Įvadas
2024 metais minime šimtmetį, kai lietuviai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Pirmasis Lietuvos pasirodymas įvyko 1924 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse. Nors tarpukario olimpiečių rezultatai buvo kuklūs, šis debiutas tapo svarbiu įvykiu Lietuvos sporto istorijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos dalyvavimą žiemos olimpinėse žaidynėse, pradedant pirmuoju dalyviu Kęstučiu Bulota 1928 m. ir baigiant Pjongčango žaidynėmis. Taip pat apžvelgsime svarbiausius sportininkų pasiekimus, iššūkius ir įdomius faktus, susijusius su Lietuvos olimpiečių kelione.
Sporto Sąjūdžio Pradžia Lietuvoje
Lietuvoje sportas kaip socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis imtas suvokti XX a. 3-4 dešimtmečiuose. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, į tėvynę sugrįžo daug po pasaulį išblaškytų žmonių, tarp kurių buvo ir sporto entuziastų, susipažinusių su atskiromis sporto šakomis svečiose šalyse. Pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto sąjunga (LSS) buvo įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune. Jos tikslas buvo visapusiškai lavinti žmogaus kūną bei propaguoti sportą. 1919 m. 1920 m. Stepono Garbačiausko, Viktoro Dineikos, Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės ir Petro Olekos iniciatyva įkurta viena pajėgiausių Lietuvos sporto organizacijų - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Ji išugdė būrį futbolininkų: Danielių Žilevičių, Viktorą Abramiką, Dizmaną Ilgūną, Nikodemą Čereką, Romualdą Marcinkų, Antaną Lingį, Vladą Dzindziliauską ir kitus. Svarbiu pirmosios Lietuvos Respublikos sporto gyvenimo įvykiu tapo ir 1923 m. kovo 22 d. Lietuvos sporto lygos (LSL) įsteigimas. Ši organizacija rūpinosi įvairių sporto šakų plėtra, atstovavo šalies sportui tarptautinėse organizacijose.
XX a. 3-iajame dešimtmetyje sportas gyvavo tik sporto sąjungų ir atskirų sportininkų iniciatyva. Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos. Tais pačiais metais įvyko ir pirmasis dviračių sporto čempionatas. Tarptautinėse varžybose pirmieji savo jėgas išmėgino Lietuvos futbolininkai. Svarbus Lietuvai sporto reiškinys buvo šalies sporto organizacijų „išplaukimas į tarptautinius vandenis“. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas tapo Tarptautinės futbolo asociacijų sąjungos (FIFA) nariu.
Naujai susikūrusi Lietuvos valstybė gana greitai suprato sporto ir fizinio lavinimo svarbą. Visgi jauna šalis turėjo ir kitų rūpesčių, todėl iš pradžių sporto gyvenimas vystėsi atskirų žmonių ir naujai įkurtų sporto sąjungų iniciatyva. Nors sąlygos buvo sunkios, ypač dėl salių, aikščių trūkumo, mokyklose kūno kultūra jau 1924 m.
1924 m. sausio 14 d. Kauno Žaliakalnyje esančiame Ąžuolyne buvo paskirtas sklypas įrengti stadioną, kuriame pagal projektą turėjo atsirasti: futbolo aikštė, krepšinio ir beisbolo, dvi teniso, dviračių aikštelės ir 400 m bėgimo takas. Taupydami valstybės lėšas stadiono projektą parengė patys sporto entuziastai - LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Stadiono statyba vystėsi labai sparčiai. Rudenį įvyko LFLS stadiono atidarymo iškilmės, futbolo, krepšinio ir lengvosios atletikos varžybos.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas Rio: Lietuvos gimnastai
Lietuvos Debiutas Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinės žaidynės - populiariausios pasaulyje sporto varžybos. Sportininkų rengimu būsimam iššūkiui pradėjo rūpintis LSL. Lietuvai, kaip jaunai, nedidelei valstybei, rūpėjo jos tarptautinis prestižas.
