Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė intensyviai ruošiasi artėjančiam pasaulio čempionatui. Pasirengimo ciklą sudaro 9 draugiškos rungtynės, iš kurių tik dvejos vyks Lietuvoje - rugpjūčio 4 d. Klaipėdoje su Suomija ir rugpjūčio 12 d. Kaune su Serbija. Šios rungtynės bus vienintelės, kurias Lietuvos krepšinio gerbėjai galės stebėti savo šalyje.
Pasirengimo ciklo rungtynių datos ir vietos
Štai pilnas Lietuvos rinktinės draugiškų rungtynių tvarkaraštis:
- Rugpjūčio 2 d. - Pamplona, Ispanija: Ispanija - Lietuva
- Rugpjūčio 4 d. - Klaipėda, Lietuva: Lietuva - Suomija
- Rugpjūčio 10 d. - Belgradas, Serbija: Serbija - Lietuva
- Rugpjūčio 12 d. - Kaunas, Lietuva: Lietuva - Serbija
- Rugpjūčio 16 d. - Espo, Suomija: Suomija - Lietuva
- Rugpjūčio 17 d. - Espo, Suomija: Rusija - Lietuva
- Rugpjūčio 24 d. - Seulas, Pietų Korėja: Angola, Pietų Korėja, Lietuva, Čekija
- Rugpjūčio 25 d. - Seulas, Pietų Korėja: Angola, Pietų Korėja, Lietuva, Čekija
- Rugpjūčio 27 d. - Seulas, Pietų Korėja: Angola, Pietų Korėja, Lietuva, Čekija
Mažas rungtynių skaičius Lietuvoje
Per šios Lietuvos krepšinio federacijos vadovavimo metus, tiek mažai kontrolinių rungtynių namuose lietuviai dar neorganizavo. Kai rinktinei vadovavo Jonas Kazlauskas, keturias vasaras Lietuvoje būdavo organizuojamos mažiausiai šešerios kontrolinės rungtynės.
Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius M.Špokas nesureikšmino finansinio namuose rengiamų draugiškų rungtynių aspekto: „Tos draugiškos rungtynės namuose nėra toks pinigų šaltinis, iš kurių išgyvename. Niekas neskaičiuoja, kiek mes išleidžiame pinigų pas save atsiveždami užsienio rinktines. Juk visos arenos mokamos, už viską mokame. Kartais užsienyje gal net pigiau surengti rungtynes ir stovyklas.“
Pasirengimo ciklų namų mačų skaičius ankstesniais metais:
- 2012-ųjų Londono olimpinėms žaidynėms - 3
- 2013-ųjų Europos čempionatui - 7
- 2014-ųjų pasaulio čempionatui - 9
- 2015-ųjų Europos čempionatui - 7
- 2016-ųjų olimpinėms žaidynėms - 6
- 2017-ųjų Europos čempionatui - 4
- 2019-ųjų Europos čempionatui - 2
Koncentracija į pasaulio čempionatą
M.Špokas paaiškino, kad mažesnis rungtynių skaičius namuose yra susijęs su didesniu dėmesiu pasaulio čempionatui: „Viskas derinta pasaulio čempionatui. Ten mums finalas prasideda nuo pirmų grupės varžybų rungtynių, todėl norime, kad koncentracija būtų čia. Nenorime turėti kuo daugiau namų rungtynių.“
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pasaulio čempionate dalyvaus 12 Europos valstybių. Be lietuvių - dar ir Lenkija, Rusija, Ispanija, Italija, Serbija, Turkija, Čekija, Graikija, Juodkalnija, Prancūzija, Vokietija.
Rungtynės su Serbija
M.Špokas džiaugiasi dvejų rungtynių serija su serbais - rugpjūčio 10-ąją Belgrade ir rugpjūčio 12-ąją Kaune. „Džiaugiamės, kad pavyko susidraugauti su Serbijos krepšinio federacija. Turbūt pirmą kartą turėsime tokias rungtynes išvykoje ir namuose. Su serbais draugiškose rungtynėse susitiksime pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Visos jose surinktos pajamos bus skirtos Krepšinio namų projektui“, - pasakojo M.Špokas.
Į dvejas rungtynes per tris dienas lietuviai spės užsakomuoju reisu. Tai padės sutaupyti lietuviams laiko, nes kitaip pasiekti Belgradą reguliariais reisais būtų labai nepatogu.
