Šiame straipsnyje siekiama išsamiai apžvelgti Irenos Jacevičienės indėlį į Lietuvos sporto enciklopediją, atsižvelgiant į istorinį kontekstą, sporto raidą Lietuvoje ir enciklopedijos reikšmę. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais - nuo archyvinių dokumentų iki šiuolaikinių publikacijų, siekiant pateikti kuo išsamesnį ir tikslesnį vaizdą.
Įvadas
Sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o jo istorijos įamžinimas yra svarbus siekiant išsaugoti tautos kultūrinį paveldą. Enciklopedijos, tokios kaip Lietuvos sporto enciklopedija, atlieka itin svarbų vaidmenį šioje srityje, suteikdamos išsamią informaciją apie sporto šakas, sportininkus, organizacijas ir kitus su sportu susijusius aspektus. Irena Jacevičienė, kaip enciklopedijos sudarytoja ir autorė, prisidėjo prie šio svarbaus darbo.
Lietuvos sporto istorijos bruožai
Lietuvos sporto istorija siekia dar tarpukario Lietuvą, kuomet buvo dedami pamatai įvairioms sporto šakoms ir organizacijoms. Steponas Darius, garsus lakūnas ir sporto organizatorius, atliko svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos sporto lygas ir rengiant pirmojo Lietuvos stadiono projektą Kaune. Jo veikla, nors ir nutraukta tragiškos žūties, paliko gilų pėdsaką Lietuvos sporte.
Tarpukario sporto organizacijos ir asmenybės
Tarpukario Lietuvoje sportas buvo svarbi tautinio identiteto dalis. 1927 m. Steponas Darius buvo vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų, vadovavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai, Lietuvos sporto, futbolo ir beisbolo lygoms. Jis taip pat parengė Lietuvos aeroklubo įstatus.
Sporto infrastruktūros kūrimas
Steponas Darius parengė pirmojo Lietuvos stadiono projektą ir 1924-1926 m. vadovavo jo statybai Kaune. Šis stadionas tapo svarbiu sporto centru, kuriame vyko įvairios varžybos ir renginiai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sporto populiarinimas
Steponas Darius buvo laikraščio „Lietuvos sportas“ redakcijos narys. Jis taip pat parašė knygeles „Beisbolo žaidimas“ (1924), „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis)“ ir „Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“ (1926).
Irenos Jacevičienės indėlis į Lietuvos sporto enciklopediją
Irena Jacevičienė prisidėjo prie Lietuvos sporto enciklopedijos rašydama straipsnius, rinkdama informaciją ir sistemindama duomenis. Jos darbas apėmė įvairius sporto aspektus, įskaitant sportininkų biografijas, sporto šakų istoriją ir sporto organizacijų veiklą.
Atminimo ženklų įamžinimas
Irena Jacevičienė parašė straipsnį „Atminimo ženklas“, kuriame aprašė atminimo ženklus, skirtus sportininkams ir sporto įvykiams įamžinti. Ši informacija yra svarbi siekiant išsaugoti atminimą apie sporto istoriją ir herojus.
Enciklopedijos reikšmė
Lietuvos sporto enciklopedija yra svarbus šaltinis visiems, besidomintiems Lietuvos sporto istorija. Joje pateikiama išsami informacija apie sporto šakas, sportininkus, organizacijas ir kitus su sportu susijusius aspektus. Enciklopedija padeda išsaugoti ir populiarinti Lietuvos sporto paveldą.
