Šis straipsnis skirtas aptarti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasiekimus ir išskirti rezultatyviausius žaidėjus per visą komandos istoriją. Kviečiame susipažinti su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybų istorija ir rezultatais bei rinktinės kandidatų statistika.
Rinktinės istorijos pradžia
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė debiutavo 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Latvijoje, kur susitiko su Latvijos komanda. Deja, rungtynės baigėsi pralaimėjimu rezultatu 20:41.
Bendras rungtynių skaičius ir statistika
Iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos rinktinė iš viso žaidė 891 tarpvalstybines rungtynes, iš kurių laimėjo 573, pralaimėjo 317 ir vienos rungtynės baigėsi lygiosiomis. Tai sudaro 64 proc. pergalių. Artimiausios rungtynės Nr. 892: 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdoje, Lietuva-Estija.
Artimiausios rungtynės 2022 m.
- Nr. 893: 2022 m. rugpjūčio 7 d. Alytuje, Lietuva-Estija
- Nr. 894: 2022 m. rugpjūčio 10 d. Kaune, Lietuva-Suomija
- Nr. 895: 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilniuje, Lietuva-Suomija
- Nr. 896: 2022 m. rugpjūčio 16 d. Ispanijoje, Lietuva-Ispanija
- Nr. 897: 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje, Lietuva-Ispanija
- Nr. 898: 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje, Lietuva-Nyderlandai
- Nr. 899: 2022 m. rugpjūčio 24 d. Vengrijoje, Lietuva-Vengrija
- Nr. 900: 2022 m. rugpjūčio 27 d. Kaune, Lietuva-Juodkalnija
Dažniausi varžovai
Lietuvos rinktinė dažniausiai rungtyniavo su šiomis komandomis:
- Latvija: 69 rungtynės (41 pergalė, 28 pralaimėjimai, 59 proc. pergalių)
- Estija: 46 rungtynės (35 pergalės, 11 pralaimėjimų, 76 proc. pergalių)
- Ispanija: 35 rungtynės (13 pergalių, 22 pralaimėjimai, 37 proc. pergalių)
- Italija: 31 rungtynės (20 pergalių, 11 pralaimėjimų, 65 proc. pergalių)
- Prancūzija: 29 rungtynės (13 pergalių, 16 pralaimėjimų, 45 proc. pergalių)
- Graikija: 27 rungtynės (10 pergalių, 17 pralaimėjimų, 37 proc. pergalių)
- Turkija: 27 rungtynės (19 pergalių, 8 pralaimėjimai, 70 proc. pergalių)
- Ukraina: 27 rungtynės (17 pergalių, 10 pralaimėjimų, 63 proc. pergalių)
- Australija: 27 rungtynės (11 pergalių, 16 pralaimėjimų, 41 proc. pergalių)
- Rusija: 26 rungtynės (14 pergalių, 12 pralaimėjimų, 54 proc. pergalių)
- Lenkija: 25 rungtynės (15 pergalių, 10 pralaimėjimų, 60 proc. pergalių)
- Baltarusija: 24 rungtynės (20 pergalių, 4 pralaimėjimai, 83 proc. pergalių)
- Kroatija: 24 rungtynės (15 pergalių, 9 pralaimėjimai, 63 proc. pergalių)
- Suomija: 20 rungtynės (16 pergalių, 4 pralaimėjimai, 80 proc. pergalių)
Su dauguma artimiausių varžovų Lietuvos rinktinės pergalių ir pralaimėjimų santykis yra teigiamas. Su Estija per 46 rungtynes iškovotos 35 pergalės, su Suomija po 20 rungtynių pasiekta 16 pergalių, su Vengrija žaista 11 kartų ir laimėta 7, o Nyderlandams (12-0) ir Juodkalnijai (1-0) apskritai dar nesame pralaimėję. Su dabartiniais pasaulio čempionais ispanais Lietuva per 35 rungtynes iškovojo 13 pergalių ir patyrė 22 pralaimėjimus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai
Šie žaidėjai atstovavo Lietuvai daugiausiai kartų tarpvalstybinėse rungtynėse:
- Saulius Štombergas: 208 rungtynės (1993-2004)
- Šarūnas Jasikevičius: 199 rungtynės (1997-2012)
- Robertas Javtokas: 197 rungtynės (2000-2016)
- Gintaras Einikis: 194 rungtynės (1991-2002)
- Mantas Kalnietis: 191 rungtynės (2006-2021)
- Eurelijus Žukauskas: 187 rungtynės (1994-2004)
- Kšištofas Lavrinovičius: 179 rungtynės (1998-2018)
- Jonas Mačiulis: 179 rungtynės (2006-2021)
