Lietuvos sporto universitetas (LSU) - tai aukštoji mokykla, turinti ilgą ir turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su sporto raida Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiama LSU istorija, dabartinė veikla, studentų galimybės ir kita svarbi informacija.
LSU ištakos ir raida
LSU ištakos siekia XX a. 3 dešimtmetį, kai Lietuvoje sportas dar tik populiarėjo ir iniciatyvos daugiausia priklausė entuziastams ir sporto organizacijoms. Padėtis pasikeitė 1932 m., kai buvo įkurti Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto institucija. Tai žymėjo sporto organizavimo ir rėmimo perėjimą į valstybės rankas. Tuomet iškilo poreikis sukurti akademinį centrą, skirtą „dvasios ir kūno tobulinimui, higienos normų puoselėjimui bei tautiškumo skatinimui“ - Fiziško auklėjimo rūmus. Ši institucija turėjo rengti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius ir šviesti visuomenę sveikatos bei higienos klausimais. Planuose buvo numatyta nuomoti patalpas įvairioms organizacijoms ir net įrengti soliariumą rūmų antro aukšto terasoje.
1931 m. buvo paruoštos kelios projektų versijos, kurios „fiziško auklėjimo sluoksniuose buvo detaliai svarstomos“, tačiau nuspręsta paruošti kitą, „racionalesnį ir kompaktiškesnį“ projektą. Nors pastato statyba baigta 1934 m., tačiau objektas palaipsniui plėstas: 1939 užstatyti antrieji šoninių korpusų aukštai, 1958 m. gale, už salės, pastatytas baseinas (tiesa, pastarasis buvo suprojektuotas dar tarpukariu, kaip atskiras pastatas). Tai pirmasis bendro monumentalaus sporto komplekso objektas.
1931 m. Prezidentas Antanas Smetona pripažino šių rūmų svarbą ir pareiškė, kad jų statyba yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Pirmąjį rūmų projektą sukūrė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o 1932 m. gipsinis modelis buvo pristatytas Prezidentui. Pirmasis statybos etapas buvo baigtas 1934 m., o vėliau kompleksą papildė Felikso Bielinskio suprojektuotas sporto aikštynas (1935 m.) ir Sporto halė (1939 m.). Deja, tarpukariu numatytas baseinas taip ir nebuvo įrengtas.
Oficialus rūmų atidarymas įvyko 1934 m. spalio 10 d., dalyvaujant Prezidentui A. Smetonai. Kartu buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK) - pirmoji aukštoji sporto mokykla Lietuvoje, rengianti kūno kultūros specialistus ir suteikiantiems jiems aukštąjį išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto universitetas ir žvaigždės
LSU pastato architektūra
Lietuvos sporto universiteto (tuomet - Aukštieji kūno kultūros kursai) rūmų projektas parengtas 1931 metais, o pastatas pastatytas 1934-aisiais. Kūno kultūros rūmus projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Nors iš pradžių buvo manyta, kad rūmus derėtų statyti „Kęstučio gatvėje esančiame žemės sklype su mediniu nameliu, kuris rusų laikais priklausė sporto „Orel“ draugijai“, tačiau 1930 m., atgimus rūmų statybos idėjai, buvo vieningai nuspręsta, kad šalia Ąžuolyno esanti teritorija, kuri yra „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“ bus ideali vieta tokios paskirties objektui. Juolab kad prieš iškylant Fiziško auklėjimo rūmams čia jau veikė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas bei teniso klubo aikštelės. Rūmai buvo pirmas solidus ir gana prabangus (statybai planuota skirti nuo 600 iki 900 tūkst. litų) statinys Kaune.
1939 m. Pirmojo etapo statyboje rūmai formuoti iš pagrindinio tūrio, kuriame buvo įrengta didžioji 200 m2 gimnastikos salė, bei nedidelių šoninių korpusų, kurių pirmuose aukštuose buvo įrengtos erdvios vyrų ir moterų persirengimo patalpos su dušais ir kitais patogumais, instruktorių kambariai, greitosios pagalbos ir masažo kambariai, klasės. Taip pat dvi nedidelės sporto salės: mažoji mankštos salė ir fechtavimo salė. Antrame aukšte projektuota įrengti „gydymo ir antropometrijos skyrių su Rentgeno prietaisais ir diametrija, auditoriją su ekranu fiziško lavinimo filmams demonstruoti, biblioteką ir skaityklą, posėdžių salę, direktoriaus kabinetą, profesoriumą, raštinę, redakciją ir propagandos skyrių, gimnastikos pabūklų sandėlį, soliariumą (saulės vonioms terasa)“.
