Per daugiau nei tris dešimtmečius, praėjusius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šalies sportininkai iškovojo 25 olimpinius medalius - 8 žiemos ir 17 vasaros olimpinėse žaidynėse. Šiame straipsnyje prisiminsime svarbiausius Lietuvos sportininkų pasiekimus olimpinėse žaidynėse per šį laikotarpį.
Lietuvos kelias į nepriklausomas olimpines žaidynes
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija kreipėsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos. Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas - 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse.
Sugrįžimas į olimpinį judėjimą įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse. Po pusmečio Barselonoje vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas pirmasis istorinis medalis. Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924 m. vasaros ir 1928 m. žiemos bei vasaros žaidynėse, tuomet medalių nebuvo laimėta.
Pirmasis aukso medalis po nepriklausomybės atkūrimo
1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo rungties finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu bei medalininku. Šis medalis buvo auksinės prabos.
R. Ubartas prisiminė: „1992 metais olimpinėse žaidynėse jau dalyvavome kovodami už savo brangią Lietuvą - atsakomybė ir motyvacija buvo visai kita, o pats didžiausias jausmas buvo, kai stovėjau ant pakylos, kai himnas skambėjo ir trispalvė kilo. Man toks jausmas buvo pirmą kartą - jaučiausi įdomiai, visiškai kitaip nei anksčiau.“ Legendinis sportininkas savo kraityje turi ir olimpinį sidabro medalį, iškovotą 1988 metais, atstovaujant SSRS rinktinei, tačiau pabrėžė, kad šie medaliai nesulyginami.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
„Yra toks žodis euforija, tai ji buvo mane apėmusi - jausmą labai sunku apsakyti, visa tai reikia pajusti. Bet žinau, kad buvau labai laimingas, jog pateisinau atsakomybę, nes ji buvo didžiulė, nes žmonės tikėjosi medalio. Ir kai man pavyko - jaučiausi laimingas, kaip devintame danguje. O dar už Lietuvą dalyvaudamas… Neapsakomas jausmas“, - atviravo R. Ubartas.
Krepšininkų bronza Barselonoje ir dominavimas vėlesnėse olimpiadose
Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo principinę dvikovą prieš Jungtinę komandą, kurią sudarė žaidėjai iš NVS šalių.
Lietuvos krepšininkai identiškai finišavo ir 1996 m. Atlantoje bei 2000 m. Sidnėjuje, iškovodami bronzos medalius.
Virgilijaus Aleknos dominavimas disko metimo sektoriuje
Be krepšininkų, trimis olimpiniais medaliais gali pasigirti legendinis disko metikas Virgilijus Alekna. Jis auksą iškovojo 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose, o 2008 m. Pekine pasidabino bronzos medaliu.
Kiti Lietuvos olimpiniai čempionai
Lietuva be R. Ubarto ir V. Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus - olimpines čempiones. Tai - dabar LTOK prezidentės pareigas einanti Daina Gudzinevičiūtė, 2000 m. triumfavusi stendinio šaudymo tranšėjinėje aikštelėje, ir 2012 m. auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
D. Gudzinevičiūtė prisiminė: „Ši pergalė pakeitė mano gyvenimą. Buvo neapsakomas jausmas pasiekti patį aukščiausią sportinį laimėjimą - auksu džiaugėsi visi: Lietuva, Vilnius, olimpinis sporto centras, draugai, kolegos, tolimiausi giminės ir net tėčio garažo draugai. To niekada nebus įmanoma pamiršti.“
Dvi olimpinės čempionės, Daina ir Laura, yra tarp šešių olimpiečių rekordininkų, kurios svarbiausiame pasaulio sporto renginyje varžėsi net po penkis kartus. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė po penktųjų žaidynių praėjusių metų vasarą Paryžiuje baigė savo sportininkės karjerą. Kartu su Londone iškovotu auksu jos trofėjų lentynoje kabo ir 2021 m. Tokijuje laimėtas sidabras.
Daugkartiniai medalininkai
Du olimpinius medalius yra iškovojęs ir L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės vyras, taip pat penkiakovininkas, Andrejus Zadneprovskis - 2004 m. sidabrą ir 2008 m. bronzą. Du medalius taip pat yra iškovojusi septynkovininkė Austra Skujytė. Tiesa, jeigu 2004 m. sidabrą ji atsiėmė ant apdovanojimų pakylos Atėnuose, tai 2012 m. bronza ant kaklo lengvaatletei buvo užkabinta tik 2019 metais, kuomet diskvalifikuotos buvo dvi nusižengusios sportininkės.
