Tenisas Lietuvoje turi turtingą ir įvairialypę istoriją, prasidėjusią dvaruose ir išaugusią iki pripažinimo tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos teniso asociacijos (LTA) raidą, nuo jos užuomazgų XX a. pradžioje iki šių dienų, taip pat aptarsime svarbiausius teniso ir stalo teniso įvykius bei čempionus.
Teniso Užuomazgos Lietuvoje: Dvarų Kortai ir Pirmieji Entuziastai
Pirmieji teniso žingsniai Lietuvoje siejami su XX a. pradžia, kai šis sportas ėmė populiarėti tarp Lietuvos aristokratijos. Dvaruose buvo įrenginėjami kortai ir organizuojami teniso turnyrai. Pirmoji cementinė lauko aikštelė buvo įkurta grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Astravo dvare, Biržų rajone. Netrukus, 1901 m., siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse. Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kuris pasklido po visą šalį. Nors Palangos kortai buvo vieni pirmųjų ir pritraukdavo daug interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne tik bajorų luomui. Būtent šiame mieste buvo įsteigta pirmoji teniso asociacija. Grafas Juozapas Tiškevičius buvo svarbus asmuo Lietuvos teniso istorijoje, o Birutės parko kortas buvo skirtas tik artimai dvaro aplinkai. Todėl visuomenės tarpe tenisas išplito tik po Pirmojo pasaulinio karo.
Apie 1900 m. pirmoji teniso aikštelė buvo įrengta Astravo dvare. 1902 m. dvi aikštelės įrengtos prie dvaro rūmų Palangoje. 1903 m. Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis. 1907-08 m. dvi aikštelės įrengtos Vilniuje, Sereikiškių parke.
Tarpukaris: Kaunas - Laikinoji Sostinė ir Teniso Kultūros Centras
Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui.
1919 m. gegužės 18 d. įkurtoje Lietuvos sporto sąjungoje susibūrė tenisininkų grupelė, liepos 13 d. per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 m. prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras. 1922 m. tarptautinį turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mey (Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu. 1923 m. įvyko I Kauno teniso čempionatas, vyrų čempionu tapo K. Blažys, moterų - E. Maurach, vyrų dvejeto - K. Blažys su V.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1924 m. vasario mėn. Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas, iki 1932 m. spalio mėn. vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1932 m. Kauno teniso klubas įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. Kauno teniso klubas pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įvairius turnyrus. 1927 m. turnyro vieneto nugalėtojais tapo A. Katilius, V. Ščiukauskaitė, vyrų dvejeto - V. Baltuška su J. Kairiūkščiu, mišriojo dvejeto - V. Paukštaitė su V. Baltuška, 1928 m. Kauno turnyro nugalėtojai - A. Remeikis, V. Ščiukauskaitė, A. Remeikis su V. Kačergiu, V. Ščiukauskaitė su Dulmaniene ir V. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu. 1928 m. Kauno tenisininkai pirmą kartą buvo pakviesti į tradicinį (jau VII) Klaipėdos turnyrą (visas moterų kovas laimėjo V. Ščiukauskaitė).
Rugsėjo 26-29 dienomis Kaune, Kauno teniso klubo aikštėje, įvyko I Lietuvos teniso čempionatas. 1929 m. tarptautinį turnyrą laimėjo: Kronbergas (Latvija), V. Ščiukauskaitė, Kronbergas su Stolce (Vokietija), J. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu, 1930 - V. Ščiukauskaitė, Lohkas (Estija), seserys V. ir J. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su Plawnecku (Latvija), 1931 (vyrai varžėsi ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento taurės, moterys - dėl A. Puskepalaičio pereinamosios taurės) - Eichneris (Vokietija), Noemmik (Suomija), Noemmik su Baghu (Suomija), Gleerupas su Plougmanu (abu Suomija), Schwarzas (Vokietija) su Eichneriu, 1932 - Denkeris (Vokietija), Noemmik, Lasnas su Rozenblattu (abu Estija), Noemmik su Baghu, Noemmik su Lasnas, 1933 - 1-2 vietą pasidalijo V. Kuhlmanas ir Petzneris (abu Vokietija), laimėjo Hesse (Vokietija), V. Kuhlmanas su Petzneriu, Noemmik su Baghu, 1938 (rungtyniauta ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, ir dėl A. Puskepalaičio taurės) - Forsmanas (Suomija), E. Porakova (Čekoslovakija), Jansonas su Poliu (Latvija), E. Porakova su V. Ščiukauskaitė, Zeberg su Berzirjšu (Latvija).
Palanga: Kurortas ir Teniso Tradicijų Puoselėtoja
Pirmąją teniso aikštę Lietuvoje projektavo Palangos Birutės parko komplekso vadovas, Europos kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua. Eiliniams miestiečiams teniso malonumai tapo prieinami tik 1923 m., kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams. Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius.
1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė - tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių. Vasaros metu varžytis Palangoje susirinkdavo visos Lietuvos teniso žvaigždės: J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), A. Remeikis, seserys J. ir V. Ščiukauskaitės, broliai A. ir K. Ragauskai. 1934 metais „Lietuvos Aide“ rašoma, kad liepos 20-21 d. sanatorijoje „Palanga“ įvyko trečios rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos žaidėjų, kuriose pranašumą įrodė Lietuva. Šios varžybos buvo pirmos, kurias Lietuva laimėjo prieš minėtą kaimynę. Nugalėtojos vardą šalis pelnė tenisininko F. Giedrio pastangomis.
Tarpukaris: Teniso Sąjungos Įkūrimas ir Augantis Populiarumas
1934 m. įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių turnyrų tvarkaraščius derino 1932 m. įkurta Lietuvos teniso sąjunga. Lietuvos teniso sąjunga ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso organizacijas tikrąja nare (1934 m. priimta į Tarptautinę teniso federaciją, angl. International Tennis Federation, ITF).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Tarpukaris Lietuvos teniso raidai buvo vaisingas - teniso asociacijos pastangomis visoje šalyje aktyviai steigėsi klubai, buvo ruošiami kortai, brendo perspektyvi sportininkų karta. Šalyje varžėsi teniso sporto įžymybės iš kitų Europos šalių, kurioms mūsų tenisininkai savo profesionalumu nenusileido. Žymiausias palangiškis tenisininkas - K. Ragauskas, paskutinį kartą rungęsis „Palanga Open - 1999“. Sportininko garbei įsteigta K. Ragausko taurė, o po mirties suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas. Tarp ryškiausių šalies teniso XX a. žvaigždžių - Vytautas Gerulaitis, daugiausiai apdovanojimų pelnęs XX a. pirmos pusės tenisininkas. Lietuvos kurorto kortuose paskutinį turnyrą laimėjęs 1937-aisiais. Jei ne ateinančiais metais Palangoje įvykęs didžiulis gaisras, o dar kitais - antrasis pasaulinis karas, V. Gerulaitis galėjo iškovoti dar ne vieną titulą.
Teniso varžybos buvo įtrauktos į I Lietuvos tautinės olimpiados (1938 m.) programą.
Vytautas Gerulaitis: Teniso Čempionas ir Legendos Tėvas
Vytautas Gerulaitis, gimęs 1915 m. Vilkaviškio apskrities Kaupiškių valsčiaus Galkiemio kaime, įsikūrusiame Lietuvos - Rytprūsių pasienyje ir nutolusiame 8 kilometrus nuo Kybartų, yra viena svarbiausių figūrų Lietuvos teniso istorijoje. Šeima persikėlė gyventi į Kybartus, kur Vytautas 1933 metais baigė mokyklą. Būtent čia, ko gero, ir gimė meilė sportui bei tenisui.
Jis buvo 6 kartus Lietuvos teniso čempionas: vyrų vieneto (1938-40, 1943), dvejeto (1943), mišriojo dvejeto (1943). 1935 metais dalyvavęs pasaulio stalo teniso čempionate Londone, 1936 - Prahoje, 1937 - Baden-Badene.
Kybartai tuo metu išgyveno galbūt vienus gražiausių savo gyvavimo periodų. Aktyviai veikė visuomeninės, tautinės, meno bei sporto organizacijos. Viena iš tokių organizacijų buvo Kybartų „Sveikata”, kultivavusi futbolo, dviračių sporto, teniso/stalo teniso sporto šakas. Vytautas kartu su sveikatiečiais vykdavo į Kionigsbergą, į komercines lauko teniso varžybas, žaisdavo su stipriausiais Rytprūsių tenisininkais ir jam tai puikiai sekėsi. Neabejingas buvo ir futbolui, kartu su Kybartų futbolo patriarcho Vytauto Kochanausko tėvu Vincu dažnai vykdavo į Eitkūnus stebėti futbolo rungtynių.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Karui prasidėjus, Gerulaičių šeima pabėgo į Ameriką, kur gimė jo visame pasaulyje garsus sūnus - profesionalus tenisininkas Vitas Gerulaitis. Vytautas dirbo JAV nacionalinio teniso centro administratoriumi. Tačiau mažai kas pagalvoja o nuo ko gi viskas prasidėjo? Antrasis pasaulinis karas Gerulaičių šeimą privertė emigruoti į JAV, kur Vytautas nesustojo ir tęsė savo veiklą, žaidė pats bei treniravo jaunimą. Gimus vaikams savo meilę sportui perteikė ir jiems. Rūta ir Vitas Gerulaičiai tapo vieni talentingiausių savo laikmečio teniso žaidėjų pasaulyje.