Kalbant apie architektūrinį sprendimą - į akis krenta simetrija, klasikinei architektūrai būdinga fasado ritmika. Bene taikliausiai rūmų architektūrinį sprendimą atspindi paties architekto žodžiai: „Projektuodamas šiuos rūmus, architektas norėjo sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais. Abiejų salių korpusai stengtasi išdirbti pagal klasikinę dvasią, sumodernizuojant tik esminius dalykus, kiek to reikalauja šių dienų architektūra. Iš antros pusės, trobesys stengtasi projektuoti visiškai moderniai“. Vienas iš moderniausių sprendimų - puscilindrio formos sporto salės perdangos su viršutiniu apšvietimu. Kaip vėliau spaudoje mini pats architektas: „ieškota lengvos ir elegantiškos, ir žinoma ugniai atsparios konstrukcijos“. Pasirinkta „nauja gelžbetonio konstrukcija, taip vaidinama „Kreuzekrost“, kuri yra išrasta ir patentuota 1928 m. inž., dr. Stefan Szego“. Kiti statybos elementai tradiciniai - plytų sienos, gelžbetoniniai perdengimai, medinė stogo konstrukcija. Įdomu paminėti, kad objektas savo kompozicija gan artimas kitam V.
LSU centrinių rūmų pastatas 1992 m. 2015 m. Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus. Į svarbiausių Kauno tarpukario laikotarpio objektų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos sporto universiteto centrinių rūmų pastatas. Kiti į sąrašą patekę objektai - Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt. Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas.
Universiteto pavadinimo kaita
Lietuvos sporto universiteto (LSU) ištakos - 1934-ieji, kada buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), rengiantys kūno kultūros specialistus ir suteikiantys jiems aukštąjį išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: LSU istorija ir veikla
Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. 1999-aisiais Institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). 2012 m. Akademija tapo Lietuvos sporto universitetu (LSU).
LSU vertybės
- Žingeidumas - įgimtas pašaukimas ir nenuilstantis noras domėtis, tyrinėti, suprasti, kurti, eksperimentuoti taip praturtinant sporto mokslą.
- Integralumas - holistinis požiūris į žmogų ir jo potencialo suvokimas - tolerancija, darna, tvarumas, pagarba ir tarnystė visuomenėje, būnant įtakinga sporto mokslo ir studijų institucija.
LSU veikla
Lietuvos sporto universitetas yra svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių ir tradicijų puoselėtojas. Per visus veiklos metus universitetas parengė daugiau kaip 15000 fizinio ugdymo mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos ir visuomenės sveikatos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų. Nemažai Universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais.
Studentų sportas
Studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 100 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių.
Vienas iš pagrindinių 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusios Lietuvos valstybės rūpesčių buvo kuo skubiau atkurti Vilniaus universitetą. Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir nutarė, kad universitetas pradės veikti nuo 1919 m. Lietuvos Vyriausybė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarė Lietuvos universitetą, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Universitetas Kaune buvo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, plačiai atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui. Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais: ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos, reprezentaciniais ir kt. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos.
Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmas Lietuvos akademinio jaunimo sportinis sambūris.
Taip pat skaitykite: Sporto universiteto renginiai
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istorijoje galima išskirti tris laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (1922 m. Antruoju laikotarpiu (1930 m. kovo 9 d. - 1937 m. Trečiuoju laikotarpiu (1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m.
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu. Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai.
1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės. Jose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, bet sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Studentų sportas labai išsiplėtė, bet nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklos, todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba.
1959-1985 m. - tai Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvaujantys SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose. Įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. 1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų. LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės. Jų programoje - 28 sporto šakos.
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. birželio mėn. Iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Nepaisant 1987 m. daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai. Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse - universiadose.
Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius, 1951 m. Berlyne - du aukso, 1954 m. - Berlyne vieną aukso ir tris bronzos, 1957 m. Paryžiuje - vieną sidabro, 1965 m. Budapešte - vieną aukso ir du sidabro, 1970 m. Turine - vieną aukso, 1973 m. Maskvoje - du sidabro ir vieną bronzos, 1977 m. Sofijoje - vieną aukso ir keturis sidabro, 1981 m. Bukarešte - tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos, 1983 m. Edmontone - vieną aukso ir du sidabro, 1985 m. Kobėje - aštuonis aukso ir du sidabro, 1987 m. Zagrebe - Lietuvos futbolo komanda tapo čempione, 1989 m. Duisburge - penkis sidabro ir vieną bronzos medalius.
LSU atkūrus nepriklausomybę
1945-1990 m. Lietuvos studentų kūno kultūrai ir sportui 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių, vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Gegužės 24 d. jo generaliniu direktoriumi paskirtas Algirdas Raslanas. Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų. Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI). Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė - kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas - pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius - tautodailininkas R.
