Lietuvos sporto universitetas (LSU), įsikūręs Kaune, yra seniausia ir vienintelė specializuota sporto aukštoji mokykla Lietuvoje. Per ilgą ir turtingą istoriją, LSU išugdė tūkstančius sporto specialistų, prisidėjo prie sporto mokslo plėtros ir puoselėjo kūno kultūros tradicijas. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime LSU istoriją, dabartinę veiklą, studijų programas, sportinius pasiekimus ir indėlį į Lietuvos sportą.
LSU Istorijos Pradžia: Nuo Aukštųjų Kūno Kultūros Kursų iki Universiteto
LSU istorija prasidėjo tarpukario Lietuvoje, kai sportas šalyje sparčiai populiarėjo. XX a. 3 dešimtmetyje sporto iniciatyvos daugiausia priklausė entuziastams ir sporto organizacijoms. Padėtis pasikeitė 1932 m., kai buvo įkurti Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto institucija. Tai žymėjo sporto organizavimo ir rėmimo perėjimą į valstybės rankas. Tuomet iškilo poreikis sukurti akademinį centrą, skirtą „dvasios ir kūno tobulinimui, higienos normų puoselėjimui bei tautiškumo skatinimui“ - Fiziško auklėjimo rūmus. Ši institucija turėjo rengti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius ir šviesti visuomenę sveikatos bei higienos klausimais.
1934 m. spalio 10 d. Kaune, šalia Ąžuolyno, oficialiai atidaryti Fiziško auklėjimo rūmai ir Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). AKKK tapo pirmąja aukštąja sporto mokykla Lietuvoje. AKKK įkūrėjas Vytautas Augustauskas teigė, kad „Kūno kultūra tapo galingu visuomeniniu veiksniu, todėl buvome priversti kurti atskirą mokslo instituciją“. Steigiant kursus norėta suderinti kūno mankštos su karinio rengimo dalykais, kad baigusieji pasiruoštų mokyti gimnazijose abiejų dalykų - kūno kultūros ir karinio rengimo.
Aukštieji kursai turėjo direktorių, du inspektorius ir lektorius. Direktoriumi buvo Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas. Mokslo inspektoriumi pirmuosius metus buvo V. Soblys, vėliau - dr. A. Jurgelionis, karinio rengimo inspektoriumi - maj. I.
Mokslas AKKK prasidėdavo rugsėjo 15 ir baigdavosi kitų metų liepos 15 d. Klausytojai „laisvų“ atostogų neturėjo. Žiemą, Kalėdų atostogų metu, vykdavo žiemos kursai slidžių sportui. Vasaros metu - tarp liepos 15 ir rugsėjo 15 d. - pirmaisiais metais klausytojai privalėjo atlikti keliavimą po Lietuvos kraštą, antraisiais metais stovyklavimą ir po to - vyrai kariuomenėje, o moterys ligoninėse dirbti po 3 savaites. „Amžinų“ studentų kursai neturėjo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
AKKK antrosios laidos absolventas V. Kišonas apie studijas rašė: „Pasibaigus mokslo metams, reikėjo atlikti 300 km pėsčiųjų žygį pagal pasirinktą maršrutą. Išduotoje knygelėje reikėjo pažymėti aplankytas vietas. Grupę sudarė du asmenys. Dar reikėjo dalyvauti vasaros stovykloje. Žiemos sporto pratybos - čiuožimas ir slidinėjimas - vykdavo Kaune ir jo apylinkėse. Plaukimas vyko Nemune, Kauno jachtklubo baseine prie Kanto gatvės. Jojimas buvo neprivalomas, tačiau jo pratybose dalyvaudavo visi. Pradinis mokymas vyko Husarų pulko manieže, Radvilėnų plente. Studijų programa buvo nemažos apimties, o ją reikėjo išmokti per dvejus metus. Todėl darbo diena prasidėdavo 7 val. ryto ir baigdavosi 19 val. (būdavo dviejų valandų pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.). Pasibaigus paskaitoms ir pratyboms, nuo 20 val., 3 kartus per savaitę vyko jojimo pratybos. Gabūs, tačiau neturtingi AKKK klausytojai gaudavo stipendijas. Siekiant pagerinti mokslą AKKK buvo įkurta biblioteka, antropometrijos-fiziologijos kabinetas ir laboratorija. AKKK išleido tik tris laidas, 106 klausytojus.
1938 m. Aukštieji kūno kultūros kursai buvo uždaryti, o jų funkcija - rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus - perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.
1945 m. lapkričio 3 d. Kaune, Sporto gatvėje, įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI). Institutas įsikūrė buvusiuose Kūno kultūros rūmuose, kurių kertinis akmuo buvo padėtas 1933 m. liepos 1 d., o rūmai baigti 1934 m. Rūmų atidaryme dalyvavo net pats prezidentas A. Smetona ir premjeras J. Tūbelis.
