Švietimas, mokslas ir sportas yra kertiniai akmenys, ant kurių statoma valstybės ateitis. Todėl nuolatinės investicijos į šias sritis yra būtinos siekiant užtikrinti šalies konkurencingumą, gerovę ir piliečių gerbūvį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skiria ypatingą dėmesį šioms sritims, siekdama užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą, skatinti mokslo pažangą ir sudaryti sąlygas piliečiams aktyviai sportuoti.
Biudžeto Augimas Ir Prioritetai
Ateinančiais metais švietimo biudžetas augs daugiau kaip puse milijardo eurų (526 mln. Eur) ir sudarys 3,5 mlrd. Eur. Švietimo išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų sudaryti 5 proc. Valstybės biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų išaugti 20 proc., profesiniam mokymui - 18 proc., studijoms ir mokslui - 21 proc., sportui - 11 proc. ŠMSM biudžetas atspindi valstybės prioritetus ir įsipareigojimus šioms sritims.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad biudžeto projektas atspindi valstybės prioritetus:
- Pedagogo ir tyrėjo darbo vietos patrauklumas ir orus darbo užmokestis.
- Visapusiška pagalba mokiniams siekti geriausių rezultatų, įskaitant kokybišką grįžtamąjį ryšį, individualią pagalbą ir konsultacijas, taip pat švietimo pagalbą.
- Mokslo konkurencingumo didinimas pritraukiant jaunus mokslininkus, skatinant tarptautiškumą ir investuojant į prioritetines tyrimų sritis.
Be to, Vyriausybė laikosi prieš metus pasirašytame parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytų įsipareigojimų, kuriems įgyvendinti teks beveik pusė - 233 mln. Eur - iš papildomų valstybės asignavimų švietimui ir mokslui.
Atlyginimų Didinimas
Valstybės biudžeto projekte numatytas mokytojų, akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas. Nuo sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 proc. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad siūlomas darbo užmokesčio didinimas įgyvendina partijų susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvines sutartis, kuriose numatyta užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Prognozuojama, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o atlyginimų didinimas leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudarys 131 proc. VDU, o kitąmet - 137 proc. Skaičiuojama, kad ateinančiais metais mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 Eur, mokslininkų, tyrėjų - 172 Eur.
Investicijos Į Ugdymo Kokybę
Numatoma ne tik didinti atlyginimus, bet ir toliau kurti mokyklose trūkstamų specialistų etatus ir juos finansuoti. Papildomoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms kurti suplanuota 2,2 mln. Eur biudžeto lėšų.
Švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimas - tik viena iš parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo sutartų priemonių. Kitąmet numatoma 58 mln. Eur daugiau skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Studijų prieinamumui gerinti - stipendijoms studentams su negalia - papildomai planuojama skirti 1 mln. Eur, paskatoms rinktis mokytojo profesiją - virš 2 mln. Eur. Švietimo pagalbai stiprinti papildomai suplanuota 4 mln. Eur. Mokinių pasiekimams vertinti ir mokymosi spragoms šalinti po pasiekimų patikrinimų - 2,4 mln. Ministrė teigia, kad pagrindinis dėmesys krypsta į pagalbą mokiniui: kaip užtikrinti tokią pagalbą mokykloje, kad nereikėtų samdyti korepetitorių, visi būtų pasirengę išlaikyti pasiekimų patikrinimus ir galėtų drąsiai, be didelių mokymosi spragų, keliauti į aukštesnę klasę.
Augs valstybės biudžeto finansavimas lituanistiniam švietimui užsienyje: tam suplanuota 1,7 mln. Eur. Nuo kitų metų užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos gaus užtikrintą ir nuoseklų finansavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir pirmą kartą lėšas galės naudoti patalpų nuomai ar jų išlaikymui, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms ugdymui būtinoms priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, įsigyti ar nuomoti.
Kitų Ministerijų Biudžetai
Reaguojant į pastaruoju metu visuomenėje tvyrantį nestabilumą dėl pastarojo meto politinių įvykių, buvo pasidomėta, kiek finansų šiuo metu valdo šalyje veikiančios 14 ministerijų.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Oficialiai pateikiamais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, iš viso per pirmąjį 2025 metų pusmetį ministerija gavusi 198 025 023,49 Eur finansavimo pajamų. Ministerijos valdomas ilgalaikis turtas sudarė 334 991 896,19 eurus. Tuo tarpu trumpalaikis - 147 110 451,07 eurus. Ataskaitoje nurodoma, kad iš valstybės biudžeto ŠMSM susirinko 85 102 312,73 eurų finansavimo, tuo tarpu iš Europos Sąjungos - 40 730 878,99 eurus.
Kultūros ministerija 2025 m. numato didelį finansinį palaikymą kūrybiniam sektoriui: iš Europos Sąjungos fondų kultūros ir kūrybinių industrijų įmonėms bei organizacijoms bus paskirstyta 15,9 mln. Aplinkos ministerija per pirmąjį 2025 m. ketvirtį sukaupė beveik 1 mlrd. eurų ilgalaikio turto. Bendrai ministerija gavo 1 372 293 401,54 eurų finansavimą, iš kurio 1 308 475 949,79 eurai buvo iš valstybės biudžeto, iš ES - 61 696 264,75 eurai.
Žemės ūkio ministerija panaudojusi 342 833 666,47 eurus iš valstybės asignavimų. Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui Žemės ūkio ministerija panaudojusi 22 880 464,56 eurus.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija per pirmąjį šių metų pusmetį skyrė 288 033 100 eurus. Darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui ministerija skyrusi 15 731 100 eurus.
Finansų ministerija pirmojo šių metų pusmečio duomenimis turi sukaupusi gerokai daugiau ilgalaikio turto - jo suma siekia net 3 568 286 454,07 eurus. Finansavimo prasme šiai ministerijai taip pat labiau pasisekė - matuojamu laikotarpiu nuo 2025 m. pradžios iki birželio 30 d., ministerija sukaupusi 2 506 599 818,28 eurus iš įvairių finansavimo šaltinių.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pirmojo 2025 metų pusmečio metu išleidusi 2 460 726 752 eurus. Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui ministerija išleido 5 805 300 eurus, o didžiausios išlaidos - 1 749 661 431 Eur buvo paskirtos dotacijoms.
Sveikatos apsaugos ministerija pirmąjį šių metų pusmetį išleidusi 705 931 891 eurus, darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui - 28 384 130 eurus. Didžiausią sumą - 397 746 557 eurus - SAM skyrusi socialinėms išmokoms (pašalpoms) bei 98 328 400 eurus dotacijoms.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) tuo pačiu laikotarpiu išleidusi net virš milijardo eurų - 1 421 822 173 Eur. Iš jų - 273 748 200 eurų skyrusi darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, 488 162 400 Eur - materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui.
Susisiekimo ministerija - šios išlaidos pirmąjį pusmetį siekė 637 418 204 eurus, iš jų - 6 830 030 eurų - darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui.
Energetikos ministerija - šios išlaidos siekusios 545 731 172 eurus, o atitinkamai darbo užmokesčiui bei soc. garantijoms buvo skirta 2 696 250 eurų suma.
Užsienio reikalų ministerija 18 879 000 eurus skyrė darbuotojų atlyginimams ir socialiniam draudimui, o 10 426 946 eurus skyrė „kitoms prekėms ir paslaugoms“.
Teisingumo ministerija - iš jų - 3 246 076 eurus darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui.