Lietuvos futbolas švenčia garbingas sukaktis, prisimindamas pirmuosius žingsnius ir žmones, kurie atsidėjo šiam sportui. Nuo pirmųjų futbolo rungtynių Kaune 1911 m. iki pirmojo Lietuvos čempionato 1922 m., futbolas nuėjo ilgą kelią. Šiame kontekste svarbu panagrinėti, kaip futbolas vystėsi Tauragėje, kokie buvo iššūkiai ir pasiekimai.
Lietuvos Futbolo Priešaušris: Pionieriai
Prieš pradedant pasakoti apie Tauragės futbolo istoriją, verta prisiminti žmones, kurie padėjo pamatus Lietuvos futbolui:
Vincentas Petrauskas: Vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos - Lietuvos sporto lygos (LSL) - steigėjų 1919 m. Taip pat inicijavo Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) įkūrimą 1923 m., kurioje veikė ir Futbolo skyrius.
Steponas Darius: Futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas ir vienas iš Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926).
Antanas Saunoris: 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. įkūrė Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS), kuri vėliau išgarsėjo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Leonas Juozapaitis: 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
Brunonas Štencelis: 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė - atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.
Romualdas Marcinkus: 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu.
Stepas Garbačiauskas: 1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę - lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas.
Valerijonas Balčiūnas: Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų. Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Juozas Eretas: Po Pirmojo pasaulinio karo 1919-1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų.
Nikodemas Čerekas: Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes.
Antanas Lingis: Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija.
Šie žmonės, savo iniciatyva ir atsidavimu, prisidėjo prie futbolo populiarinimo Lietuvoje ir sukūrė pagrindą tolimesniam jo vystymuisi.
Futbolo Užgimimas Tauragėje
Tauragės futbolo istorija prasidėjo XX a. pradžioje, nors oficialūs turnyrai ir varžybos atsirado vėliau. 1922 metais Tauragėje buvo įsteigta Sporto sąjunga (pirmininkas A.Laugalys). Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, tačiau jos atstovai išjudino kitus. Jau 1924 metais Mokytojų seminarijoje daugiausiai buvo žaidžiančių futbolą. Vėliau aktyviausi buvo „Šauliai“, jaunalietuviai ir „Makabi“ sporto klubo futbolininkai. Svarbu pažymėti, kad futbolui plėstis labiausiai trukdė tai, kad Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai Plungė, Telšiai, Kretinga tada buvo sunkiai pasiekiami. Nedėkinga Tauragės geografinė padėtis - tik 7 km iki sienos su Vokietija, 25 km su Rusija, todėl dar ilgai atsiliepė Antrojo Pasaulinio karo padarytos žaizdos, o vėliau blogas susisiekimas su kitais Lietuvos centrais, kai tekdavo keliauti gyvuliniuose vagonuose ir su persėdimais.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Pirmieji Žingsniai ir Iššūkiai
Kaip ir visoje Lietuvoje, Tauragėje futbolas susidūrė su iššūkiais. Trūko infrastruktūros, finansavimo ir kvalifikuotų trenerių. Kaimuose į futbolininkus žiūrėta neigiamai, jie buvo vertinami kaip tinginiai, plėšantys avalynę. Futbolas labiau plito miestuose.
Tauragės "Šaulys" ir Apygardos Pirmenybės
Tik 1936 m. Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kuriose rungtyniavo su dviem Telšių komandomis „Džiugu“ ir JSO. Aplenkti „Džiugo“ tada buvo neįmanoma. Šis dalyvavimas buvo svarbus žingsnis, leidęs Tauragės futbolininkams varžytis su kitų regionų komandomis ir įgyti patirties.
Pokario Metai: "Tauras" ir "Žalgiris"
Po Antrojo pasaulinio karo Tauragės futbolas pamažu atsigauna. 1945 m. Tauragės „Tauras“ savo mieste varžovų neturėjo ir į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą pateko be kovos. Ketvirtfinalyje jis 0:1 pralaimėjo tada geriausiai Klaipėdos komandai „Sodybai“. 1946m. („Tauras“) ir 1947m. („Žalgiris“) nerungtyniavo antrojoje pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje). 1948 m. Buvo šiek tiek pakeista Lietuvos futbolo pirmenybių tvarka ir Šiaurės zonoje Tauragės „Žalgiris“, užėmęs 3 vietą, pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kur šešių komandų finaliniame turnyre labai netikėtai užėmė antrąją vietą. Tai buvo vienas pirmųjų reikšmingų Tauragės futbolo pasiekimų pokario metais.
"Sidabrinėje" komandoje žaidė: V.Bauža, A.Paulikaitis, V.Geležūnas (vėliau rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Lietuvos rinktinėje), K.Rugys, J.Paulauskas, V.Petrovas, V.Kanitauskas (vėliau teisėjavo Lietuvos futbolo pirmenybių varžybose), S.Semionovas, J.Tampauskas, G.Miliūnas, P.Šmitas, P.Rimkus, D.Mažutis, V.Anikinas, A.Čumakovas.
