalyvavo 800 m bėgime. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirto dešimtas. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas.
Albina Osipavičiūtė dalyvavo 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo. Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė. Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Jų vairininkas buvo rusas Igoris Rudakovas. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ketvirtąją vietą.
1988 m. Seulo olimpinės vasaros žaidynės
1988 m. Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 8397 sportininkai iš 159 rinktinių. Net 25 sportininkai iš Lietuvos dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse. Jie rungėsi irklavimo, rankinio, krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, dviračių plento ir treko, plaukimo, žirginio sporto varžybose. Du aukso medalius Seulo iškovojo dviratininkas Gintautas Umaras. G.Umaras Seulo treke laimėjo ir asmenines, ir komandų persekiojimo lenktynes. Su SSRS komanda persekiojimo lenktynių auksą iškovojo ir Artūras Kasputis. Keturi Lietuvos krepšininkai rungtyniavo olimpine čempione tapusioje SSRS rinktinėje - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis. Futbolo olimpiniais čempionais tapo du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis.
Lietuvos Olimpiniai Medaliai Atkūrus Nepriklausomybę
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkurtajam Seimui paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija paskelbė kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos. Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas - 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o po pusmečio vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas ir pirmasis istorijoje medalis. Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924-ųjų vasaros ir 1928-ųjų žiemos bei vasaros žaidynėse, tačiau tuomet medalių nebuvo laimėta.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Istorinis medalis buvo ne bet kokios prabos, o auksinės - 1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu ir medalininku. „1992 metų olimpinėse žaidynėse jau dalyvavome kovodami už savo brangią Lietuvą - atsakomybė ir motyvacija buvo visai kita, o pats didžiausias jausmas buvo, kai stovėjau ant pakylos, kai himnas skambėjo ir trispalvė kilo - jaučiausi įdomiai, visiškai kitaip nei anksčiau“, - prisiminė R. Ubartas. Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Gintaru Einikiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo principinę dvikovą prieš NVS šalių jungtinę komandą.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Identiškai vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai finišavo ir 1996-aisiais Atlantoje.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Lietuvos krepšininkai vėl finišavo treti. Be jų trimis olimpiniais medaliais pasigirti gali dar ir disko metikas Virgilijus Alekna. Daina Gudzinevičiūtė tapo pirmąja Lietuvos šaule, iškovojusia aukso medalį tranšeto rungtyje. Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė iškovojo bronzą irklavimo varžybose, o Diana Žiliūtė - bronzą dviračių plento grupinėse lenktynėse. Virgilijus Alekna auksą iškovojo tiek 2000 metais.
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Virgilijus Alekna auksą iškovojo tiek 2004 metais. Austra Skujytė iškovojo sidabrą septynkovėje, o Andrejus Zadneprovskis - sidabrą šiuolaikinėje penkiakovėje.
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Virgilijus Alekna 2008-aisiais pasidabino bronzos medaliu. Edvinas Krungolcas iškovojo sidabrą šiuolaikinėje penkiakovėje, Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt - sidabrą buriavimo „Laser Radial“ klasėje, Mindaugas Mizgaitis - sidabrą graikų-romėnų imtynėse, o Andrejus Zadneprovskis - bronzą šiuolaikinėje penkiakovėje.
2012 m. Londono olimpinės žaidynės
2012-aisiais auksą iš Londono parvežė plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė Zadneprovskienė. Aleksandras Kazakevičius iškovojo bronzą graikų-romėnų imtynėse, Evaldas Petrauskas - bronzą bokse, o Austra Skujytė - bronzą lengvojoje atletikoje, septynkovėje.
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės
Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter iškovojo sidabrą irklavimo porinėje dvivietėje, Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė - bronzą irklavimo porinėje dvivietėje, Aurimas Didžbalis - bronzą sunkiojoje atletikoje, o Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas - bronzą baidarių irklavime.
2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės
Viktorija Senkutė tapo pirmąja Lietuvos irkluotoja, laimėjusia apdovanojimą vienviečių valčių klasėje. Iš pastarųjų olimpinių žaidynių Prancūzijoje mūsų olimpinė rinktinė grįžo su dar trimis apdovanojimais - vicečempionais tapo disko metikas Mykolas Alekna ir breiko šokėja Dominika Banevič, o vyrų 3x3 krepšinio rinktinė pasipuošė bronzos medaliais.
Lietuvos Olimpiniai Čempionai
Lietuva be R. Ubarto ir V. Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus. Tiksliau - olimpines čempiones. Tai - dabar LTOK prezidentės pareigas einanti buvusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė, 2000 metais triumfavusi tranšeto rungtyje, ir 2012-aisiais auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė Zadneprovskienė.
- Romas Ubartas: 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį disko metimo rungtyje.
- Daina Gudzinevičiūtė: 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse tapo olimpine čempione tranšeto rungtyje.
- Virgilijus Alekna: Du kartus olimpinis čempionas, auksą iškovojęs 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse disko metimo rungtyje.
- Rūta Meilutytė: 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse, būdama vos 15 metų, tapo olimpine čempione 100 metrų krūtine rungtyje.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį šiuolaikinėje penkiakovėje.