Įvadas
Straipsnyje pateikiama informacija apie Lietuvos sporto organizacijas, jų istoriją, struktūrą, veiklą ir finansavimą. Apžvelgiama sporto raida Lietuvoje nuo ištakų iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius ir pasiekimus. Pateikiama statistinė informacija apie sporto klubus, federacijas, sportininkų ugdymo centrus, sporto medicinos centrus, sporto bazių būklę ir sportininkų pasiekimus tarptautinėse varžybose.
Lietuvos sporto ištakos ir raida
Sporto apraiškų Lietuvoje būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos imperijos laikais sportas nebuvo plačiai paplitęs. Pirmoji sporto organizacija buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje - irklavimo klubas „Neptūnas“.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, sportinę veiklą pradėjo organizuoti iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžę ir vietiniai lietuviai. Jų iniciatyva buvo pradėtos steigti sporto organizacijos (sąjungos, klubai). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 m. - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 m. - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 m. - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 m. - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 m. - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 m. - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 m. - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“.
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kuri sistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934 m.) ir Klaipėdoje (1938 m.), Kauno stadionas (1936 m.), gimnazijų sporto salės, Kauno sporto halė (1939 m.). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
20 a. 3 dešimtmetyje pradėtos populiarinti sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 m. - lengvosios atletikos, 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 m. - vyrų krepšinio, 1925 m. - bokso, šaudymo, 1927 m. - stalo teniso, 1929 m. - teniso, 1931 m. - plaukimo; nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą žaidė 1929 m. Budapešte. Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Lietuvos sporto organizacijos sovietmečiu
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-1944 m.) atsikūrė nepriklausomybės metais veikusios sporto organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1940-1941 m. ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu. Valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos.
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus „Statyba“, „Šviesa“, „Mokslas“, „Kibirkštis“, Kauno „Pluoštas“, „Banga“, „Atletas“, „Pilėnai“, „Politechnika“, Jonavos „Azotas“, Elektrėnų „Energija“ ir kiti.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus, Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas. 1959-1990 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius.
1963 m., 1965 m., 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus „Žalgirio“ aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951 m., 1985 m., 1986 m., 1987 m.) SSRS čempionais tapo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. 1986 m. „Žalgiris“ laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
1968 m. Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos sporto organizacijos atkūrus nepriklausomybę
1988 m. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija „Makabi“, lenkų - „Polonia“. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.), beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko „Golden State Warriors“ komandoje).
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1993 m. įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas, praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis, Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (nuo 1996 m. - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų, „Sportas visiems“ asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 m. - olimpinis festivalis, konkursai „Sportiškiausia mokykla“, „Sportas ir aplinka“ ir kiti.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo Lietuvos krepšininkai. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Lietuvos sporto organizacijų struktūra ir finansavimas
2014 m. Lietuvoje veikė:
- 1224 įvairių sporto šakų klubai
- 32 sporto federacijos, sąjungos, asociacijos, komitetai
- 174 viešosios įstaigos
- 7 sporto įmonės (AB, UAB)
- 93 sportininkų ugdymo centrai (SUC)
Savivaldybėse veikė savarankiški kūno kultūros ir sporto skyriai, kuriuose dirbo kūno kultūros ir sporto specialistai.
2014 m. visos Lietuvos sporto organizacijos surengė 34 036 varžybas, kuriose dalyvavo 800 284 dalyviai. 7936 sporto visiems renginiuose dalyvavo 725 439 dalyviai.
2014 m. šalies valstybinėse, visuomeninėse ir kitose sporto struktūrose iš viso dirbo 8036 darbuotojai, iš jų 5880 kūno kultūros ir sporto darbuotojai, tarp kurių 2564 treneriai.
Lietuvos sporto organizacijos 2014 m. iš visų šaltinių kūno kultūros ir sporto finansavimui disponavo 388 187,29 tūkst. Lt.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2014 m. disponavo 19 138,4 tūkst. Lt.
Sporto bazės Lietuvoje
2014 m. Lietuvoje buvo:
- 16 universalių sporto arenų
- 22 sporto kompleksai
- 591 stadionas
- 43 plaukimo baseinai
- 1 577 sporto salės
- 52 šaudyklos
- 231 teniso aikštelė
- 635 futbolo aikštės
- 21 žirgų sporto maniežas
- 17 irklavimo bazių
- 210 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelių
- 892,179 km dviračių takų
Lietuvos sportininkų pasiekimai
2014 m. 738 Lietuvos sportininkai dalyvavo pasaulio ir 1524 Europos čempionatuose, kuriuose iškovojo 212 medalių.
Problemos ir iššūkiai
Kuriant Informacinę sistemą ir šią apžvalgą paaiškėjo akivaizdūs statistinių ataskaitų tobulinimo poreikiai. Sportininkų rengimo analizei trūksta duomenų apie sportininkų ir trenerių amžių bei trenerių darbo stažą. Akivaizdus poreikis kurti trenerių ir tam tikro meistriškumo sportininkų registrus.
tags: #lietuvos #sporto #organizacija