Nuosmukis ir Atgimimas
Tačiau 1949 m. Tauragės „Žalgiris“ užėmė tik 13 vietą, 1950 m. paskutinę - 16. Paskui Tauragės MSK (Maisto Sporto Klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimtas tik 1960 m. Tauragiškiai užimdavo vietas tik turnyro lentelės viduryje.
Aukso Amžius: "Tauras" - Lietuvos Čempionas!
Tikrasis Tauragės futbolo pakilimas prasidėjo 1980-aisiais. 1986 m. Tauragės „Tauras“ iškovojo Lietuvos „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje. 1987-ieji metai tapo istoriniais - Aukščiausiosios lygos debiutantas Tauragės „Tauras“ tapo Lietuvos futbolo čempionu!
Tais metais Lietuvos aukščiausiojoje futbolo lygoje dalyvavo 17 komandų. “Tauras” 23 rungtynes laimėjo, 7 rugtynes sužaidė lygiosiomis ir tik 2 pralaimėjo (geriausias rodiklis lygoje), į varžovų vartus įmušė 48 įvarčius, į savus praleido vos 15 (geriausias rezultatas). Komandos puolėjas Remigijus Bubliauskas, pelnęs 20 įvarčių, tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. 1987m. lygoje 2 komandos iškovojo vienodą taškų skaičių (po 53 tšk.) - “Tauras” ir Vilniaus SRT. Papildomos rungtynės Lietuvos čempionui nustatyti vyko Ukmergės stadione. “Tauras” pirmavo 2:0, tačiau Vilniaus komanda rezultatą išlygino. Rungtynės, kaip ir vėliau sekęs pratęsimas nugalėtojų neišaiškino, o 11m baudinių seriją geriau realizavo tauragiškiai - 3:2. Net 3 baudinius sulaikė “Tauro” vartininkas Jaunutis Šetkus, kuris vėliau buvo pakviestas į Vilniaus “Žalgirio” meistrų komandą. Komandą rėmė Tauragės Mėsos kombinatas (direktorius R.Austrevičius), Tauragės sporto komitetas (pirmininkas E.Bendikas). Bene garsiausiu šios komandos žaidėju tapo iki šios nepaminėtas Raimonas Vainoras, kuris 1988m.
Šis triumfas įrodė, kad Tauragės futbolas gali konkuruoti su stipriausiais Lietuvos klubais.
Vėlesni Metai: Iššūkiai ir Jaunimo Pasiekimai
Deja, po šio aukso amžiaus Tauragės futbolas susidūrė su naujais iššūkiais. 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. sezonai Tauragės „Taurui“ nesėkmingi - LFF I lygos čempionatuose užimtos paskutinės 16-osios vietos. Dėl pradėtos klubų licencijavimo tvarkos, 2006 m. sezoną „Taurui“ teko praleisti II lygoje, tačiau jau po metų - 2007-aisiais - Tauragės komanda grįžo i I-ąją lygą, kur užėmė 11-ąją vietą tarp 12 komandų.
Nepaisant sunkumų, Tauragės VJSM (Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos) futbolo skyriaus auklėtiniai pasiekė aukštų rezultatų. Iš gausybės jaunųjų Tauragės futbolininkų laimėjimų reikėtų išskirti 1975, 1980 ir 1981 m. užimtas pirmąsias vietas Lietuvos jaunių pirmenybėse. 1994 m. „tauro“ jaunimo komanda Lietuvos dublerių pirmenybėse iškovojo auksą, finale rezultatu 1:0 įveikusi legendinio Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. Pergalingą įvartį pelnė Lietuvos Olimpinės, o vėliau Nacionalinės rinktinės žaidėjas Aivaras Laurišas. 1959, 1977, 1986 ir 1996 m. Tauragės „Tauro“ jaunių komanda iškovojo Lietuvos jaunių pirmenybių sidabro medalius. Vien tik Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ jaunių pirmenybėse 8 kartus iškovotas auksas. 1961/62 m. gim. Tauragės VJSM komanda tapo Lietuvos moksleivių Spartakiados čempionais rajonų tarpe ir užėmė antrąją vietą tarp visų komandų, finale Klaipėdoje 1:2 nusileidę šeimininkų komandai. Trenerio B.Kičo 1972/73 m. gim. Futbolininkai TSRS „Kolosok“ jaunučių pirmenybėse iškovojo garbingą III vietą. Jaunieji 1980 m. gim. futbolininkai (tr. J.Stažys) tapo Lietuvos mažojo futbolo 5×5 čempionais. 1979 m. gim. komanda (tr. J.Stažys ir S.Ivanovas) tapo mažojo futbolo 5×5 čempionais ir sidabro medalių laimėtojais.
Iškilūs Žaidėjai
Tauragė išugdė ne vieną talentingą futbolininką, kurie garsino savo miestą ir Lietuvą:
- V.Rasiukas ir V.Bridaitis - Vilniaus „Žalgirio“ komandos žaidėjai, tarptautinės klasės meistrai.
- J.Bauža - gynė Vilniaus „Spartako“ vartus, vėliau Maskvos „Spartako“, USKA ir netgi TSRS Olimpinės rinktinės garbę.
- P.Šeputis - Vilniaus „Spartakui“ atstovas.
tags: #lietuvos #tsrs #futbolo #cempionatas #taurage