Siekiant puoselėti jo atminimą „Topspin“ rengia teniso turnyrą, kurio metu dalyviai susikaus dėl retro Vito Gerulaičio raketės.
Kybartų sporto entuziastams kilo idėja sutvarkyti miesto stadione esančią teniso aikštelę, įrengti joje apšvietimą, nedidelę tribūnėlę žiūrovams ir pavadinti ją žmogaus, mylėjusio sportą, tenisą bei garsinusio Lietuvą - Vytauto Gerulaičio vardu. Atnaujinus teniso aikštelę planuojama organizuoti kasmetinius Vytauto Gerulaičio vardo atminimo teniso turnyrus. Tai būtų didelis impulsas kybartiečiams, vaikams, jaunimui sužinoti, kuo jų miestas prisidėjo prie pasaulinės teniso legendos istorijos. Šiam projektui tikimasi surinkti 40 tūkst. Ženklią sumą (25 tūkst. Už teniso aikštelės ir darbų organizaciją atsakinga Kybartų miesto seniūnija. Idėjos sumanytojai ir organizatoriai - Všį „Kybartų jaunimas”. Visus norinčius ir galinčius prisidėti prie Lietuvos teniso čempiono įamžinimo kviečiame prisijungti prie šios idėjos įgyvendinimo.
Pokario Metai: Teniso Raida Sovietinėje Lietuvoje
Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. 1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė tapo laimėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė).
1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Lietuvos Teniso Sąjungos Veikla
1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre.
2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).
Lietuvos teniso sąjunga apjungia 53 šalyje veikiančius teniso klubus, mokyklas, akademijas. Sąjunga, privačių rėmėjų pagalba, įgyvendina Lietuvos jaunimo teniso rinktinės programą, kurios lėšomis remia perspektyviausius šalies tenisininkus. Perspektyviausiems jauniesiems tenisininkams iš visos Lietuvos įgyvendinama Nacionalinės treniruočių stovykos programa. Daug dėmesio skiriama trenerių edukacijai ir kvalifikacijos kėlimui.
Lietuvos Teniso Sąjunga: Svarbūs Asmenys ir Datos
Lietuvos teniso sąjungos Trenerių kolegijos pirmininkai:
- 1919-1921 K. Blažys
- 1921-1924 K. Petrauskas
- 1924-1926 J. Daudzvardas
- 1926-1936 V. Kačergis
- 1934-1944 A. Katilius
- 1945-1959, 1975-1979 J. Purelis
- 1959-1966 ir 1969-1973 J. Anilionis
- 1966-1969, 1973-1975 V. Matulaitis
- 1979-1989 K. Makarevičius
- 1989-1993 V. Ivancovas
- 1993-1995 ir 1997-2003 G. Remeikis
- 1995-1997 N. Gudavičienė
- Nuo 2003 R. Balžekas
Lietuvos teniso sąjungos Teisėjų kolegijos pirmininkai:
- 1919-1921 A. Langė
- 1921-1924 S. Pavilionis
- 1924-1926 A. Drevinskas
- 1926-1929 J. Smetona
- 1929-1931 R. Radzevičius
- 1931-1934 E. Racevičius
- 1934-1940 S. Blinstrubas
- 1940-1944 A. Pūkštys
- 1945-1952 J. Jodikaitis
- 1952-1959 J. Vitkus
- 1959-1966 V. Trumpa
- 1966-1969, 1973-1975 A. Lukošiūnas
- 1969-1973 A. Sipavičius
- 1975-1985 V. Korkutis
- 1985-1989 V. Korkutis ir M. Dagys
- 1989-1993 E. Endriuška ir R. Liubartas
- 1993-1997 R. Liubartas
- 1997-2000 R. Kačanauskas
- Nuo 2000 J. Šuopytė
Lietuvos teniso sąjungos (1921-1924 sekcija, 1924-1932 Kauno teniso klubas) prezidentai:
- 1919-1921 K. Petrauskas
- 1921-1924 K. Blažys
- 1924-1926 E. Navickienė
- 1926-1937 V. Žadeika
- 1937-1943 K. Kazlauskas
- 1989-1993 A. Putramentas
- 1993-1995 R. Tarasevičius
- 1995-1997 L. Andrijauskas
- 1997-2000 V. Lapinskas
- 2000-2001 A. Pavilionis
- 2001-2003 A. Augūnas
- 2003-2009 L. Radzevičius
- Nuo 2009 R. Grušas
Atsakingieji sekretoriai:
- 1919-1924 E. Kubiliūnaitė
