2016 m. vasaros olimpinės žaidynės Rio de Žaneire - tai pirmosios žaidynės Pietų Amerikoje, kurios vyko rugpjūčio 5-21 dienomis. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos gimnastikos sportininkų kelionė į Rio, pasirengimas, sudėtis ir lūkesčiai.
Pasirengimas olimpinėms žaidynėms
Lietuvos sportininkai intensyviai ruošėsi šioms žaidynėms. Didžioji dalis (87) sportininkų įvykdė LTOK ir KKSD patvirtintoje programoje „Rio 2016“ numatytą rezultato kriterijų. Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis apžvelgė sportininkų pasirengimą dalyvavimui olimpinėse žaidynėse. Buvo ruošiami sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms planai, o LOSC tikėjosi paskirstyti mokomajam-sportiniam darbui skirtas lėšas atskiroms sporto šakoms iki vasario pradžios. LTOK lėšų paskirstymas buvo svarstomas po LTOK generalinės asamblėjos, kuri buvo šaukiama 2016 m.
L. Tubelio teigimu, 2016 m. Lietuvos atletai pasiekė gerų rezultatų. Gerėjant sportininkų rezultatams, daugėjo sportininkų olimpinėje rinktinėje, o tuo pačiu didėjo finansavimo poreikis jų pasirengimui. Taip pat didesniam sportininkų skaičiui turėjo būti skiriamos valstybės stipendijos. Sportininkų atranka vyko iki 2016 m. liepos mėn.
Finansavimas ir parama
Sportininkų pasirengimas olimpinėms žaidynėms reikalauja didelių finansinių investicijų. LOSC siekė užtikrinti, kad visos sporto šakos gautų reikiamą finansavimą mokomajam-sportiniam darbui. Taip pat buvo numatyta skirti valstybės stipendijas didesniam sportininkų skaičiui, atsižvelgiant į jų pasiekimus ir potencialą.
Treniruočių planai
Kiekvienam sportininkui buvo sudarytas individualus pasirengimo planas, atsižvelgiant į sporto šaką, fizines galimybes ir varžybų grafiką. Gimnastas Robertas Tvorogalas iki žaidynių nesivaržė, sportininkas stovyklavo Baltarusijoje ir Italijoje.
Taip pat skaitykite: Pasiekimai Lietuvos gimnastikoje
Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis
LTOK Vykdomasis komitetas patvirtino olimpinės rinktinės narių sąrašą, kuriame buvo 67 sportininkai, atstovaujantys 16 sporto šakų. Į sąrašą taip pat buvo įtraukti federacijų pasiūlyti sportininkai, kurie dar galėjo atsirinkti ir sėkmingai dalyvauti žaidynėse arba buvo svarbūs sparingo partneriai treniruotėse. Galutinis olimpinės rinktinės sąrašas buvo tvirtinamas birželio pabaigoje išplėstiniame LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje.
Gimnastikos atstovai
Vienintelis gimnastikos atstovas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo Robertas Tvorogalas.
Lūkesčiai ir prognozės
LTOK tikėjosi prizinių vietų (1-8) iš 9 sporto šakų atstovų, įskaitant gimnastikos. Tačiau konkretūs lūkesčiai dėl Roberto Tvorogalo pasirodymo nebuvo įvardyti. Robertas Tvorogalas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse daugiakovėje buvo 42-as, o atraminiame šuolyje - 15-as.
Lietuvos sporto istorija ir tradicijos
Lietuvos sportas turi gilias tradicijas, siekiančias senovės baltų laikus. Nepriklausomoje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti 1918 m., o 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje.
Sporto šakų populiarumas
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos kelionė iš Rio į Tokiją: Lietuva
Tarptautinis bendradarbiavimas
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Olimpiniai pasiekimai
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos gumos nauda
tags: #gimnastikos #sportininkai #rio