- Mindaugas Žukauskas: 165 rungtynės (1996-2006)
- Paulius Jankūnas: 158 rungtynės (2004-2019)
- Simas Jasaitis: 149 rungtynės (2004-2014)
Rezultatyviausi žaidėjai per visą istoriją
Šiame sąraše pateikiami žaidėjai, kurie pelnė daugiausiai taškų atstovaudami Lietuvai tarpvalstybinėse rungtynėse:
- Artūras Karnišovas: 2235 taškai (1989-2000)
- Saulius Štombergas: 2229 taškai (1993-2004)
- Gintaras Einikis: 2033 taškai (1991-2002)
- Šarūnas Jasikevičius: 1882 taškai (1997-2012)
- Arvydas Sabonis: 1688 taškai (1983-1999)
- Mantas Kalnietis: 1619 taškai (2006-2021)
- Ramūnas Šiškauskas: 1562 taškai (1998-2008)
- Jonas Valančiūnas: 1559 taškai (2011-2021)
- Linas Kleiza: 1541 taškai (2004-2012)
- Kšištofas Lavrinovičius: 1440 taškai (1998-2018)
- Rimas Kurtinaitis: 1426 taškai (1983-1997)
Kaip matysite, šią vasarą Lietuvos rinktinės laukia 900-asis mačas, o komandos lyderis Jonas Valančiūnas turi realių galimybių palypėti daugiausiai taškų pelniusių krepšininkų sąraše.
Dabartinių rinktinės kandidatų statistika
Šiame sąraše pateikiama dabartinių Lietuvos rinktinės kandidatų statistika:
- Jonas Valančiūnas: 133 rungtynės, 1559 taškai (2011-2021)
- Mindaugas Kuzminskas: 125 rungtynės, 1045 taškai (2010-2021)
- Lukas Lekavičius: 52 rungtynės, 337 taškai (2015-2021)
- Marius Grigonis: 51 rungtynės, 396 taškai (2016-2022)
- Domantas Sabonis: 46 rungtynės, 384 taškai (2015-2021)
- Rokas Giedraitis: 38 rungtynės, 210 taškų (2015-2021)
- Arnas Butkevičius: 35 rungtynės, 183 taškai (2017-2022)
- Tomas Dimša: 23 rungtynės, 171 taškas (2020-2022)
- Gytis Masiulis: 18 rungtynės, 113 taškų (2020-2022)
- Laurynas Birutis: 15 rungtynės, 123 taškai (2018-2022)
- Martynas Echodas: 15 rungtynės, 110 taškų (2018-2022)
- Rokas Jokubaitis: 10 rungtynės, 61 taškas (2020-2021)
- Eigirdas Žukauskas: 6 rungtynės, 45 taškai (2021-2022)
- Ignas Brazdeikis: 4 rungtynės, 59 taškai (2022)
- Gediminas Orelikas: 2 rungtynės, 2 taškai (2017)
Legendiniai Lietuvos krepšinio treneriai ir asmenybės
- Valdemaras Chomičius: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas.
- Vladas Garastas: Nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m.
- Aleksandras Gomelskis: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas.
- Feliksas Kriaučiūnas: 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas, geriausias pirmenybių žaidėjas.
- Pranas Lubinas: 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas, 1940 - 1941 m. NBA žaidėjas.
- Modestas Paulauskas: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas.
- Stepas Butautas: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
- Justas Vincas Paleckis: Lietuvos krepšinio istorijos pradininkas ir treneris.
- Antanas Sireika: Žymus Lietuvos krepšinio treneris, 1996-2001 m. dirbęs Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentu (Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medaliai).
- Ramūnas Šiškauskas: Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje - keturis kartus tapo jos čempionu (2003-2005, 2009).
- Šarūnas Jasikevičius: 1997 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“.
- Arvydas Sabonis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas.
- Kazys Maksvytis: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris.
- Valerijus Chomičius: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas.
- Algimantas Paulauskas: 1962-75 m. Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos (1971, 1973 SSRS čempionatų prizininkės) vyriausiasis treneris, išugdęs žymių krepšininkų (Modestą Paulauską, Henriką Giedraitį, Sergejų Jovaišą).
Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai
Vyrų rinktinė
- Europos čempionai: 1937, 1939, 2003
- Olimpinių žaidynių bronzos medaliai: 1992, 1996, 2000
- Europos vicečempionai: 1995, 2013, 2015
- Pasaulio čempionato bronzos medalininkai: 2010
- Europos čempionato bronzos medalininkai: 2007
Moterų rinktinė
- Europos čempionės: 1997
- Europos čempionato sidabro medalis: 1938
Individualūs pasirodymai ir rekordai LKL
Pelnyti taškai
Daugiausiai taškų per vienerias rungtynes LKL istorijoje pelnė Gintaras Einikis. 1995 m. kovo 31 d. Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas įmetė 61 tašką į Kauno NECA komandos krepšį vos per 24 minutes. Einikis pataikė 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.), atkovojo 12 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko 68 naudingumo balus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Efektyvumas
Daugiausiai naudingumo balų per visą LKL istoriją surinko P. Jonesas, G. Einikis ir dar vienas žaidėjas. Pirmasis 68 naudingumo balus pasiekė „Olimpo“ legionierius P. Jonesas (1995-03-24), o jau po savaitės (1995-03-31) G. Einikis pasivijo amerikietį.
Rezultatyvūs perdavimai
Daugiausiai rezultatyvių perdavimų per vienerias rungtynes atliko Davidas Edwardsas, dar 1995-1996 metais rungtyniavęs „Šilutės“ komandoje. 2009 m. Aidas Viskontas pakartojo šį pasiekimą.
Atkovoti kamuoliai
Žydrūnas Ilgauskas 1995 m. pasiekė atkovotų kamuolių rekordą, sugriebdamas 28 atšokusius kamuolius mače su „Olimpu“. Prie šio rezultato jis pridėjo 33 taškus ir 53 naudingumo balus.
Pataikyti dvitaškiai metimai
Gintaras Einikis legendinėse rungtynėse su NECA pataikė 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.).
Pataikyti tritaškiai metimai
J. Vickery pataikė 13 tritaškių iš 19 (68 proc.) rungtynėse, kuriose „Olimpas“ sutriuškino „Lietkabelį“ 134:82.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Naujas Lietuvos rezultatyvumo rekordas
Kauno krepšinio lygoje (KKL) užfiksuotas naujas individualus Lietuvos rezultatyvumo rekordas. Kauno „Reunion“ atstovas Justas Vazalis pelnė 167 taškus, pagerindamas Dainiaus Novicko 2010 m. pasiektą 152 taškų rekordą.
Sterlingo Gibbso ir Brady Maneko debiutas LKL
Jau pirmą 31-ojo LKL sezono dieną namų arenoje svečius iš Panevėžio priėmusi Klaipėdos „Neptūno“ komanda parodė įspūdingus sugebėjimus mėtant iš toli. Uostamiesčio komandos naujokas Sterlingas Gibbsas pataikė 7 iš 9 mestų tritaškių, o visa komanda iš viso sumetė net 18 tritaškių į „Lietkabelio“ krepšį. Palyginimui, toks tolimų metimų kiekis pernai buvo rekordinis. Savo snaiperio sugebėjimus pademonstravo ir Kauno „Žalgirio“ naujokas Brady Manekas. Jis rungtynėse su Gargždų ekipa taip pat pataikė 7 metimus nuo tritaškio linijos.
Rezultatyviausios rungtynės LKL istorijoje
Dar visai neseniai, praeitame sezone buvo sumuštas visų laikų rezultatyvumo rekordas LKL rungtynėse. Šis pasiekimas buvo užfiksuotas Kėdainių „Nevėžio“ ir Utenos „Juventus“ mače, kai Gedimino Petrausko auklėtiniai namuose po įspūdingos dviejų pratęsimų dramos 143:134 palaužė uteniškius. Iš viso mače buvo pelnyti net 277 taškai.
RKL rekordas: Vilniaus rajono klubas dominuoja
Šeštadienį Regionų krepšinio lygoje (RKL) B divizione užfiksuotas istorinis rezultatas. Vilniaus rajono krepšinio klubas (7-2) savo aikštėje užtikrintai nugalėjo Marijampolės SC (2-7) net 213:50 (60:8, 42:17, 51:11, 60:14) skirtumu, taip perrašydamas lygos rekordus.