- 1924-1926 V. Žadeika
- 1926-1929 V. Pukštaitė
- 1929-1931 K. Blažys
- 1931-1934 E. Garbačiauskienė
- 1934-1940 R. Radzevičius
- 1940-1944 E. Racevičius
- 1989-1993 R. Kačanauskas
- 1993-1995 ir 2000-2001 V. Čibiraitė
- 1995-1997 V. Ivancovas
- 1997-2000 M. Dagys
- 2001-2003 R. Balžekas
- Nuo 2003 E. Butvilaitė
Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai:
- 1945-1952 M. Gedvilas
- 1952-1956 L. Mackevičius
- 1956-1963 V. Jurgaitis
- 1963-1966 ir 1969-1973 E. Lopataitė
- 1966-1969 L. Mackevičius
- 1973-1975 V. Skobas
- 1975-1979 J. Anilionis
- 1979-1989 R. Tarasevičius
Atsakingieji sekretoriai:
- 1945-1952 S. Blinstrubas
- 1952-1956 G. Pranculis
- 1956-1959 S. Vasiliauskas
- 1959-1963 V. Matulaitis
- 1963-1966 J. Purelis
- 1966-1975 V. Korkutis
- 1975-1979 A. Sipavičius
- 1979-1983 ir 1985-1989 R. Kačanauskas
- 1983-1985 A. Stasiukaitis
Stalo Tenisas Lietuvoje: Pradžia ir Pasiekimai
Kauno „Makabi“ sporto klubas laikomas stalo teniso pradininku Lietuvoje. Pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje įvyko 1925 m. 1926 m. Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Ping-pong komitetas. 1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. Pirmaisiais Lietuvos stalo teniso čempionais tapo Ona Gurvičaitė ir Jokobas Šimensas (abu priklausė „Makabi“ klubui). Nuo 1927 m. vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai, taip pat organizuojamos jaunių, jaunučių, veteranų varžybos bei tarptautinis Br. Balaišienės vardo turnyras. Suaugusių bei jaunių rinktinės nuolat dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose.
Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA), įkurta 1927 m., 1929 m. tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare. Dėl susiklosčiusių aplinkybių LSTA narystė buvo nutrūkusi ir atnaujinta tik 1992-aisiais. Tais pačiais metais LSTA tapo Europos stalo teniso Sąjungos nare. LSTA yra viena iš stipriausių sporto organizacijų Lietuvoje: turi 34 klubus, kuriuose dirba 80 trenerių (50 iš jų dirba pilną etatą) bei treniruojasi 2400 sportininkų. LSTA organizuoja Komandinį čempionatą 6-se lygose, kuriame dalyvauja apie 170 komandų.
Stalo Teniso Varžybos ir Datos
Nuo 1929 metų vykdomos vyrų ir moterų dvejetų varžybos, o nuo 1932 metų pradėti skaičiuoti komandiniai rezultatai pagal asmeninius pasiekimus. 1936 m. balandžio 3-5 dienomis Kauno kūno kultūros rūmuose įvyko Lietuvos pirmenybės, kuriose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: 140 dalyvių iš Kauno ir 98 - iš kitų miestų. 1939 metais Kaune įvyko pirmosios Lietuvos komandinės pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė. Toliau sekė Šiauliai, Panevėžys, Telšiai, Ukmergė.
Svarbios datos stalo teniso istorijoje Lietuvoje:
- 1930 m. Kaune įvyko pirmasis draugiškas tarptautinis mačas Lietuva - Vengrija [0:9].
- 1932 m. pirmosios tarpmiestinės varžybos Panevėžys - Šiauliai [6:3].
- 1933 m. išleistas pirmasis stalo teniso leidinys „Stalo teniso žaidimo taisyklės“.
- 1938 m. kovo 26-27 dienomis Kaune įvyko I Pabaltijo Taurės turnyras. Nugalėjo Lietuvos komanda [V. Variakojis, E. Nikolskis, Ch. Duškesas].
- 1938 m. liepos 18-21 dienomis Kaune įvyko I Lietuvos tautinė olimpiada, kurios metu asmeninėse stalo teniso varžybose dalyvavo 43 vyrai ir 18 moterų iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Kretingos, Prienų ir Alytaus.