Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos žiemos olimpinių rinktinių aprangos istorija, pradedant nuo pirmųjų nepriklausomybės metų iki šių dienų. Aptariami aprangų dizaino ypatumai, kūrėjai, simbolika ir visuomenės reakcija. Taip pat prisimenami istoriniai momentai, kai Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atgavimo.
Istorinė apžvalga
Sportas kaip socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis Lietuvoje imtas suvokti XX amžiaus 3-4 dešimtmečiuose. Po Pirmojo pasaulinio karo į tėvynę grįžo daug po pasaulį išblaškytų žmonių, tarp kurių buvo ir sporto entuziastų. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, o 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Tačiau žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva pirmą kartą dalyvavo tik 1928 m. Sankt Morice.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje. 1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse.
1992 m. Albervilio olimpiada ir Issey Miyake kūryba
Lietuvos olimpiečių delegacija 1992 m. dalyvavo Albervilio žiemos olimpiadoje. Ši olimpiada buvo ypatinga, nes tai buvo pirmas kartas po Nepriklausomybės atgavimo, kai Lietuva galėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse su savo vėliava ir himnu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Aprangą šiai olimpiadai sukūrė japonų dizaineris Issey Miyake. Jam kostiumus pasiūlė sukurti komandos gydytojas dr. Edvardas Domanskis. Apranga su išties neįprastu futuristiniu dizainu simbolizavo Lietuvos sportininkų sugrįžimą į olimpinę šeimą. Aprangos pagrindas buvo baltos spalvos, o ją puošė ryški lietuviška atributika.
I. Miyake yra sakęs: „Kai galvoju apie tai, kokie drabužiai turėtų būti ateityje, tai būtent sportinė apranga yra pati novatoriškiausia ir įvairiausia. Ji orientuota į spalvos, medžiagos ir funkcionalumo pojūčius.“ Olimpinę aprangą jis kūrė pirmą sykį, todėl iš pradžių jis nežinojo, į ką reikia atkreipti dėmesį, juolab, kad nėra lengva daugybės šalių pavyzdžių sutalpinti į vieną „dizainą“. Nepaisant to, I. Miyake stengėsi sukurti tokią uniformą, kuri tiktų bet kuriam sportininkui.
J. prisiminė: „Kiekvienas tuo metu jau gyvenęs lietuvis prisimena 1992 metų olimpines žaidynes ir pirmuosius mūsiškių medalius, pavyzdžiui, Romo Ubarto auksą arba krepšininkų bronzą. Issey Miyake sukurta apranga išties yra išskirtinio dizaino. Labai smagu, kad vieną egzempliorių turime pas save ir galime jį eksponuoti olimpinių žaidynių metu“.
„Audimas“ ir Lietuvos olimpinės rinktinės apranga
Bendrovė „Audimas“ ilgą laiką bendradarbiavo su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir rengė Lietuvos olimpiečius. „Audimas“ sukūrė, pagamino ir perdavė olimpiečiams aprangos komplektus varžyboms, treniruotėms, apdovanojimų ceremonijai ir laisvalaikiui.
„Audimo“ sukurta 2012 metų olimpinė kolekcija buvo unikali idėjiniu pagrindu. Senovės baltų simbolika būdavo naudojama ant karžygių kalavijų, šarvų bei skydų, nes buvo tikima ypatingomis šių ženklų galiomis. Tokie senovės simboliai kaip saulė, saulės ratas, mėnulis, Perkūno kryžius, žaltys suteikia stiprybės, jėgų, drąsos, apsaugo nuo nesėkmių ir padeda susitelkti pergalėms. Vienybės idėja, naujai pateiktų Baltų ženklų ornamentika tapo 2012 m. Olimpinę kolekciją papildę autoriniai skulptoriaus T. K. elementai. Kolekcijoje dominavo skaistūs žali ir gelsvai-žali atspalviai, artimi tautinei Lietuvos koloristikai. Šios spalvos yra aktyvios, pozityvios, sportiškos, turinčios aiškų matomumą, bei atpažįstamumą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Renginyje dalyvavę sportininkai ir LTOK vadovybė smalsiai apžiūrinėjo oficialią Lietuvos olimpinės rinktinės kolekciją. Olimpiečių aprangos pristatymo renginyje pratęsta AB „Audimas“ ir LTOK bendradarbiavimo sutartis dar ketveriems metams.
