Olimpinės žaidynės - tai didžiausia ir svarbiausia sporto šventė pasaulyje, apimanti individualias ir komandines sportininkų varžybas. Jos vyksta kas ketveri metai ir apima vasaros ir žiemos žaidynes. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kada įvyko pirmosios olimpinės žaidynės, aptarsime jų istoriją, tradicijas ir įdomius faktus.
Kas yra Olimpinės Žaidynės?
Olìmpinės žaidỹnės, arba olimpiadà - tai svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Jose dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, o varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos.
Olimpinės žaidynės apima:
- Olimpiados žaidynes (vasaros olimpines žaidynes)
- Žiemos olimpines žaidynes
Žaidynės rengiamos kas ketveri metai: vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896 m. Žaidynės negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Pirmųjų Olimpinių Žaidynių Metai ir Vieta
Pirmosios olimpinės žaidynės įvyko VIII amžiuje prieš Kristų Olimpijos mieste, Graikijoje. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus.
Taip pat skaitykite: Žaidynių tradicijos ir įtaka
Senovės Olimpija
Olìmpijos žaidỹnės - tai senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei, kas ketveri metai vidurvasarį (liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje) rengtos Olimpijoje. Pirmosios žinomos žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims dalyvauti ir žiūrėti varžybas buvo draudžiama.
Olimpijos žaidynių era truko dvylika šimtmečių. Iš viso surengtos 293 Olimpijos žaidynės. Žaidynių laikotarpiu (apie 3 mėn.) Graikijoje būdavo ekechirija (gr. ekecheiria), tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti žaidynių metu, kai taikiai varžosi geriausi Graikijos atletai.
Žaidynių Programa
1-13 žaidynių programoje buvo vieno stadijaus (192,27 m) bėgimas, vėliau dviejų (384,54 m), galiausiai - 8-24 stadijų bėgimas, pentatlonas (penkiakovė: 1 stadijo bėgimas, disko ir ieties metimas, šuoliai į tolį, imtynės), kumštynės, pankrationas (imtynių ir kumštynių junginys), keturkinkių vežimų lenktynės. Žaidynių klestėjimo laikotarpiu jos trukdavo 5 dienas.
Olimpiečiai prieš žaidynes 10 mėn. treniruodavosi namuose ir dar 1-2 mėn. rengdavosi pačioje Olimpijoje, prižiūrimi paskirtų Dzeuso šventyklos žynių. Olimpijos stadione tilpdavo iki 50 tūkst. žiūrovų. Žaidynėms vadovaudavo teisėjai (helanodikai) - garbūs žmonės, išrinkti prieš metus. Nugalėtojus (olimpionikus) apdovanodavo alyvmedžių vainikais. Olimpionikai buvo nepaprastai gerbiami. Nuo 444 pr. Kr. į žaidynių programą įėjo meno konkursai, kuriuose dalyvaudavo įžymiausi sen. Graikijos kultūros šviesuoliai: Herodotas, Sokratas, Demostenas, Pitagoras.
Žaidynių Pabaiga
393 m. po Kr. Romos valdovas imperatorius Teodosijus I uždraudė Graikijos olimpines žaidynes dėl religinio šventės elemento.
Taip pat skaitykite: Kultūrizmas: kelias į pripažinimą
Moderniųjų Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). 1896 metais Olimpinių žaidynių formatas vėl buvo atgaivintas Graikijoje.
Pirmosios Moderniosios Žaidynės
Pirmoji moderni olimpiada surengta 1896 m. Graikijoje. Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Olimpinių Žaidynių Simboliai ir Tradicijos
Olimpinės žaidynės turi daug simbolių ir tradicijų, kurios yra neatsiejama šios sporto šventės dalis.
Simboliai
- Olimpiniai žiedai: 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
- Olimpinė vėliava: Balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
- Olimpinis devizas: Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
- Olimpiniai medaliai: TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
- Olimpinė ugnis: Vienas svarbiausių olimpinių atributų. Jos uždegimo ritualas žaidynes rengiančiame mieste yra tarsi šventos apeigos. Antikos laikais ugnį prieš kiekvienas žaidynes uždegdavo Olimpijoje, deivės Heros šventykloje, o tada iškilmingai pristatydavo į Atėnus. Ir dabar olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyksta ten pat, kur kadaise stovėjo Heros šventykla. Vienuolika aktorių, vaizduojančių vaidilutes, nukreipia į aukurą milžinišką veidrodį, fokusuojantį saulės spindulius, - tarsi olimpinę ugnį uždegtų pats dangaus šviesulys. Užgesus antikinei graikų civilizacijai, ši tradicija irgi buvo pamiršta. Prisiminė ją tik 1928 metais. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama pirmąją žaidynių dieną ir liepsnoja iki pat jų pabaigos, tada taip pat iškilmingai užgesinama. Pirmoji olimpinės ugnies nešimo estafetė surengta per 1936-ųjų vasaros žaidynes.
Tradicijos
- Olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje.
- Olimpinio deglo estafetė.
- Nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje.
- Žaidynių atidarymas olimpiniame stadione.
- Varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas.
- Žaidynių uždarymas.
Įdomūs Faktai apie Olimpines Žaidynes
- Nuo 1924 iki 1992 žiemos ir vasaros Olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais.
- 2012 Londono Olimpinių žaidynių metu olimpiniame kaimelyje buvo panaudota 165 tūkst. prezervatyvų.
- 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių metu du Japonijos atletai šuolių su kartimi rungtyje parodė identišką antrą rezultatą. Vietoje to, kad varžytųsi tarpusavyje ir įrodytų, kuris vertas antros, o kuris tik trečios vietos, jie kartu sutarė nesivaržyti.