1948 m. išleista pirmoji LVKKI laida.
1990 m. institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu (LKKI).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1992 m. institute įsteigta edukologijos doktorantūra, o 1993 m. - biologijos doktorantūra ir suteikta teisė gintis daktaro disertacijas.
1999 m. gegužės 8 d. institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA).
2011 m. įsteigta bendra edukologijos krypties doktorantūra su Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos ir Šiaulių universitetais bei bendra biologijos krypties doktorantūra su Tartu universitetu (Estija).
2012 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos kūno kultūros akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu (LSU).
Architektūra: LSU Centrinių Rūmų Istorija ir Stilius
Lietuvos sporto universiteto (tuomet - Aukštieji kūno kultūros kursai) rūmų projektas parengtas 1931 metais, o pastatas pastatytas 1934-aisiais. Kūno kultūros rūmus projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Nors iš pradžių buvo manyta, kad rūmus derėtų statyti „Kęstučio gatvėje esančiame žemės sklype su mediniu nameliu, kuris rusų laikais priklausė sporto „Orel“ draugijai“, tačiau 1930 m., atgimus rūmų statybos idėjai, buvo vieningai nuspręsta, kad šalia Ąžuolyno esanti teritorija, kuri yra „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“ bus ideali vieta tokios paskirties objektui. Juolab kad prieš iškylant Fiziško auklėjimo rūmams čia jau veikė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas bei teniso klubo aikštelės.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Rūmai buvo pirmas solidus ir gana prabangus (statybai planuota skirti nuo 600 iki 900 tūkst. litų) sporto objektas. 1931 m. buvo paruoštos kelios projektų versijos, kurios „fiziško auklėjimo sluoksniuose buvo detaliai svarstomos“, tačiau nuspręsta paruošti kitą, „racionalesnį ir kompaktiškesnį“ projektą. Nors pastato statyba baigta 1934 m., tačiau objektas palaipsniui plėstas: 1939 užstatyti antrieji šoninių korpusų aukštai, 1958 m. gale, už salės, pastatytas baseinas (tiesa, pastarasis buvo suprojektuotas dar tarpukariu, kaip atskiras pastatas). Tai pirmasis bendro monumentalaus sporto komplekso objektas.
1939 m. Pirmojo etapo statyboje rūmai formuoti iš pagrindinio tūrio, kuriame buvo įrengta didžioji 200 m2 gimnastikos salė, bei nedidelių šoninių korpusų, kurių pirmuose aukštuose buvo įrengtos erdvios vyrų ir moterų persirengimo patalpos su dušais ir kitais patogumais, instruktorių kambariai, greitosios pagalbos ir masažo kambariai, klasės. Taip pat dvi nedidelės sporto salės: mažoji mankštos salė ir fechtavimo salė. Antrame aukšte projektuota įrengti „gydymo ir antropometrijos skyrių su Rentgeno prietaisais ir diametrija, auditoriją su ekranu fiziško lavinimo filmams demonstruoti, biblioteką ir skaityklą, posėdžių salę, direktoriaus kabinetą, profesoriumą, raštinę, redakciją ir propagandos skyrių, gimnastikos pabūklų sandėlį, soliariumą (saulės vonioms terasa)“.
Kalbant apie architektūrinį sprendimą - į akis krenta simetrija, klasikinei architektūrai būdinga fasado ritmika. Bene taikliausiai rūmų architektūrinį sprendimą atspindi paties architekto žodžiai: „Projektuodamas šiuos rūmus, architektas norėjo sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais. Abiejų salių korpusai stengtasi išdirbti pagal klasikinę dvasią, sumodernizuojant tik esminius dalykus, kiek to reikalauja šių dienų architektūra. Iš antros pusės, trobesys stengtasi projektuoti visiškai moderniai“. Vienas iš moderniausių sprendimų - puscilindrio formos sporto salės perdangos su viršutiniu apšvietimu. Kaip vėliau spaudoje mini pats architektas: „ieškota lengvos ir elegantiškos, ir žinoma ugniai atsparios konstrukcijos“. Pasirinkta „nauja gelžbetonio konstrukcija, taip vaidinama „Kreuzekrost“, kuri yra išrasta ir patentuota 1928 m. inž., dr. Stefan Szego“. Kiti statybos elementai tradiciniai - plytų sienos, gelžbetoniniai perdengimai, medinė stogo konstrukcija. Įdomu paminėti, kad objektas savo kompozicija gan artimas kitam V.
LSU centrinių rūmų pastatas 1992 m. 2015 m. Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus. Į svarbiausių Kauno tarpukario laikotarpio objektų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos sporto universiteto centrinių rūmų pastatas. Kiti į sąrašą patekę objektai - Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt.