Iki 2014 metų Sočio žiemos olimpinių žaidynių likus 84 dienoms pristatyta oficiali Lietuvos rinktinės apranga. Pusantrų metų specialius sportinius ir paradinius kostiumus kūrusi ir gaminusi bendrovė „Audimas“ juos penktadienį perdavė olimpiečiams. Žalių atspalvių derinių olimpinės rinktinės aprangoje su šiuolaikiška ornamentika susijungė senovės baltų simboliai.
V. Vencienė patikino, kad Sočyje turėtume turėti septynis sportininkus ir, jei pavyks, dailiojo čiuožimo porą Deividą Stangniūną ir Isabellą Tobias. Kelialapį į olimpines žaidynes turinti pora vis dar viliasi, kad amerikietei pavyks gauti lietuvišką pasą. Galutinis terminas - kitų metų sausio 10 diena.
Per pristatymą kalbėjusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tvirtino, kad pasirengimas vyksta sklandžiai - šiuo metu visi olimpiečiai pasirengimo stovyklose užsienyje. „Savo jėgų lygyje jie tinkamai atstovai Lietuvai. Tai jau bus septintas kartas nepriklausomos mūsų šalies istorijoje. O olimpiniai drabužiai ne tik gražūs ir patogūs, bet ir padės reklamuoti mūsų šalį ir olimpizmo idėjas“, - teigė ji.
Žiemos olimpiadai paruošta 40 kostiumų komplektų, skirtų olimpiečių bei juos lydinčių asmenų reprezentacijai olimpiados atidarymo renginio metu, apdovanojimų ceremonijoms, treniruotėms ir laisvalaikiui.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Pasak R. Povilaičio, 2014 m. olimpinės kolekcijos pagrindu tapo tęstinė tarsi į austines juostas sudėliota baltų ženklų - Saulės, Perkūno kryžiaus, žalčio - simbolika, kuri susijungė su šiuolaikiška ornamentika.
Parenkant kolekcijos spalvinę paletę, išlaikytos tradicijos naudoti su Lietuva siejamus, skirtingų žalių atspalvių derinius. Tokios spalvos reiškia aktyvumą, pozityvumą, sportiškumą, todėl Lietuvos olimpiečių yra mėgstamos.
R. Povilaičio teigimu, gamybos metu pasitelkiami visi pažangiausi sprendimai - naujos kartos lengvos medžiagos, besiūlė klijavimo technika, modelių funkcionalumas - reikalingi užtikrinti maksimalų patogumą ir apsaugą, esant bet kokioms aplinkinėms sąlygoms.
Pasak R. Povilaičio, tokie įvykiai vienija lietuvius - gyventojai dažnai renkasi olimpiečių palaikymą išreikšti taip pat įsigydami ir dėvėdami sportinę aprangą su Lietuvos olimpine simbolika.
2021 m. Tokijo olimpinės žaidynės ir „4F“ apranga
Likus lygiai metams iki į 2021 metus perkeltų Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su LTeam komandos nariais oficialiai pristatė Lietuvos olimpinės rinktinės aprangą, kurią sukūrė pasaulinis sportinis prekės ženklas „4F“.
Šią kolekciją pirmieji dar vasario mėnesio pabaigoje išbandė olimpiniai medalininkai irkluotojai Saulius Ritteris ir Milda Valčiukaitė, Varšuvoje dalyvavę specialioje fotosesijoje.
S. Ritteris vertino: „Pirmas įspūdis buvo labai geras - kolekcija labai ryški, su daugybe lietuviškų akcentų. Manau, kad tikrai išsiskirsime tiek atidarymo ceremonijoje, tiek ir sporto bazėse. Man asmeniškai labiausiai patiko marškiniai, kurie ir patogūs, ir turi gražių išsiuvinėjimų su lietuviška simbolika. O kalbant apie sportinę apranga, tai ji - lanksti, nespaudžianti, lengva ir kvėpuojanti. Matosi, kad buvo įdėta daug pastangų, kad jas pritaikyti pagal specialius sportininkų poreikius.“
Visuomenei Tokijo olimpinę kolekciją pristatė ir žaidynėse debiutuosianti trišuolininkė Diana Zagainova bei trečiąkart svarbiausiame pasaulio sporto renginyje startuosiantis penkiakovininkas Justinas Kinderis.