Likus pusantrų metų iki Paryžiaus olimpiados, pradėta diskutuoti, ar verta joje dalyvauti. LSL Centro komitetas priėjo prie išvados, kad gali dalyvauti futbolininkai, kurie galbūt negautų „sausai“. Buvo nuspręsta prašyti Vyriausybę, Kauno savivaldybę ir inteligentiją paremti sportininkų kelionę į Paryžių, tačiau visa tai buvo pamiršta. balandžio 6 d. LFL suvažiavime, dalyvaujant Kauno ir Klaipėdos futbolo apygardų atstovams, buvo pranešta, kad Lietuvos reprezentacinė komanda jau įregistruota dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Buvo paskelbtas ir kandidatų sąrašas. balandžio 8 d. įvyko LSL skubus posėdis (likus pusantro mėnesio iki olimpiados atidarymo). Dalyvaujant CK pirmininkui Jonui Bulotai, prof. Juozui Eretui, Jurgiui Šulginui ir Stasiui Razmai, buvo nuspręsta į olimpiadą siųsti 14 futbolininkų - 8 iš Kauno, 6 iš Klaipėdos, 4 lengvaatlečius, 2 moteris, 10 kitų sporto šakų atstovų. Iš viso - 30 sportininkų. Preliminari išlaidų suma siekė 20 tūkst.
Olimpinis Lietuvos atletų debiutas įvyko 1924 m. VIII vasaros žaidynėse Paryžiuje. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Iš viso olimpinių kandidatų sąraše buvo 33 pavardės. Tačiau dėl nenuoseklaus Lietuvos sporto vadovybės požiūrio į dalyvavimą žaidynėse, lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas.
1924 m. Paryžiaus Olimpiada: Futbolininkų Pralaimėjimas ir Dviratininkų Nesėkmės
balandžio 17 d. Olimpinio komiteto būstinėje Paryžiuje vykusioje burtų traukimo ceremonijoje dalyvaujant S. Garbačiauskui, Prancūzijos futbolo lygos pirmininkui Ž. Rime 18.00 val. buvo nulemtas Lietuvos futbolo rinktinės varžovė - Šveicarija.
Gegužės 19-22 d. Kaune vyko Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų konferencija Baltijos sąjungai įkurti. Lietuvių klube per surengtą pokylį svečiams pagerbti premjero E. Galvanausko buvo paklausta, ar daug lietuvių vyksta į olimpiadą. Tik tada buvo sureaguota. Jau kitą dieną jis įpareigojo LSL pirmininką gen. J. Bulotą išsiųsti Lietuvos futbolo rinktinę į olimpiadą. Futbolo rinktinei, dviratininkams ir imtynininkui greitai buvo surinkti 15 tūkst. litų. Žinia, kad sportininkai važiuoja į olimpiadą, apskriejo visą Kauną. Į Paryžių buvo išsiųsta telegrama, kurioje rašyta, jog Lietuvos sportininkai atvyksta tik gegužės 26 dieną, ir prašyta rungtynes atidėti bent tris dienas. Tačiau olimpinis komitetas atsakė, kad atvykti į Paryžių reikia vėliausiai 24 dieną. Iš Kauno išvažiuoti reikėjo jau gegužės 22 dieną. Klaipėdos sportininkai šią žinią gavo tik gegužės 22 d. 21.00 val. ir vakariniu traukiniu išvykti nespėjo. Greitai buvo nuspręsta sudaryti kauniečių komandą iš 16 žaidėjų. Sportininkai buvo renkami tiesiog gatvėse, kad laiku galėtų išvykti į žaidynes. Surinkti pavyko tik 12.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ledo ritulio istorija
Lietuvos olimpinei futbolo komandai atstovavo Hansas Gecas, Stasys Sabaliauskas, Stasys Razma, Juozas Žebrauskas, Leonardas Juozapaitis, Steponas Garbačiauskas, Georgas Hardingsonas, Vincas Bartuška, Stasys Janušauskas, Valerijonas Balčiūnas, Eduardas Mikučiauskas.
Į stotį išlydėti futbolininkų susirinko nemažas sportininkų skaičius. 4 val. 55 min. atsisveikinimui garsus pasilikusių „Valio! Tuo pačiu traukiniu važiavo ir Latvijos komanda. Latviai atrodė kiek kitaip nei lietuviai. Jie buvo pasipuošę specialiai šiam renginiui padaryta metaline tautine vėliavėle, pasiėmę daug maisto. Latviai buvo geriau fiziškai pasirengę - kaip rinktinė buvo treniravusis nuo ankstyvo pavasario. Drauge važiavo treneriai, masažistai. O paskubomis surinkti lietuviai nebuvo nei karto žaidę kaip komanda ir dėl aikščių stokos apskritai mažai treniravęsi. Retas kuris kelionei buvo įsidėjęs duonos kąsnį, jie neturėjo nei trenerio, nei masažisto, netgi pamiršo pasiimti kamuolį.