LSU Struktūra ir Veikla Šiandien
Šiandien LSU yra modernus sporto mokslo ir ugdymo centras, rengiantis aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius dirbti įvairiose sporto ir sveikatos srityse. Universitetas aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, bendradarbiauja su kitomis mokslo įstaigomis ir sporto organizacijomis.
LSU vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Rengia sporto mokslo specialistus: kūno kultūros mokytojus, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerius, kineziterapijos specialistus, turizmo ir sporto vadybininkus.
2019 m. veikė 2 fakultetai: Sporto biomedicinos (yra Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros) ir Sporto edukologijos (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros); taip pat Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, universiteto biblioteka.
LSU struktūroje veikia:
- Sveikatinimo ir reabilitacijos katedra
- Treniravimo mokslo katedra
- Fizinio ir socialinio ugdymo katedra
- Sporto ir turizmo vadybos katedra
- Lietuvos sporto universiteto biblioteka
- Studijų departamentas
- Informacinių technologijų skyrius
- Žinių ir inovacijų perdavimo departamentas
- Mokslo ir doktorantūros departamentai
- Sporto mokslų ir inovacijų institutas
- Nacionalinis sveikatinimo institutas
- Studentų atstovybė
- Sporto ir laisvalaikio centras
- Infrastruktūros paslaugų centras
- Sporto bazės: baseinas, bokso, didžioji gimnastikos, didžioji sporto, fechtavimo(si), gimnastikos, imtynių, mažoji sporto, treniruoklių salės, lengvosios atletikos maniežas, lengvosios atletikos treniruočių aikštynas.
Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos.
Universiteto mokslinio darbo kryptys: fizinis ugdymas ir gerovė; krepšininkų rengimo modernios technologijos; raumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimas; sportininkų rengimo technologijos; sporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika.
Universitetas leidžia studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus Baltic Journal of Sport & Health Sciences (nuo 2014, 1998-2013 Ugdymas. Kūno kultūra.
Studentų Sporto ir Laisvalaikio Centras
LSU Sporto ir laisvalaikio centras yra svarbi universiteto dalis, organizuojanti įvairius renginius studentams. Centras rūpinasi studentų sporto rezultatų viešinimu, bendradarbiauja su didelio meistriškumo sportininkais ir jų treneriais, siekdamas padėti jiems spręsti iškilusias problemas ir džiaugtis jų pasiekimais.
Studentai turi galimybę dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose ir varžybose, SELL studentų sporto žaidynėse bei „Sportas visiems“ renginiuose. LSU kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. Be to, studentai gali nemokamai lankyti baseiną, treniruoklių salę ir maniežą.
Studijų Programos ir Priėmimo Sąlygos
LSU siūlo įvairias studijų programas, apimančias skirtingas sporto šakas ir su sportu susijusias sritis. Stojant į šias programas, atsižvelgiama į konkursinį balą, kurį sudaro egzaminų įvertinimai ir sporto pasiekimai. Informacija apie stojimo reikalavimus nuolat atnaujinama LSU tinklalapyje.
Slapukų Naudojimas LSU Svetainėje
Lietuvos sporto universiteto svetainė, kaip ir daugelis kitų, naudoja slapukus (angl. Cookies) ir „Pixel“ žymas, siekdama užtikrinti svetainės funkcionalumą ir pritaikyti ją prie vartotojų poreikių. Slapukai naudojami funkcionalumui užtikrinti, analizei, reklamai ir sutikimo registravimui. „Pixel“ žyma leidžia stebėti Jūsų veiksmus svetainėje. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukų galiojimo laikas priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Vartotojai turi teisę kontroliuoti slapukų naudojimą ir gali kreiptis į Bendrovę el. paštu dėl savo teisių įgyvendinimo.
LSU Indėlis į Lietuvos Sportą
LSU reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos sporto plėtros, ugdydamas talentingus sportininkus, trenerius ir sporto vadybininkus. Daugelis LSU absolventų tapo olimpiniais čempionais, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkais.
„Atletas“ - LSU Futbolo Komanda
Prie KKI buvo įsteigtas Sporto jaunimo klubas, priklausęs „Žalgirio“ sporto draugijai. Pagrindinė KKI komanda 1948-1949 m. žaidė LTSR aukščiausiojoje lygoje, po to iširo, bet 1955 m. buvo atkurta, o 1962 m. persivadino „Atletu“.
1970 m. „Atletas“ laimėjo LTSR pirmenybių auksą. Komanda buvo sudaryta iš jaunų futbolininkų, kurie vėliau papildė meistrų komandas. „Atletas“ išsiskyrė geru fiziniu pasirengimu ir visų grandžių tvirtumu. 1973 m. klubas turėjo net dvi komandas, žaidžiančias LTSR pirmenybėse (KKI ir „Atletas“). KKI komanda buvo tikra futbolo kadrų (žaidėjų ir trenerių) kalvė. Daugybė studentų ir diplomuotų specialistų atstovavo meistrų komandoms ir įvairioms rinktinėms, šimtai dirbo futbolo mokyklose ir treniravo įvairias komandas.