Visi keturi kelialapius į Japoniją jau turintys LTeam sportininkai renginyje vilkėjo paradinius drabužius, kurių dizainą sukūrė 2018 metais konkursą laimėjusi dizainerė Oksana Ragauskienė.
Atidarymo ceremonijai skurtos net dvi aprangos versijos - vyrai galės rinktis kostiumą su šonine juostele papuoštomis kelnėmis arba šortais, o moterims sukurti klasikiniai polo marškinėliai ir siauras sijonas arba moderni suknelė, dėvima kartu su švarku.
O. Ragauskienė dalijosi savo idėja: „Galutinė drabužių dizaino idėja išsirutuliojo iš kelių variantų, kuriuose norėjau panaudoti tautinius motyvus, bei mums visiems taip puikiai žinomas trispalvės spalvas. Įgyvendinant, raštus pakeitė trispalvės juostelės, tačiau bendras vaizdas vis dar liko atpažįstamas iš tolo ir sodrus. Kadangi tai paradiniai rūbai, skirti delegacijai keliauti per olimpinių žaidynių atidarymą ir uždarymą, taip pat norėjau, kad žiūrovai tiek gyvai, tiek per televiziją iš tolo pamatytų asociatyvias spalvas ir iš karto mus susietų su Lietuva - kad tai būtų ryšku, aišku ir beabejo funkcionalu.“
Dizainerė pridėjo: „Šia apranga norima pasakyti, kad mes esame ryškūs, išskirtiniai, pozityvūs, nestokojame teigiamos, gyvybingos energijos. Žalią spalvą kaip pagrindinę pasirinkau dėl to, kad tai vilties spalva, raudona - drąsos, geltona - gerovės, saulės ir aukso medalių.“
D. Zagainova džiaugėsi: „Labai laukiau šio momento - buvo įdomu pamatyti naujas aprangas, jų dizainą, spalvinę kompoziciją. Vizualiai labiausiai patiko pats aprangos dizainas bei medžiagų pasirinkimas. Taip pat labai maloniai nustebino Tokijo žaidynių logotipas. Nors tai - smulkmena, tačiau ji labai svarbi, padaranti aprangą išskirtine ir primenanti, kad tai vis gi yra olimpinė kolekcija. O paradinė apranga tikrai labai patogi, nevaržanti judesių, bet tuo pačiu labai gražiai paryškinanti siluetą.“
Šioje olimpinėje kolekcijoje nacionalinės Lietuvos spalvos buvo transformuotos panaudojant jų neonines alternatyvas. Intensyvi žalia spalva, tolygiai pereinanti į ryškią geltoną, sukuria sportišką ir vasarišką stilių. Gyvybingi citrinos ir žaliosios citrinos atspalviai naudojami ir spaudiniuose, iškirpimų konstrukcijose bei spalviniuose gradientuose.
Tuo metu Lietuvos vėliavą vaizduojančiuose elementuose išsaugoti originalūs geltonos, žalios ir raudonos spalvų atspalviai. Aprangos taip pat paženklintos ir LTeam komandos simboliu - stilizuotu ąžuolo lapu.
Tamsiai mėlyną spalvą „4F“ kūrybinę komandą įkvėpė vaizdingi Trakų regiono ežerai. Ji kaip sportinių ir laisvalaikio aprangų pagrindas buvo pasirinkta ir dėl praktinių priežasčių bei dėl galimybės sukurti siluetą ir pagrindiniuose rūbuose išryškinti Lietuvos vėliavos spalvas.
D. Gudzinevičiūtė prisiminė: „Praėjusią vasarą tiek Europos žaidynėse, tiek ir Europos jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų delegaciją buvo galima lengvai pastebėti net ir sėdint tolimiausioje tribūnoje. Buvome išskirtiniai ir itin ryškus, taip pat sulaukėme daug komplimentų. Ši kolekcija viso to tęstinumas su dar daugiau tautinių simbolių, tad net neabejoju, kad vilkėdami šias aprangas Lietuvos delegacijos nariai jaus pasididžiavimą.“
Kurdami Lietuvos olimpinę kolekciją „4F“ dizaineriai atsižvelgė ir į oro sąlygas Tokijuje, todėl buvo nuspręsta naudoti lengvumu išsiskiriančius, orui pralaidžius, greitą džiūvimą garantuojančius, kvapų kontrolę turinčius ir nuo UV spindulių net penkis kartus labiau nei medvilnė apsaugojančius audinius. Aprangos gamyboje taip pat buvo naudojami iš kavos perdirbti siūlai bei iš plastinių butelių gaminamas audinys. Šios medžiagos atitinka aukščiausius ekologinius sertifikatus.