Visuotinė lietuvių enciklopedija: kontekstas ir reikšmė
Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) yra reikšmingas leidinys, siekiantis aprėpti įvairias mokslo sritis ir pateikti išsamią informaciją apie Lietuvą ir pasaulį. Enciklopedija sudaryta remiantis tam tikrais principais ir metodais, siekiant užtikrinti jos patikimumą ir objektyvumą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
VLE sudarymo principai
VLE medžiaga pateikiama susisteminta (naudojama nuorodų sistema, vadinamieji straipsnių lizdai, kompleksiniai straipsniai) ir apibendrinta. Straipsnio objektas yra to straipsnio antraštė. Dėstoma pagal visiems straipsniams bendrus stiliaus, straipsnių struktūros, faktų išdėstymo ir pateikimo metodikos reikalavimus. Vengiama tiesioginio vertinimo, diskutuotinų teiginių. Kai esama objekto skirtingų traktuočių, nurodomas jų skirtumas. Papildomai informacijai rasti taikoma nuorodų į kitus straipsnius sistema. Užsienio personalijų biografiniuose straipsniuose geografiniai objektai tikslinami (lokalizuojami) pagal dabartinį administracinį teritorinį skirstymą, Lietuvos - pagal aprašomojo meto. Vartojama santrumpos ir simboliai, jei tai neapsunkina teksto suvokimo. Lietuviškos antraštės ir svetimkalbių antraščių lietuviški atitikmenys (pateikiami skliaustuose po antraštės) kirčiuojami. Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų tikriniai vardai rašomi autentiškai (tekste pridedant lietuviškas galūnes), išimtis - karalių, imperatorių, kitų valdovų, popiežių, šventųjų vardai ir kai kurie kiti asmenvardžiai (jie rašomi sulietuvinti), t.p. VLE vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašai išspausdinti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomų prieduose.
VLE struktūra ir apimtis
VLE sudaro 25 tomai, kuriuose abėcėliniu principu išdėstyti A-Ž raidžių straipsniai, ir Papildymų tomas (numatoma išleidimo data 2015 m. 88 proc. leidinio apimties sudaro tekstas, 12 proc. Enciklopedijoje yra 121 804 straipsniai (apie 17 proc. - su iliustracijomis), apie 25 120 iliustracijų, 656 žemėlapiai.
Lituanistikos svarba VLE
Beveik 21 proc. Lituanistinių straipsnių yra 15 416 (15 678 737 sp. ž. arba 392 lankai). Biografinių straipsnių yra 8804 (9 059 856 sp. ž. Lituanistiką iliustruoja 5542 nuotraukos ir 63 žemėlapiai. Iš viso lituanistika sudaro apie 25 proc.
Mokslo redakcinė taryba
Enciklopedijos straipsnius rašė Lietuvos mokslininkai ir įvairių sričių specialistai, MELC moksliniai redaktoriai. Straipsnius spaudai rengė MELC šakinės redakcijos ir literatūrinės bei mokslinės patikros redaktoriai. Mokslinė redakcinė taryba (MRT) yra „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ rengimą kuruojanti visuomeninė institucija, sprendžianti visus VLE rengimo mokslinius ir metodinius klausimus. MRT sudaro įvairių mokslo sričių mokslininkai, švietimo, kultūros ir visuomenės atstovai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pirmoji „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Mokslinė redakcinė taryba (38 nariai) Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtinta 1998 06 17. 2004 metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (nuo 2010 m. - Centras) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos mokslų akademija.
MRT veikla
MRT nustatė pagrindines VLE rengimo gaires, aprobavo Generalinio vardyno sudarymo principus, apsvarstė ir pritarė VLE redagavimo metodikai. Savo posėdžiuose MRT aptardavo kiekvieną išėjusį VLE tomą, išklausydavo informaciją apie VLE eilinio tomo rengimo eigą, teikė siūlymus ir pastabas dėl rengiamų straipsnių ir jų autorių bei recenzentų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Steponas Darius: gyvenimas ir veikla
Steponas Darius (1896-1933) buvo iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, pasižymėjusi kaip karo lakūnas, sporto organizatorius ir patriotas. Jo gyvenimas ir veikla yra glaudžiai susiję su Lietuvos sporto raida ir tautinio identiteto formavimu.