Atėjus Nepriklausomybei, komanda pervadinta tautiniais motyvais - 1990 m. lapkritį Kūno kultūros institute įkurtas sporto klubas „Vytis“. 1991 m. klubas prisijungė prie Inkaras Kaunas klubo, tačiau vasarą (po pavasario pereinamojo sezono) atsiskyrė. 1993 m. spalio viduryje komanda ėmė žaisti savo rėmėjo UAB „Volmeta“ vardu, tačiau 1996 m. Vėliau komanda kelis kartus jungėsi ir skyrėsi su „Inkaru“. 2003 m. komanda pavadinta „LKKA Atletu“ ir žaidė I lygoje. 2005 m. rugsėjo 2 d. įkurta VšĮ „LKKA futbolo ir rankinio sporto centras“. Klubą ėmė remti „Teledema“, tad „LKKA ir Teledema“ vardu klubas I lygoje startavo 2005 m. pavasarį. 2009 m. klubas debiutavo šalies futbolo elite - A lygoje. Tais metais komandos pavadinimas buvo pakeistas į FRK „Atletas“.
LSU Indėlis Į Krepšinį
LSU taip pat reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos krepšinio. Universitete dirbo ir mokėsi tokios iškilios asmenybės kaip Stanislovas Stonkus, kuris buvo ne tik puikus žaidėjas ir treneris, bet ir mokslininkas. Vladas Garastas, LSU absolventas ir nusipelnęs šalies krepšinio treneris, teigė, kad S. Stonkus ištobulino metimą pašokus viena ranka į krepšį.
S. Stonkus 1954 m. baigė tuometinį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabar - LSU). 1958-1961 m. dirbo LVKKI Žaidimų katedros dėstytoju, 1961-1978 m. - šios katedros vedėju. 1978-1990 m. - LVKKI rektorius, 1990-1992 m. - Krepšinio ir tinklinio katedros profesorius, 1992-2003 m.
Stanislovas Stonkus su SSSR rinktine dalyvavo 1952 ir 1956 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojo sidabro medalius, 1957 m. tapo Europos vyrų krepšinio čempionu. Tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas (1962). Buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas (1961-1971, 1979-1983, 1990-1994), LTOK viceprezidentas (1992-1996), Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas (1992-1998), „Lietuvos sporto enciklopedijos“, mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“ vyr. redaktorius.
LSU Absolventai - Olimpiečiai ir Čempionai
LSU išugdė ne vieną olimpietį ir čempioną. Vienas iš pavyzdžių - Birutė Statkevičienė, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė plaukime. Ji 33 kartus tapo Lietuvos čempione ir net 41 kartą gerino Lietuvos rekordus. B. Birutė Statkevičienė tapo pirmąja Lietuvos plaukike, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sporto universitetas parengė daugiau kaip 14 000 absolventų: 1984 5000‑asis diplomas įteiktas V. Danilevičiui, 2003 10 000‑asis - Ž. Vaičiulytei. Tarp absolventų - 64 olimpinių žaidynių dalyviai (iš jų 28 olimpiniai čempionai ir prizininkai pateikti 1 lentelėje).
LSU Indėlis į Sporto Mokslą
LSU ne tik ugdo sportininkus ir trenerius, bet ir aktyviai prisideda prie sporto mokslo plėtros. Universitete dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus įvairiose sporto srityse, rengia mokslines publikacijas ir dalyvauja tarptautinėse konferencijose. LSU taip pat leidžia mokslo žurnalą „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“.
Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai parengė reikšmingų darbų - monografijų: K. Pukelis Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Kaunas 1995; S. Stonkus Neslūgstančios krepšinio vilnys Kaunas 1999; K. Miškinis Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo tobulinimas Kaunas 2000; K. Kardelis, S. Kavaliauskas, V. Balzeris Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos Kaunas 2001; A. Čepulėnas Slidininkų rengimo technologija Kaunas 2001; A. Skarbalius Olimpinis vyrų rankinis: ypatumai ir tendencijos Vilnius 2002; S. Stonkus Vytautas Augustauskas-Augustaitis. 1968-1996 leistas mokslo darbų rinkinys Kūno kultūra, nuo 1998 leidžiamas periodinis mokslo žurnalas Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (nuo 2005 turi Copernicus ir SPORTDiskus, nuo 2007 EBSCO Publishing Inc tarptautinis indeksus).
LSU Bendruomenė
LSU bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, darbuotojai ir absolventai. Visi jie yra susiję meile sportui ir siekiu prisidėti prie jo plėtros.
tags: #lietuvos #sporto #universitetas #pilkas #paveiksliukas