„Svarbiausias kriterijus renkantis technologijas ir medžiagas - galimybė aprangas kuo tinkamiau pritaikyti prie oro sąlygų olimpinių žaidynių metų. Mes suprantame, kad tokio aukšto lygio sportininkams net ir menkiausia detalė yra svarbi, todėl koncentravomės į lengvus ir kūnui kvėpuoti leidžiančius audinius, užtikrinsiančius sportininkų komfortą. Taip pat nepamiršome ir tvarumo svarbos, tad kolekcijoje - itin didelis perdirbtų medžiagų panaudojimo procentas bei daugiausiai Europoje vykusi gamyba“, - kūrybos detales pasakojo „4F“ vyriausiasis dizaineris Wojciechas Harus.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki kalbėjo: „Labai gražios uniformos - matome tradicinę lietuvišką žalią spalvą. Labai tikiuosi ir linkiu, kad Japonijos žmonėms ši apranga labai patiks ir jie gausiai palaikys Lietuvos sportininkus.“
Be Lietuvos „4F“ Tokijuje dar rengs Lenkijos, Latvijos, Serbijos, Kroatijos, Slovakijos, Graikijos ir Šiaurės Makedonijos elitinius sportininkus.
„Sportland“ ir LTOK partnerystė
Šiais metais „Sportland“ ir Lietuvos olimpiečius sieja ypatingas ryšys, nes „Sportland“ kartu su „Nike“ tapo oficialiais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) partneriais.
Juras Vėželis prisipažino: „Pamačius Lietuvos sportininkus atidarymo ceremonijos metu, apėmė labai didelis pasididžiavimo jausmas. Labai džiaugiamės pirmą kartą tapę LTOK rėmėjais ir turėję galimybę kartu su „Nike“ išlydėti mūsų sportininkus į olimpines žaidynes. Tai mums yra didelis pasiekimas ir įvertinimas.“
Visuomenės nuomonė ir kritika
Lietuvos olimpinės rinktinės apranga visuomet sulaukia didelio visuomenės dėmesio ir įvairių nuomonių. Drabužių dizaineris Aleksandras Pogrebnojus sako, kad kiekvienas turi užsiimti tuo, ką išmano. „Mūsų prezidentė gi nesprendžia, kaip mūsų kariuomenė turi atrodyti arba kaip policija turi atrodyti. Ji sprendžia strateginius dalykus, o rūbus duokite kurti tiems, kas nusimano, o rėmėjai… Na, ką reiškia rėmėjai? Bet jie pamiršo pagrindinį dalyką, kad tai nėra drabužiai, kuriuos reikia parduoti masėms. Tai yra drabužiai, su kuriais reikia sukurti savo įvaizdį. Tai yra du skirtingi dalykai. Tos uniformos labai atspindi, kaip mes save vertiname.“
A.Pogrebnojus pažadėjo per mėnesį sukurti savo moteriškos ir vyriškos aprangos variantus, nors ir nesitiki, kad į juos bus atsižvelgta. „Ką reiškia - prancūzai pamatė Lietuvą iš paukščio skrydžio? Su malūnsparniu skraidė po Lietuvą ir žiūrėjo, kaip atrodo? Žiemą skraidė? Kada skraidė? Jeigu aprangą kurtume aš arba Juozas, Ramunė arba Sandra, tai mūsų būtų galima paklausti, už rankos paimti - kas čia per baisybės? O dabar kažkoks mistinis fabrikas, kuriame mistiniai dizaineriai mistiškai kažką sukūrė.“
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikina, kad nėra nė vieno daikto pasaulyje, kuris visiems patiktų. „Ne, neprivalome. Mes skelbėme konkursą ir tikėjomės, kad jauni menininkai atsilieps, pasiūlys savo darbus ir mes nesulaukėme pasiūlymų.“