Ankstyvasis gyvenimas ir karinė karjera
Steponas Darius gimė 1896 m. Rubiškėse (Klaipėdos r.). 1920-1927 m. gyveno Kaune. 1920 07 17 atvyko į Kauną. 1921 m. įstojo į Karo mokyklą, kurioje įgijo leitenanto laipsnį, ir pradėjo lankyti aviacijos karininkų kursus. Nuo 1922 m. tarnavo aviacijoje, pradėjo savarankiškai skraidyti. 1924 m. suteiktas karo lakūno vardas, 1927 m. - kapitono laipsnis. 1926 12 17 kartu su kitais aviacijos karininkais dalyvavo valstybės perversme.
Sportinė veikla
1927 m. Steponas Darius buvo vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų, vadovavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai, Lietuvos sporto, futbolo ir beisbolo lygoms. 1927 m. parengė Lietuvos aeroklubo įstatus. Paruošė pirmojo Lietuvos stadiono projektą ir 1924-1926 m. vadovavo jo statybai Kaune. Buvo laikraščio „Lietuvos sportas“ redakcijos narys. Parašė knygeles: „Beisbolo žaidimas“ (1924), „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis)“ ir „Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“ (1926).
Skrydis per Atlantą ir žūtis
1927 m. Steponas Darius išvyko į JAV. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių patyrė avariją. Žuvo 1933 07 17 Pszczelniko miške (prie Soldino, dabar Mysliborzo, Lenkija); 1964 m. palaidotas Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Įamžinimas
S. Dariaus ir S. Girėno atminimas Lietuvoje įamžintas labai plačiai (daugiau kaip 300 gatvių, aikščių, 18 tiltų, 8 mokyklos ir t.t.). 1933 07 27 Vytauto Didžiojo karo muziejuje (dab. K. Donelaičio g. 1933 10 01 Babtuose (Kauno r.) pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas. 1935 02 10 Vilijampolėje, Panerių g., buvo atidaryti S. Dariaus ir S. Girėno kultūros namai (inžinierius Jurgis Okunis). Juos pastatė Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugija. 1936 12 25 Kauno senosiose kapinėse (Vytauto pr.) pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), kur 1937 11 01 palaidoti balzamuoti lakūnų palaikai (1941 m. jie paslėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūsio nišoje, 1964 m. palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse). 1958 m. mauzoliejus nugriautas, 1996 m. atkastas, 2004 m. 1968 07 17 Aukštųjų Šančių karių kapinėse (Ašmenos 1-oji g. 1971 m. Kauno aerouosto stoties interjerą (dab. Lietuvos aviacijos muziejus, Veiverių g. 132) papuošė dolomito bareljefas „Atlanto nugalėtojai S. Darius ir S. Girėnas“ (skulptorius Kazys Švažas). 1993 m. Aleksoto aerodromui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. 2000 11 17 greta esančiame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas): „Av. kpt. Steponas Darius 1896 I 8-1933 VII 17 Lietuvos karo aviacijos lakūnas žuvo su S. Girėnu perskridęs Atlantą“. 2003 07 11 Lietuvos aviacijos muziejuje atidaryta didžioji muziejaus salė su įrengta ekspozicija, skirta šiam skrydžiui įamžinti. Atminimo kriptoje eksponuojami S. Dariaus ir S. Girėno karstai, kuriuose žuvę didvyriai pargabenti į Lietuvą, nuotraukos, dokumentai. Šalia kriptos stovi V. Kensgailos sukurta „Lituanicos“ replika. 2013 07 20 S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vykusios aviacijos šventės metu, atidengtas memorialinis akmuo, žymintis lakūnų sutikimo vietą (S. Dariaus ir S. 1990 m. prie namo Lakūnų pl. 44 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925-1927 m. gyveno lakūnas Steponas Darius, 1928-1940 m. 1992 11 20 Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriaus siūlymu įsteigtas S. Dariaus ir S. 1992 m. Ąžuolyno sporto kompleksas pavadintas S. Dariaus ir S. 1993 07 17 prie Ąžuolyno atidengtas S. Dariaus ir S. 1993 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademija, A. Mickevičiaus g. 9) požemiuose, prie lifto šachtos, kurioje buvo paslėpti S. Dariaus ir S. Girėno palaikai, įrengta S. Dariaus ir S. Girėno ekspozicija. Prie koplyčios ir kriptos yra atminimo lentos: „Čia - Vytauto Didžiojo universiteto u-to / anatominės katedros / koplyčioje / 1934.IV.15-1937.XI.1 / 1940.XII.17-1944.III.18 / buvo pašarvoti / Stp. Darius ir St. 1997 09 08 šalia S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro (dab. Dariaus ir Girėno stadionas) atidengtas paminklinis akmuo (architektas Algimantas Mikėnas), kuriame iškalti žodžiai: „Šioje vietoje 1920-1927 m. sportavo ir veikė LFLS pirmininkas, Atlanto nugalėtojas Steponas Darius“. Po stadiono rekonstrukcijos akmuo laikinai perkeltas prie Sporto halės (Perkūno al.