Į olimpinį miestelį futbolininkai atvyko apie pirmą valandą nakties. Atsigulė tik apie trečią valandą. Prie pusryčių stalo išrinkta komisija (S. Garbačiauskas, V. Balčiūnas ir S. Razma) sudarė startinę vienuolikę. Taigi 1924 m. gegužės 25 diena - Lietuvos sportininkų olimpinio debiuto diena ir olimpinio judėjimo pradžia. Lietuviai su šveicarais 14 val. 30 min. vietos laiku susitiko „Peršingo“ stadione. Rungtynės, galima sakyti, vyko į vienus vartus. Jau trečią minutę šveicarai „įvarė pirmą golą“. Aštuntą minutę sekė antras įvartis. Pirmojo kėlinio pabaigoje šveicarai pirmavo 4:0. Antrasis kėlinys buvo ne ką sėkmingesnis Lietuvos rinktinei - į jų vartus įkrito dar 5 įvarčiai. Be šių rungtynių Lietuvos rinktinė, Egipto vadovų delegacijos paprašyta, sužaidė treniruočių pobūdžio rungtynes, kurios vėliau buvo įvardytos kaip oficialios. Tačiau ir vėl laukė pralaimėjimas.
Negana to, kad lietuviai patyrė du skaudžius pralaimėjimus, dar ir pritrūko pinigų sugrįžti namo. Jų pasiskolino Lietuvos atstovybėje ir birželio 5 d. 18 val. 25 min.
Dviračių lenktynėse dalyvavo 77 dviratininkai iš 20 šalių. Sportininkai į startą stojo birželio 23 d. 8.00 val. ryto. Reikėjo įveikti daug kliūčių, tiesa, nei vienas iš jų varžybų taip ir nebaigė: „Prie vieno pasisukimo 100 km nuo starto, Vilpišauskui nelaimė - lūžo dviratis, smarkiai susidaužęs negalėjo tęsti lenktynių; Anolikui keliskart plyšo ratų gumos, bet neesant gumų atsargos turėjo daug laiko sugaišti jas belopydamas. I. Anolikui padangos prakiuro net septynis kartus, o po septintojo jis dar ir pasiklydo trasoje. Lenktynėms pasibaigus, organizatoriai nežinojo, kur jis yra. Dviratininkui pasiekus artimiausią geležinkelio stotį, vietinis prancūzas jam nupirko bilietą į Paryžių. Kritusiam J. Vilpišauskui pro šalį automobiliu važiavę švedai padėjo pasiekti stadioną ir suteikė medicininę pagalbą. Nesėkmės dviratininkus lydėjo ir po varžybų - pritrūko lėšų kelionei atgal į Lietuvą, todėl juodu nutarė grįžti dviračiais, bet, pasiskolinę pinigų iš Lietuvos atstovybės, šios minties atsisakė.
Taip pat skaitykite: „Sportas“ rinkimai 1969 m.
Pirmasis Lietuvos Sportininkas Žiemos Olimpinėse Žaidynėse: Kęstutis Bulota
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas.
Kęstutis Bulota buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Sovietų Sąjungos Sudėtyje
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių.
Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos.
A.Šalna sprinto lenktynėse užėmė penktą vietą, o paskui su trimis komandos draugais iškovojo estafetės aukso medalius. Pačiam A.Šalnai estafetės lenktynės susiklostė labai nesėkmingai. Jis šliuožė trečiame etape, bet antrajame ugnies ruože nepataikė net penkis kartus ir turėjo sukti du baudos ratus. Lietuvį aplenkė VDR sportininkas, bet ketvirtas distanciją šliuožęs Sergejus Bulyginas sugrąžino SSRS ketvertuką į pirmąją vietą.
1988 m. Kalgaryje V.Vencienė iškovojo du medalius. 1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. Ji tapo olimpine čempione šliuoždama 10 km klasikiniu stiliumi, o po trijų dienų 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė trečią vietą.