Mitybos specialistai ir virėjai
Lietuvos krepšininkai turės atskirus mitybos specialistus ir virėjus, kurie keliaus su komanda ir padės išvengti nesklandumų. „Turėsime maisto šefą, dietologą, kuris prižiūrės žaidėjų mitybą, - atskleidė LKF generalinis sekretorius. - Kalbėjome su žaidėjais - dauguma tokiais naudojasi sezono metu. Nenorime eksperimentuoti, ypač kai keliaujame į kitas šalis. Tų žmonių darbas bus sudėlioti mitybą taip, kad neturėtume tokių patirčių kaip 2016-aisiais Argentinoje, kai kažkas apsirgo dėl tokių elementarių dalykų. Kelionių metu mityba dažnai išsibalansuoja, o treneriui reikia sveikų žaidėjų. Norime būti dar profesionalesni.“
Trenerių štabas ir žaidėjų vaidmuo
B. Matkevičius - jau tvirtas trenerių štabo narys ir nėra vadinamas tik treneriu skautu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
JV ir D. Sabonio išnaudojimas
„Būtų blogai, turint dvi tokias jėgas, jų neišnaudoti. Lengviausias variantas juos atskirti - vienas rungtynes pradeda starto penkete, kitas - kyla nuo suolo. Planavome, jog JV ir D. Sabonis žais kartu. Jau praėjusių metų birželio atrankos turnyro lange pabandėme jų galimybes, potencialą. Žinoma, kad su jais penkete žaidi vienaip, be jų - kitaip. Atsirado būtinybė trenerių štabo idėjas dar labiau ištobulinti. Žaidimo suderinimas - didelis darbas ne tik mums, treneriams, bet ir žaidėjams, kurie rungtynių metu keičia JV ar Domantą. Vis tiek reikia prisitaikyti prie kito didelio žmogaus.“
Žaidžiant su abiem aukštaūgiais, negali užkimšti baudos aikštelės, 3 sekundžių zonos. Apie tai daug kalbėjome atrankos turnyro lango metu, o ruošdamiesi šios vasaros treniruočių stovyklai vieną dieną paskyrėme tiesiog diskusijoms apie puolimą. Gynyboje žinojome, ko mes norime, kaip turime išdėlioti pagalbas. Nuolat palaikėme ryšį, susirašinėjome. Buvo daug galvosūkių, bet tai mums yra labai įdomu. Matai, kad dirbi su labai talentingais žaidėjais.
Žaidėjų įsitraukimas į modeliavimo procesą
„Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie Paulių Jankūną „penktoje“ pozicijoje, turėsime rinktinės žaidimą modeliuoti dar kitaip. Bandome taikytis prie žaidėjų pagal tai, kaip jie žaidė klubuose. Jiems atrenkame derinius, kad situacijos būtų panašios į tokias, su kokiomis jie susidūrė klubuose. Visko tobulai nepadarysi, bet norime, kad žaidėjai jaustųsi patogiai savo pozicijoje. Nuolat palaikome ryšį su žaidėjais žaidimo konstravimo metu. Pavyzdžiui, komandos kapitonas Mantas turi svarų žodį komandoje, todėl klausome jo nuomonės. Bandome vienas kitam padėti. Nėra tobulų žaidėjų, nėra tobulų trenerių. Apskritai tokio dalyko kaip tobulumas nėra. Siekiame būti arti to, tačiau tam reikia geros komunikacijos tarpusavyje bei atviro bendravimo. Pasiekimai ir medaliai ateis tada, kai aukosi save, savo ego, statistiką bei dirbsi komandos labui. Žaidėjas turi padėti žaidėjui. Žinoma, gali ateiti diktatoriai ir pasakyti, ką turi daryti krepšininkai. Kas iš to, jeigu tai jiems nelimpa? Negalime pakeisti žaidėjų įpročių per keturias pasiruošimo savaites. Tai ir nėra įmanoma, ypač kalbant apie veteranus. Nediegsime sistemos, kuri kažkuriems krepšininkams netinka. Reikia prisitaikyti.“
JV ir D. Sabonio vaidmuo čempionate
„Be abejo, planuojame startuoti su jais nuo rungtynių pradžios. Jie mūsų jėga ir norime ją parodyti iškart. Žinoma, jeigu oponentai mažins savo penketą, mūsų dviem bokštams bus sunkiau suspėti gynyboje paskui mobilesnius žaidėjus. Manau, svarbiausias tikslas, kad kitos komandos turi prisitaikyti prie mūsų.“
Manto Kalniečio svarba
„Mantas visuomet yra ir buvo komandos vedlys. Jo žaidimas du prieš du su JV jau ne vieną vasarą yra ryškus rinktinės akcentas. Žinoma, turėdami M. Kalnietį aikštėje, žinome, jog varžovų gynyba koncentruojasi į jį, todėl tokiu atveju galime išnaudoti kitus perimetro krepšininkus. Du prieš du gali sužaisti ir Renaldas Seibutis ar Marius Grigonis. Čia įsiterpia ir du mūsų bokštai, kurie ne tik žaidžia po krepšiu, bet ir stato kitiems krepšininkams užtvaras. Taigi, jeigu yra koncentracija ties M. Kalniečiu, mes galime žaisti su kitais krepšininkais. Jeigu Mantas yra pamirštamas, vėl grįžtame prie jo. Turime įvairių parinkčių, bet, aišku, be Manto aikštėje yra sunkiau. Visgi jis sugeba prie savęs pritraukti daugiau varžovų gynybos pajėgų.“