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo. Tai nuolat ir buvo daroma organizuojant mūsų šalies akademinio jaunimo sportą. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiados ir „Sportas visiems“ festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose. Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu, LTOK, Sporto federacijų sąjunga, įvairiomis federacijomis, Lietuvos „Sportas visiems“ asociacija, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų: aštuoniose žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija) ir aštuoniose vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas). Taip pat buvo startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, rankinio, orientavimosi sporto, badmintono ir stalo teniso) studentų pasaulio čempionatuose. Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. Tai universiados sidabro medaliai. 2007 m. Bankoko universiada buvo pati sėkmingiausia Lietuvos komandai per visą istoriją.
LSSA nuo 1993 m. yra Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU), o nuo 1999 m. - Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) narė. 2006 m. dvi Lietuvos studentų krepšinio komandos dalyvavo šeštajame Europos universitetų krepšinio čempionate Portugalijoje. Šiaulių universiteto krepšininkai iškovojo bronzos medalius, o Vytauto Didžiojo universiteto komandai atiteko čempionato auksas. Šiais metais VDU krepšininkams pavyko antrą kartą tapti Europos universitetų krepšinio čempionato nugalėtojais. Nuo l998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse, 1999 m. jos buvo surengtos Lietuvoje, jose dalyvavo 1620 studentų iš septynių šalių. 2007 m. Kaune vykusiose SELL žaidynėse dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius.
Šalies kultūra ir gyvenimo lygis neabejotinai priklauso nuo jaunimo iniciatyvos ir statuso visuomenėje. Viena geriausių žmonių saviraiškos formų - dalyvavimas sporto veikloje.
Studijų programos ir struktūra
Lietuvos sporto universitetas vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Rengia sporto mokslo specialistus: kūno kultūros mokytojus, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerius, kineziterapijos specialistus, turizmo ir sporto vadybininkus.
Veikia Sveikatinimo ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo, Fizinio ir socialinio ugdymo bei Sporto ir turizmo vadybos katedros, Lietuvos sporto universiteto biblioteka, Studijų departamentas, Informacinių technologijų skyrius, Žinių ir inovacijų perdavimo, Mokslo ir doktorantūros departamentai, Sporto mokslų ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, Studentų atstovybė. Yra Sporto ir laisvalaikio, Infrastruktūros paslaugų centrai, sporto bazės: baseinas, bokso, didžioji gimnastikos, didžioji sporto, fechtavimo(si), gimnastikos, imtynių, mažoji sporto, treniruoklių salės, lengvosios atletikos maniežas, lengvosios atletikos treniruočių aikštynas. Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos.
Universiteto mokslinio darbo kryptys: fizinis ugdymas ir gerovė; krepšininkų rengimo modernios technologijos; raumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimas; sportininkų rengimo technologijos; sporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika.
Universitetas leidžia studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus Baltic Journal of Sport & Health Sciences (nuo 2014, 1998-2013 Ugdymas. Kūno kultūra.
Svarbūs LSU datos
Lietuvos sporto universiteto ištakos - 1934 įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. 1945 11 03 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. 1948 išleista pirmoji laida. 1990 institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu. 1999 05 08 institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija. 2012 09 12 Lietuvos kūno kultūros akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu.
LSU šiandien
2019 veikė 2 fakultetai: Sporto biomedicinos (yra Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros) ir Sporto edukologijos (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros); taip pat Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, universiteto biblioteka, dirbo 319 darbuotojų (iš jų akademinis personalas - 175 asmenų). 2018 studijavo apie 1600 studentų, 2019 - 1444 studentai (1263 nuolatinėse studijose, 181 ištęstinėse studijose). 2020 dirbo 307 darbuotojai, iš jų - 167 dėstytojai ir mokslo darbuotojai (tarp jų - 21 profesorius, 48 docentai). 2020 studijavo 1483 studentai (1210 nuolatinėse studijos, 273 ištęstinėse studijose).
LSU Sporto ir laisvalaikio centras
LSU Sporto ir laisvalaikio centras yra svarbi universiteto dalis, organizuojanti įvairius renginius studentams. Centras rūpinasi studentų sporto rezultatų viešinimu, bendradarbiauja su didelio meistriškumo sportininkais ir jų treneriais, siekdamas padėti jiems spręsti iškilusias problemas ir džiaugtis jų pasiekimais.
Studentai turi galimybę dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose ir varžybose, SELL studentų sporto žaidynėse bei „Sportas visiems“ renginiuose. LSU kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. Be to, studentai gali nemokamai lankyti baseiną, treniruoklių salę ir maniežą.
LSU ir duomenų valdymas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis, tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr.
tags: #lietuvos #sporto #universitetas #png