Apdovanojimai ir atminimo ženklai
Steponas Darius buvo apdovanotas „Purpurinės širdies“ ordinu ir „Didžiojo karo už civilizaciją“ medaliu už sužeidimą Prancūzijos fronte, Pirmajame pasauliniame kare, Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde, Lietuvos skautų ordinas jam suteikti po mirties. 1933 m. sukurta Broniaus Pundziaus portretinė kompozicija „Darius ir Girėnas“, dailininkės Domicelės Tarabildienės medalis „Lituanicos“ skrydžiui įamžinti. Tais pačiais metais pasirodė kino apybraiža „Atlanto nugalėtojai - Darius ir Girėnas“ (operatorius Stasys Vainalavičius ir kt.). 1934 m. išleista šešių oro pašto ženklų serija „Lituanicos“ skrydžiui atminti (dailininkė Domicelė Tarabildienė, Juozas Gaučas, Algirdas Jakševičius). Kauno miesto sodininkystė išaugino naują jurginų rūšį, pavadintą Dariaus ir Girėno vardu. Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas Jono Auksuolio Liutkevičiaus sukurtai lietuviškų kardelių bei Onos Skeivienės 1964 m. sukurtai bijūnų veislei „Darius ir Girėnas“. 1984 m. „Lituanikos“ katastrofos 50-mečiui ir 2008 m., skrydžio 75-ųjų metinių paminėjimui, išleisti suvenyriniai vokai su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno portretais (dailininkas Antanas Rimantas Šakalys), pašto ženklas (dailininkas Henrikas Ratkevičius). 1983 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lituanikos sparnai“ (režisierius Robertas Verba), 1993 m. - vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (režisierius Raimondas Vabalas), pagamintas S. Dariaus ir S. Girėno medalis (autorius Petras Garška), skirtas pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius Lietuvos aviacijai. Tais pačiais metais išleista proginė 10 Lt moneta (dailininkas Petras Garška) ir pašto ženklas (dailininkas Kostas Katkus), skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. 1993 m. ir 1997 m. išleisti 10 Lt banknotai, kurio dešinėje pusėje - S. Dariaus ir S. Girėno portretai (dailininkas Giedrius Jonaitis).
Lietuvos bibliotekų savaitė ir rašytojų susitikimai
Straipsnyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė ir rašytojų susitikimai, kurie yra svarbūs kultūriniai renginiai, skatinantys skaitymą ir literatūrą.
Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Šiemet jau 24-ąjį kartą Lietuvoje minima svarbi visoms bibliotekoms data - Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. 2024 m.