10 km lenktynėse V.Vencienė antrą vietą užėmusią komandos draugę Raisą Smetaniną aplenkė 9 sekundėmis. Nors V.Vencienės rezultatai tarp SSRS slidininkių buvo geriausi, rinktinės treneriai neįtraukė lietuvės į estafetės komandą. Taip V.Vencienė neteko galimybės iškovoti dar vieną olimpinį aukso medalį.
Sugrįžimas Į Olimpines Žaidynes Po Nepriklausomybės Atkūrimo
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
1992 metai. Albervilis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G.Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą.
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą. NVS ledo ritulininkai tapo olimpiniais čempionais, o 19-metis D.Kasparaitis pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais.
Lietuvos Dalyvavimas Žiemos Olimpinėse Žaidynėse Po 1992 m.
1994 m. Lilehameris
Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau. Jau 1994 m. geriausi iš geriausiųjų sugužėjo į Norvegijos miestą Lilehamerį, o tarp beveik dviejų tūkstančių žiemos olimpinių žaidynių dalyvių buvo ir šeši Lietuvos sportininkai. Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V.Vencienė ir R.Panavas, biatlonininkai K.Strolienė ir G.Jasinskas bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. P.Vanagas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą.
1998 m. Naganas
1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. Tekančios saulės šalyje pasaulinės slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ar biatlono - žiemos sporto šakų, kuriomis užsiima lietuviai - varžybos beveik nerengiamos, todėl daugeliui mūsų šalies žiemos sportininkų Japonija yra terra incognita. Į Nagano žaidynes išvyko septyni Lietuvos sportininkai: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkas Liutauras Barila, slidininkai R.Panavas, Vladislavas Zybaila ir K.Strolienė bei kalnų slidininkas Linas Vaitkus.
2002 m. Solt Leik Sitis
2002 m. antrą kartą paeiliui žiemos olimpinės žaidynės vyko ne Europoje. Į Jutos valstijos sostinę išsiruošė aštuoni Lietuvos sportininkai, tarp kurių buvo ir olimpinių debiutantų, ir senbuvių. Per atidarymo šventę Lietuvos vėliavą nešė ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R.Panavas, o mūsų šalies delegacijoje buvo dar septyni sportininkai: slidininkai Vadimas Gusevas, V.Zybaila ir Irina Terentjeva, biatlonininkai L.Barila ir Diana Rasimovičiūtė bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas.
2006 m. Turinas
Nors 2006 m. žiemos olimpinės žaidynės grįžo į Europą ir buvo surengtos Italijoje, Turine, Lietuva nusiuntė mažesnę komandą nei į Solt Leik Sitį. Alpių kalnuose ir jų papėdėje varžėsi septyni Lietuvos olimpiečiai: ledo šokėjų pora M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkai D.Rasimovičiūtė ir Karolis Zlatkauskas, slidininkai I.Terentjeva ir Aleksejus Novoselskis bei kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. Per atidarymą Lietuvos vėliavą nešė ne sportininkas, bet delegacijos vadovė, olimpinė čempionė V.Vencienė.
2010 m. Vankuveris
Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Į tolimąją Britų Kolumbiją išvyko tik šeši sportininkai - tiek pat, kiek dalyvavo Albervilio ir Lilehamerio žaidynėse. Lietuvos garbę gynė biatlonininkė D.Rasimovičiūtė, kalnų slidininkas V.Rumiancevas, slidininkai I.Terentjeva, A.Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis.
2014 m. Sočis
Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. Lietuvos sportininkė pirmą kartą dalyvavo olimpinėse greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Į trumpąjį taką iščiuožusi Agnė Sereikaitė užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje.
2018 m. Pjongčangas
2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis. Per Pjongčango žaidynes varžėsi biatlonininkai T.Kaukėnas, V.Strolia, Natalija Kočergina ir D.Rasimovičiūtė, slidininkai M.Strolia, M.Vaičiulis ir Marija Kaznačenko bei kalnų slidininkai Andrejus Drukarovas ir I.Januškevičiūtė. Nors D.Rasimovičiūtė dalyvavo penktose olimpinėse žaidynėse ir pagal šį rodiklį pavijo M.Drobiazko bei P.Vanagą, dėmesio centre atsidūrė kitas biatlonininkas T.Kaukėnas.
tags: #liietuvos #sportininkai #ziemos #olimpinese #zaidynese