Artūro Žagaro pasiekimas pasaulio čempionate
Dabartinis Vilniaus „Wolves“ naujokas Arturas Žagaras tokį pat rezultatyvių perdavimų kiekį užfiksavo ir šių metų pasaulio krepšinio čempionate, Latvijos rungtynėse su Lietuvos rinktine. Toks pasiekimas tapo visų laikų planetos pirmenybių rekordas.
Daugiausiai žiūrovų LKL rungtynėse
Daugiausiai krepšinio sirgalių pritraukusios rungtynės vyko 2012 m. gegužės 13 d. „Žalgirio“ arenoje tada susirinko net 15266 žiūrovai, kurie galėjo pamatyti kaip Kauno komanda 90:84 įveikia Vilniaus „Rytą“.
2010 m. pasaulio krepšinio čempionatas: 3 vieta
Lietuvos rinktinės sudėtis: Linas Kleiza, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Jonas Mačiulis, Simas Jasaitis, Tomas Delininkaitis, Paulius Jankūnas, Martynas Gecevičius, Tadas Klimavičius, Robertas Javtokas, Martynas Andriuškevičius, Renaldas Seibutis. Treneris: Kęstutis Kemzūra. Rezultatyviausi rinktinės žaidėjai: L. Kleiza (vid. 19 taškų per mačą), M. Kalnietis (9,8 tšk.), M. Pocius (9,6 tšk.), J. Mačiulis (9 tšk.) ir T. Delininkaitis (7,6 tšk.).
Kelias iki bronzos
Lietuvos rinktinė čempionate žaidė D grupėje, kur jos varžovai buvo Ispanija, Prancūzija, Naujoji Zelandija, Libanas ir Kanada. Lietuviai pergalėmis prieš kanadiečius ir zelandus pradėjo pirmenybes, o tada atėjo eilė tuomet titulą gynusiems ispanams.
Po ispanų mačo lietuviai 69:55 pranoko ir prancūzus, o paskui 84:66 įveikė Libaną. D grupėje mūsiškiams nebuvo lygių.
Pergalingai grupių etapą įveikę lietuviai ketvitfinalyje susitiko su Kinija. Ten lietuviai iškovojo pergalę 78:67. Kitame etape laukė pavojinga Argentina, kurioje netrūko ryškių žvaigždžių. Argentiniečius lietuviai įveikė demonstruodami uraganinį puolimą bei mačą laimėję 104:85.
Dėl patekimo į finalą jaunai Lietuvos rinktinei teko kovoti su NBA žvaigždes surinkusią JAV rinktine, kurią į priekį vedė Kevinas Durantas. Lietuviai šiame mače pirmavo tik kartą - 4:0, o pergalę JAV iškovojo rezultatu 89:74.
K. Kemzūros kariauna po pralaimėjimo JAV visas viltis sutelkė į bronzinį susidūrimą su serbais, kurie čempionato demonstravo solidų krepšinį, bet pusfinalyje po dramatiškos kovos 82:83 nusileido šeimininkams turkams. Įspūdingo solo pasirodymą šiame mače surengęs L. Kleiza 33 taškus pelnė per 35 minutes. Lietuvos rinktinė mačą laimėjo 99:88.
Lietuvos ir Latvijos rinktinių tarpusavio susitikimai
Praėjo lygiai 24 metai nuo to, kai 2001-aisiais Europos krepšinio čempionato atkrintamosiose susitiko Lietuvos ir Latvijos rinktinės. Tai buvo pirmoji šių komandų akistata oficialiose rungtynėse po Nepriklausomybės atkūrimo.
Abi ekipos tarpusavyje susitiko jau pirmajame ture ir Lietuva po atkaklios kovos laimėjo 37:36.
Europos čempionate Lietuva ir Latvija dar kartą susitiko jau 2003 metais. Lietuviai tada tik per pratęsimą 92:91 palaužė latvius.
Lietuva ir Latvija vėliau tarpusavyje susitiko 2013 metų Europos krepšinio čempionate. Nerezultatyviose rungtynėse lietuviams taškus rinko apylygiai beveik didžioji dalis komandos.
Lietuva ir Latvija vėliau tarpusavyje susitiko 2015 metų Europos krepšinio čempionate, kuris vyko keturiose skirtingose šalyse. Lietuvių gynyboje visiškai uždusinti latviai šioje dvikovoje neatrado nė vieno lyderio puolime.
Kitos oficialios Lietuvos ir Latvijos akistatos teko laukti dar aštuonerius metus. Galiausiai ji įvyko 2023 metų pasaulio čempionate Maniloje.