- Graikų gimnastas Dimitrios Loundras buvo jauniausias olimpietis, besivaržęs Olimpiadoje.
- Daugiausiai aukso medalių iki Paryžiaus Olimpinių žaidynių yra iškovojusi JAV (1061), Sovietų Sąjunga (395) ir Didžioji Britanija (284).
- Jauniausias visų laikų olimpinių žaidynių medalininkas - graikas Dimitris Loundras, kuris 1896 m. laimėjo gimnastikos bronzos medalį.
- Vyriausias visų laikų olimpinių žaidynių dalyvis buvo šaudymo rungtyje dalyvavęs švedas Oscaras Swahnas. Jis varžėsi 1920 m. olimpinėse žaidynėse Antverpene, kai jam buvo 72 metai. Jis yra ir vyriausias visų laikų aukso medalininkas - 1912 m.
- 1920 m. žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
- Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse 1928 m. Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus.
- 1932 m. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse - žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose.
- 1928 m. olimpiados dalyvė bėgikė Betty Robinson 1931 m. pateko į lėktuvo katastrofą, 7 mėnesius praleido komoje ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.
- Jauniausia mergina, laimėjusi olimpinį medalį - gimnastė italė Luigina Giavotti, kuriai buvo 11 metų, kai ji triumfavo 1928 m.
- Idėja prieš olimpines žaidynes gabenti olimpinį deglą nuo Olimpijos miesto griuvėsių iki žaidynių vietos 1936 m. į galvą atėjo naciams prieš Berlyno olimpines žaidynes.
- Haičio ir Lichtenšteino vėliavos iki 1936 m. atrodė vienodai. Šios šalys to tiesiog nežinojo ir pirmą kartą tai suprato, kai jų delegacijos susitiko 1936 m.
- 100 metrų bėgimą laimėjo juodaodis amerikietis Jesse Owensas, tose žaidynėse laimėjęs net keturis aukso medalius.
- Airija buvo vienintelė valstybė, boikotavusi 1936 m.
- 1940 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje, bet neįvyko dėl II pasaulinio karo.
- 1948 m. olimpinės žaidynės Londone buvo pirmosios, kurių metu įvyko politinio prieglobsčio prašymas.
- Kai Liuksemburgo atstovas laimėjo aukso medalį 1952 m.
- 1956 m. Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu.
- 1960 m. buvo surengtos pirmosios parolimpinės žaidynės.
- Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1960 m. olimpinis čempionas legendinis boksininkas Muhamedas Ali įmetė savo medalį į upę, kai jį atsisakė aptarnauti tik baltaodžiams skirtame restorane. Vis dėlto kiti šaltiniai sako, kad tiesa paprastesnė - jis pametė medalį persikraustydamas ir tiesiog sukūrė istoriją, kuri būtų jam palanki.
- Etiopijos bėgikas Abebe Bikila nerado patogios batų poros, todėl 1960 m. olimpiados Romoje maratoną bėgo basas.
- 1968 m. žaidynėse Meksikoje juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, laimėję medalius 200 m bėgime, per apdovanojimų ceremoniją grojant JAV himnui aukštyn iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis.
- Amerikiečių plaukikas Markas Spitzas 1972 m. žaidynėse Vakarų Vokietijoje pasiekė septynis pasaulio rekordus. M.Spitzas pasižymėjo savo unikaliais ūsais. Kartą interviu metu jis juokais pasakė, kad ūsai jam padeda geriau plaukti.
- Vyriausia moteris, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse - britė jojikė Lorna Johnstone.
- 1972 m. olimpines žaidynes sukrėtė teroristinis išpuolis.
- 1976 m. žaidynėse Monrealyje japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu. Nepaisant šio įvykio, jis sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą.
- 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes boikotavo JAV ir daug kitų valstybių, protestuodamos prieš SSRS invaziją į Afganistaną.
- 1984 m. Filmas „Gero vėjo“ apie Jamaikos bobslėjininkus yra paremtas tikrais įvykiais: šios šalies rinktinė išties varžėsi žiemos olimpiadoje. Geriausias jų pasirodymas buvo 14 vieta 1994 m.
- Kai Australija 1992 m. išėmė iš apyvartos 1 cento monetas, jos buvo išlydytos ir panaudotos 2000 m.
- 2000 m. olimpinėse žaidynėse Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu.
- Usainas Boltas 10 dienų prieš 2008 m. Pekino olimpines žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną.
- Kanadietis jojikas Ianas Millaras sudalyvavo 10-yje skirtingų olimpinių žaidynių. Kai dalyvavo pirmą kartą, jam buvo 25 metai, kai paskutinį - 65.
- 92,5 proc. 2012 m. olimpinių žaidynių Londono dalyviams buvo išdalinta 150 tūkst. prezervatyvų.
- Sidabras - didžioji olimpinio aukso medalio svorio dalis.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Taip pat skaitykite: Stokholmo Olimpiados įvykiai ir pasiekimai
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Pradžia
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą.
1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole - organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį. Naujasis 9-as straipsnis skambėjo taip: „Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos sporto lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“
Taigi būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Bet dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties mūsų atstovai dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse nedalyvavo.
LTOK Atkūrimas
1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą.
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOKOlimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.
Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“
Prancūzijos mieste Albervilyje žiemos žaidynės turėjo prasidėti vasario 8-ąją. Taigi po ilgo laukimo jaunai valstybei ir Olimpiniam komitetui teko raitotis rankoves ir pamėginti padaryti viską, kad geriausi jos sportininkai galėtų garbingai sugrįžti į olimpines žaidynes.