Apdovanojimų transformacijos
Pagal identišką scenarijų 2008 m. Pekine Mindaugo Mizgaičio iškovota bronza po devynerių metų virto sidabriniu apdovanojimu - jį atletui įteikė Vilniuje viešėjęs pats Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.
Bendras medalių skaičius ir įtaka sportui Lietuvoje
Iš viso Lietuvos sportininkai nuo 1990 m. laimėjo 6 aukso, 9 sidabro ir 15 bronzos medalių. Visi jie iškovoti vasaros olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Irkluotoja Milda Valčiukaitė, kartu su Donata Vištartaite 2016 m. Rio de Žaneire pasipuošusi bronziniu apdovanojimu moterų porinių dviviečių valčių irklavimo varžybose, teigė: „Kai stovėdavau ant pakylos, spausdama medalį prie krūtinės ir žiūrėdama kaip kyla Lietuvos trispalvė, kiti galvodavo: „Jai sekasi!“. Taip, man sekasi, nes, visų pirma gimiau laisvoje ir nepriklausomoje šalyje, kurioje nebevyko kariniai konfliktai ir šalis vystėsi įvairiose srityse, taip pat ir sporte. Man sekasi, nes aš galėjau rinktis iš daugybės saviraiškos formų. Man sekasi, nes galėjau sekti pėdomis tų, kurie atkūrus nepriklausomybę neturėjo tinkamų sąlygų, bet turėjo didžiulį norą garsiai parodyti visam pasauliui, kas yra Lietuva. Man sekasi, nes jaučiu didžiulį tautiečių palaikymą. Man sekasi, nes galiu būti dalele nepriklausomos Lietuvos ir apie ją kalbėti garsiai.“
Per 15 olimpinių žaidynių, praėjusių per 30 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, šalies garbę iš viso gynė 299 skirtingi sportininkai - 271 vasaros ir 28 žiemos sporto šakų atstovai.
Naujausi pasiekimai
Iš pastarųjų olimpinių žaidynių mūsų olimpinė rinktinė grįžo su dar trimis apdovanojimais - vicečempionais tapo disko metikas Mykolas Alekna ir breiko šokėja Dominika Banevič, o vyrų 3x3 krepšinio rinktinė pasipuošė bronzos medaliais.
Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo
Auksas:
- 1992 m. - Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2000 m. - Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšėjinė aikštelė)
- 2000 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2004 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2012 m. - Rūta Meilutytė (plaukimas)
- 2012 m. - Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
Sidabras:
- 2004 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2004 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. - Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, „Laser Radial“ klasė)
- 2008 m. - Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės)
- 2016 m. - Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2021 m. - Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2024 m. - Mykolas Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2024 m. - Dominika Banevič (breikas)
Bronza:
- 1992 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 1996 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. - Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2000 m. - Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
- 2008 m. - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2008 m. - Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2012 m. - Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
- 2012 m. - Evaldas Petrauskas (boksas)
- 2012 m. - Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2016 m. - Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2016 m. - Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
- 2016 m. - Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
- 2024 m. - Viktorija Senkutė (irklavimas, vienvietė valtis)
- 2024 m. - vyrų 3x3 krepšinio rinktinė
Istorinis kontekstas: Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse iki nepriklausomybės
Prieš aptariant atkurtos Lietuvos pasiekimus olimpinėse žaidynėse, svarbu prisiminti ir ankstesnį šalies dalyvavimą šiame sporto renginyje.
Pirmieji žingsniai: 1924 ir 1928 metai
Nepriklausoma Lietuva pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse. Į žaidynes buvo nusiųsta 15 sportininkų, kurie dalyvavo dvejose rungtyse: futbolininkų ir dviratininkų. Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Šveicarijai rezultatu 0:9 ir Egiptui 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 12 Lietuvos sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Aukščiausiai pakilo boksininkas Juozas Vinča, kuris pasidalijo 5-8 vietas.
Okupacija ir dalyvavimas SSRS rinktinės sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose SSRS rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai SSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse. Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimėjo olimpinius medalius: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo olimpiniais vicečempionais krepšinio varžybose.
Žiemos olimpinės žaidynės: Kęstutis Bulota
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo Kęstutis Bulota, kuris dalyvavo greitojo čiuožimo varžybose.
Pranas Lubinas: lietuvis, tapęs olimpiniu čempionu su JAV rinktine
1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse, kuriose krepšinis pirmą kartą buvo įtrauktas į olimpinę programą, JAV rinktinės kapitonas buvo Pranas Lubinas. Jo vedama komanda iškovojo aukso medalius.
tags: #lietuvos #sportininkus #kurie #gavo #medalius #olimpinese