Rašytojų susitikimai
Pasitelkusi gausią vaizdinę medžiagą, pasinerti į Vilniaus istoriją kvietė ir savo naujausią knygą „Apolonija“, išleistą 2023 m., pristatė viena populiariausių šalies rašytojų, prozininkė, istorinių romanų autorė, Lietuvos bibliotekų iniciatyvos „Metai su knyga“ ambasadorė, profesionali Vilniaus gidė Gina Viliūnė. Susirinkusieji turėjo galimybę sužinoti ir meilės romanų atsiradimų istorijas, kurias pasakojo ir savo naujausią bendraautorinę knygą „Atgimusi melodija“, išleistą 2024 m. drauge su rašytoja Jolita Herlyn, pristatė rašytoja, prozininkė, vertėja, anglų kalbos dėstytoja, skaitomiausia lietuvių autorė bibliotekose Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. Renginį muzikiniais pasirodymais papuošė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunosios pianistės Henrieta Mišeikytė ir Augustė Sauspreikšytė bei mokytoja, koncertmeisterė Nadežda Snigir. Baigiantis susitikimui, atminimo dovanos ir gėlės įteiktos vakaro viešnioms - rašytojoms Irenai Buivydaitei-Kupčinskienei bei Ginai Viliūnei. Sveikinimo žodį susirinkusiems ir padėkos žodį svečiams tarė bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Renginio pabaiga pažymėta renginio dalyvių, svečių ir organizatorių įsiamžinimu bendroje nuotraukoje bei kūrėjų Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės ir Ginos Viliūnės pasirašymu bibliotekos svečių knygoje.
Kauno miesto istorijos fragmentai
Straipsnyje minimi įvairūs Kauno miesto istorijos fragmentai, kurie atspindi miesto raidą ir svarbius įvykius.
Kauno įmonės ir organizacijos
Straipsnyje minimos įvairios Kauno įmonės ir organizacijos, tokios kaip J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla, UAB „Kauno švara“, leidykla „Šviesa“, AB „Ortopedijos technika“, Lietuvos kūno kultūros akademija ir UAB „Kauno diena“. Šios įmonės ir organizacijos atspindi Kauno miesto ekonominę ir kultūrinę raidą.
Kauno architektūra ir paminklai
Straipsnyje minimi įvairūs Kauno architektūros objektai ir paminklai, tokie kaip Karo muziejaus sodelis, S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus ir atminimo lentos. Šie objektai atspindi Kauno miesto istoriją ir kultūrinį paveldą.
Kauno švietimo įstaigos
Straipsnyje minimos įvairios Kauno švietimo įstaigos, tokios kaip Kauno aukštesnioji technologijos mokykla, Kauno komercinė kooperacijos mokykla ir Kauno medicinos universitetas. Šios įstaigos atspindi Kauno miesto švietimo istoriją ir raidą.
Kauno medicinos įstaigos
Straipsnyje minimos įvairios Kauno medicinos įstaigos, tokios kaip Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninė. Šios įstaigos atspindi Kauno miesto medicinos istoriją ir raidą.
Kauno vietovės
Straipsnyje minimos įvairios Kauno vietovės, tokios kaip Lampėdžiai, Petrašiūnai ir Vilijampolė. Šios vietovės atspindi Kauno miesto geografinę ir istorinę raidą.
Bėgimas: sporto šaka ir kultūrinis fenomenas
Straipsnyje minima bėgimo sporto šaka, kuri yra svarbi lengvosios atletikos dalis ir populiari fizinio aktyvumo forma.
Bėgimo rūšys
Bėgimas apima įvairias rungtis, tokias kaip trumpieji nuotoliai (sprintas), vidutiniai nuotoliai, ilgieji nuotoliai, barjerinis bėgimas, kliūtinis bėgimas, estafetinis bėgimas, valandos bėgimas ir maratonas.
Bėgimo istorija
Bėgimas yra pati seniausia lengvosios atletikos rungtis, ilgą laiką buvusi vienintelė Antikos žaidynių rungtis. Šiuolaikinis sportinis bėgimas pradėtas kultivuoti 18 a. pabaigoje Jungtinėje Karalystėje.
Bėgimas Lietuvoje
Lietuvoje 20 a. pirmoje pusėje žymesnieji bėgikai buvo Alfonsas Vietrinas, Aleksiejus Šimanas, Valentinas Jakelaitis, Aleksandras Jočys, V. Bakūnas.
tags: #lietuvos #sporto #enciklopedija #irena #jaceviciene