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Roko Giedraičio potencialas
„Dar negaliu užtikrintai sakyti, kad Rokas jau yra dvyliktuke, bet jis iš esmės pademonstravo, jog po sezono Berlyno ALBA komandoje į rinktinę atvyko su didesniu pasitikėjimu savo jėgomis. Tuo galėjome įsitikinti ir dvikovos su serbais Kaune trečiojo kėlinio metu, kuomet jis, nors ir nepelnęs taškų, gerai bėgo į greitą puolimą bei pritraukdavo prie savęs varžovų gynybą. Jis su savo ūgiu ir greičiu mums gali daug duoti. Nuo pirmos dienos atvykęs į treniruočių stovyklą Rokas įrodė, jog atvyko ne tik konkuruoti su kitais, bet ir patekti į galutinį komandos dvyliktuką.“
Mariaus Grigonio vaidmuo
„Nėra taip, jog jis staiga tapo rinktinės puolimo lyderiu. Atsiveria erdvės, kuriose stengiamės jį išnaudoti, o Marius pataiko metimus. Žaidžiame per jį, nes žinome, jog jis gali pataikyti tuos metimus. Aišku, reikia, kad tam tikrais momentais jis pademonstruotų didesnę drausmę, svarbu parodyti, jog jis gali priimti teisingus sprendimus perdavimais komandos draugams, ką Marius ir stengiasi daryti. Be to, matome, jog po sezono su „Žalgiriu“ Marius labiau pasitiki savo jėgomis. Matome, kad tai auganti stipri asmenybė.“
Domėjimasis būsimais varžovais
„Aišku, nepraleidžiame naujienų bei sekame savo būsimus varžovus. Domimės, kokie yra rinktinių nuostoliai, kokie yra dvyliktukai, kaip sekasi draugiškose rungtynėse. Jau šiek tiek labiau dairomės į varžovų žaidimą. Pavyzdžiui, žaisime draugiškas rungtynes su Angolos rinktine. Žinoma, dabar mūsų užduotis - surasti savo žaidimą. Kaip ir sakiau, mes bandysime priversti varžovus taikytis prie mūsų.“
Trenerio pareigos
„Su Mindaugu Braziu esame pasiskirstę darbus rinktinėje. Abu atliekame trenerio ir skauto darbų pareigybes. Analizuojame savo ir varžovų žaidimą. Anksčiau daugiau dirbau kaip skautas. Jeigu aš analizavau oponentą, su kuriuo žaidėme dvikovą, po rungtynių aš parengiu ir susitikimo analizę. Tai logiška. Kitas treneris tuomet ruošiasi jau kitam varžovui. Pamenu, jog savo pirmajame čempionate su rinktine, 2013-aisiais, miegodavau po valandėlę kitą per naktį. Tekdavo karpyti vaizdo medžiagą, spausdinti popierius ir dar aikštelėje treniruotės metu parodyti krepšininkams, kaip žaidžia varžovai. Vienam žmogui tai buvo daug iššūkių keliantis darbas, tačiau nori nenori užsigrūdini ir jauti, jog tobulėji. Šiuo metu yra laikotarpis, skirtas darbui, ir jauti, jog laikas tave spaudžia mažiau nei ankstesniuose turnyruose. Stengiamės dirbti labai sistemiškai.“
„Spaudimą visuomet darai sau. Žinai, kad, atstovaujant Lietuvos rinktinei, visuomet yra atsakomybės jausmas. Aš stengiuosi atsiriboti nuo komentarų ir straipsnių. Tai man nieko neduos. Daug diskutuojame trenerių štabe, keičiamės nuomonėmis. Spaudimą jaučiame ant savo pečių ir tiesiog bandome pasiekti aukščiausių tikslų.“
Lietuvos rinktinės potencialas ir prognozės
Ši lietuvių rinktinė gana jauna, bet žaidžia įdomų, greitą ir gražų akiai žaidimą. Tai - šiuolaikinė krepšinio komanda. Lietuvos rinktinė neturi akivaizdžių lyderių, tad mūsų stiprybė turėtų būti komandinis žaidimas. Arba keli žaidėjai gali pelnyti po maždaug tokį pat kiekį taškų. Sakyčiau, kad būtent komandinis darbas, kovingumas ir noras nugalėti daug ką lems. Mūsų rinktinėje noro daug, o ar nepritrūks patirties ir sporte reikalingos sėkmės - matysime.
Traumų įtaka
Traumos yra neatsiejama sporto dalis, o krepšinis - ne išimtis. Europos čempionato metu netektys palietė ne vieną rinktinę, įskaitant ir Lietuvos rinktinę, kuri neteko svarbaus žaidėjo Roko Jokubaičio. Tačiau, nepaisant netekčių, komanda turi mobilizuotis ir rasti būdų, kaip kompensuoti prarastus žaidėjus. Pasak Mindaugo Balčiūno, panikos nėra, nors praradimas - didžiulis. Tačiau yra planas ir dirbama toliau.
Pasitikėjimas trenerių štabu
Mindaugas Balčiūnas pabrėžia, kad nėra jokių abejonių trenerių žiniomis, kompetencija ir gebėjimais spręsti sportines užduotis. Jis dėkoja treneriams, žaidėjams ir sirgaliams, kurie padeda siekti pergalių.
tags: #lietuvos #vyru #krepsinio #rinktines #draugiskas #rungtynes