Lietuvos Vyrų Krepšinio Rinktinės Įspūdinga Kelionė Europos Čempionatuose: Istorija, Pergalės ir Didžiausi Iššūkiai

Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai tautinės tapatybės dalis. Šis žaidimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui, per pastarąjį šimtmetį leido Lietuvai tituluotis krepšinio šalimi. Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje Kaune surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, Lietuva nuėjo ilgą ir permainingą kelią, kupiną skambių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje

Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė 1891 m., kai J. Naismithas sukūrė jį kaip studentų kūno kultūros pratybų paįvairinimą. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvą krepšinis pasiekė apie 1920 m., o 1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. Šias rungtynes, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Šios pirmosios oficialios varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.

Pirmosios Tarpvalstybinės Rungtynės

Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Pirmosioms rungtynėms į rinktinę buvo pakviesti viso 7 žaidėjai. Keturi žaidėjai iš Kauno Šančių „Kovo“ tai - V. Balčiūnas, S. Sabaliauskas, M.Bučinskas, A. Heiningas, du iš Šiaulių LFLS tai - S. Kumpis ir B. Norvaiša ir vienas atsarginis Leonas Rakickas. 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 20:41 (8:15). Antrosios rungtynės turėjo įvykti jau Lietuvoje, tačiau Kaune nebuvo sporto salės krepšiniui žaisti tad komandos po metų laiko vėl žaidė Rygoje.

Antrosios Lietuvos rinktinės rungtynės vyko 1926 m. gruodžio 19 d. Rygoje su Latvija, kur Lietuva pralaimėjo rezultatu 12:47 (6:15). Trečiųjų rungtynių reikėjo laukti beveik dešimtmetį. Per tą laiką krepšinis Lietuvoje buvo vos gyvas ir tik pastačius, nors ir primityvią salę vasaros teatro patalpose, krepšinis pradėjo atsigauti. Deja, tas ilgas laiko tarpas matyt buvo reikšmingas, mūsų tobulėjimui neigiamai, o Latviams teigiamai, kadangi jie treniravosi tad trečiosios rungtynės buvo pralaimėtos ir bene didžiausiu istorijoje skirtumu 123-10 kas būtų 113 taškų skirtumu nusileista Latvijai.

Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje

Legendinis lakūnas Steponas Darius, kartu su Stasiu Girėnu perskridęs Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, ne tik įamžintas istorijos vadovėliuose, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos sporto, įskaitant krepšinį. Jis inicijavo ir populiarino įvairias sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje. Emigravęs į JAV su tėvais, jis įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., jis įstojo į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje.

S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu ir lengvąja atletika. Jis buvo treneris ir teisėjas, žaidė vartininku Lietuvos futbolo rinktinėje ir dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimus, propagavo sveiką gyvenseną. S. Dariaus šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Jis paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.

1922 m. jis inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą ir 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje jis žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija 1923 m. S. Darius dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m. ir tapo vienu iš pirmųjų krepšinio teisėjų, turinčių aukščiausią kvalifikacinę kategoriją. 1926 m. jis dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate ir 1924 m. pasiekė greitojo čiuožimo rekordus.

Aukso Amžius: 1937-1939 Metai

1937 m. Lietuvos krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos vyrų krepšinio čempionais. 1938 m. lietuvaitės Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. 1939 m. Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą, kuriam buvo pastatyta Kauno sporto halė.

1939 m. Europos Krepšinio Čempionatas Kaune

Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuota 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta Tarpžemyninė Joneso taurė, spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti. Prezidentas Valdas Adamkus gyvai stebėjo ir 1939, ir 2003 m. Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės

Pasiruošimas Čempionatui ir Dalyvių Sutikimas

Tarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (jie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų). Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.

Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo.

Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiaisׅ“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.

Čempionate teisėjavo arbitrai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vengrijos. Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

Iškilmingas Čempionato Atidarymas

Gegužės 22 d. numeryje „XX amžius“ pateikė gana išsamų reportažą apie čempionato atidarymą: „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai. Alytaus gimnazijos mergaitės šoka „Kepurinę“. Muziką armonika išpildo viena iš pačių šokėjų. Toliau „Rugelius“ šoka Kaišiadorių gimnazija, „Kepurinę“ - Utenos gimnazija, „Dvylekį Jonelį“ - Skuodo gimnazija, „Pipirinį“ - Kauno VI gimnazija, „Sadutę“ - Biržų gimnazija ir stilizuotą polką - Ukmergės gimnazija. Labai susišokusios pasirodo skuodiškės, o geriausiai patinka publikai ir ypač užsieniečiams krepšininkams stilizuota polka.“

Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.

Lietuvos Triumfas Čempionate

Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.

Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.

Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai 1947-1990 Metais

Nors Lietuva XX a. dar ne kartą būtų tapusi Europos krepšinio čempione ar laimėjusi prizinių vietų, bet triumfu 1937 m. prasidėjęs ir 1939-aisiais tęsęsis lietuvių pergalingas maršas nutrūko 1940 m. kartu su valstybės nepriklausomybe. Ne vieną dešimtmetį lietuvių sportininkai žaidė vilkėdami Sovietų Sąjungos rinktinės marškinėlius.

Dalyvavimas TSRS Rinktinėje

Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, pasiekdamos reikšmingų rezultatų tarptautiniuose turnyruose:

1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Nepriklausomybės Laikotarpis: Naujas Etapas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų sportininkai jau kaip nacionalinių rinktinių nariai grįžo į didįjį pasaulio sportą. 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius. 1995-aisiais Atėnuose vykusiame XXIX Europos krepšinio čempionate Lietuva finale nusileido Jugoslavijai ir užėmė antrąją vietą. Vėliau įvairių laimėjimų olimpiadose ir čempionatuose buvo daug.

Bronza Barselonoje ir Sidabras Atėnuose

1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje, Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, o 1995 m. Europos čempionate Atėnuose - sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis buvo išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, o Šarūnas Marčiulionis tapo čempionato MVP.

Kiti Pasiekimai

1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai.

Lietuvos Krepšinio Rinktinės Triumfas 2003 Metais

Galiausiai vėl išmušė triumfo valanda: 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m.

Kelias Į Triumfą

Lietuvos rinktinė 2003 m. Europos čempionate įrodė savo pranašumą, laimėdama visas rungtynes. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius buvo išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, o Šarūnas Jasikevičius - čempionato MVP.

Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai Po 2003 Metų

Po triumfo 2003 m., Lietuvos krepšinio rinktinė ir toliau sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose turnyruose, iškovodama prizines vietas ir demonstruodama aukštą meistriškumą.

2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Bronzos medaliai. Ramūnas Šiškauskas išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Bronzos medaliai. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Sidabro medaliai. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Sidabro medaliai. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.

Lietuvos Rinktinės Draugiškos Rungtynės

Apibendrinant Lietuvos rinktinė laikotarpiu 1925-2024 m. iš viso sužaidė 485 draugiškas rungtynes. Iškovojo 279 pergales, o patyrė 205 pralaimėjimus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis.
Jei atskiriant laikotarpius tai nuo 1925 m. iki 1991 m. ir iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvos rinktinė sužaidė 128 rungtynes iš kurių laimėjo 63 ir pralaimėjo 64 kartus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis.

Dabartinis Etapas ir Ateities Perspektyvos

Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais. Kiekviena rinktinė, kiekvienas treneris į vyrų krepšinio rinktinės krepšelį įnešė kažkiek gero. Tikimės, jog pergalės nesibaigs.

tags: #lietuvos #vyru #krepsinio #rinktine #europos #cempionate