Olimpinės žaidynės - svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, apimanti individualias arba komandines sportininkų varžybas. Šios žaidynės, rengiamos kas ketverius metus, skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių, įvykusių 1896 metais. Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių žaidynių ištakas, raidą ir reikšmę.
Olimpinių žaidynių ištakos antikos Graikijoje
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikiją, kur sporto varžybos buvo ne tik fizinio meistriškumo išraiška, bet ir religinė šventė, skirta dievui Dzeusui. Pirmosios žinomos žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Olimpijos mieste. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus. Iš pradžių sporto arenos buvo statomos pailgos formos. Kai kurie antikos stadionai buvo pasagos formos. Pirmieji žiūrovai neturėjo specialiai jiems skirtų vietų ir būriuodavosi stadiono kraštuose arba ant kalvų. Vėliau šalia arenų atsirado ir specialių vietų žiūrovams.
Religinė ir kultūrinė reikšmė
Senovės olimpinės žaidynės pirmiausia buvo religinės šventės, graikų dievų ir deivių tėvo Dzeuso garbei, dalis. Šventovė senovėje buvo pavadinta Olimpo kalno - aukščiausio kalno žemyninėje Graikijoje - vardu. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika. Manoma, kad pirmosios olimpinės žaidynės buvo surengtos 776 m. pr. Kr., nors dažnai teigiama, kad jos vyko ir anksčiau, o 776 m. pr. Kr. pirmą kartą užrašyti jų nugalėtojai - olimpionikai. Trukdavo 5 dienas: pirmąją ir penktąją dieną vykdavo iškilmingos procesijos, aukojimai, kitomis - varžybos.
Varžybų formatas ir dalyviai
Žaidynėms rengti graikai pirmieji žmonijos istorijoje pradėjo statyti stadionus. Klasikos laikais (V-IV a. pr. Kr.) žaidynių programą sudarė kumštynės, važnyčiotojų lenktynės, penkiakovė (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės), meno konkursai ir kiti renginiai. Dalyvauti žaidynėse galėjo tik pilnateisiai Graikijos polių vyrai, vėliau ir romėnai. Nugalėtojai būdavo apdovanojami alyvmedžių šakelių vainiku; jie dažnai įgydavo ek. ir polit. privilegijų.
Žaidynių pabaiga
Įsigalėjus krikščionybei, 394 m. Romos imperatorius Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino, o 1896 P.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Pirmosios modernios olimpinės žaidynės Atėnuose 1896 m.
Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. 1896 m. Atėnuose įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.
Iniciatorius ir tikslai
Šį sporto atgimimą inicijavo prancūzas baronas Pierre de Coubertin. Jis siekė atgaivinti olimpines žaidynes, kad skatintų tarptautinį bendradarbiavimą, taiką ir fizinę kultūrą.
Dalyviai ir sporto šakos
Pirmosiose moderniose olimpinėse žaidynėse dalyvavo 245 atletai iš 14 šalių, kurie varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Tai buvo tik vyrų varžybos.
Žaidynių reikšmė
Pirmosios olimpinės žaidynės Atėnuose buvo didelis įvykis, kuris atgaivino susidomėjimą sportu ir tarptautiniu bendradarbiavimu, padėjo pagrindus šiuolaikiniam olimpiniam judėjimui.
Olimpinių žaidynių simboliai ir tradicijos
Olimpinės žaidynės turi savo simbolius ir tradicijas, kurie vienija sportininkus ir žiūrovus visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Olimpiniai žiedai
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Būtent P. Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose.
Olimpinė vėliava
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje.
Olimpinis devizas
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius. Šį šūkį taip pat sugalvojo ir pasiūlė Pierre de Coubertin.
Olimpinė ugnis
Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m. Ugnis - vienas svarbiausių olimpinių atributų. Jos uždegimo ritualas žaidynes rengiančiame mieste yra tarsi šventos apeigos. Antikos laikais ugnį prieš kiekvienas žaidynes uždegdavo Olimpijoje, deivės Heros šventykloje, o tada iškilmingai pristatydavo į Atėnus.Ir dabar olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyksta ten pat, kur kadaise stovėjo Heros šventykla. Vienuolika aktorių, vaizduojančių vaidilutes, nukreipia į aukurą milžinišką veidrodį, fokusuojantį saulės spindulius, - tarsi olimpinę ugnį uždegtų pats dangaus šviesulys. Užgesus antikinei graikų civilizacijai, ši tradicija irgi buvo pamiršta. Prisiminė ją tik 1928 metais. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama pirmąją žaidynių dieną ir liepsnoja iki pat jų pabaigos, tada taip pat iškilmingai užgesinama. Pirmoji olimpinės ugnies nešimo estafetė surengta per 1936-ųjų vasaros žaidynes. Tąsyk 3 330 sportininkų, perduodami deglą iš rankų į rankas, nugabeno ugnį iš Graikijos į Berlyną.
Olimpinė priesaika
Pirmoji priesaika buvo priimta 1920 m. Olimpinių žaidynių metu.
Taip pat skaitykite: Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje
Žirgų sportas olimpinėse žaidynėse
FEI mums primena olimpinę žirginio sporto istoriją. Pirmose OŽ 1896 m. dalyvavo 9 sporto šakos ir žirgų jose nebuvo. 1900 m. OŽ debiutuoja konkūrų rungtys, kurių formatas gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinio ir, deja, pasisekimo nesulaukė - sekančiose dvejose žaidynėse raiteliai nedalyvavo.Lūžio taškas - 1912 OŽ Stokholme, kuomet Švedija paskelbė, jog žirgų sportas bus pagrindinė žaidynių dalis.
Žirgų sporto įtraukimas į žaidynes
Į programą įtrauktas dailusis jojimas, konkūrai ir trikovė, atvyksta 60 raitelių iš 10 šalių, tame tarpe iš JAV bei Čilės. Dailiajame jojime visus tris medalius iškovoja švedai. Dabar šią rungtį sunkiai suprastume kaip dailųjį jojimą: nebuvo pasažo ir piafe elementų, o pabaigoje reikėjo įveikti 5 kliūtis (iki 110 cm aukščio). Beje, papildomi taškai buvo skiriami už šuolį, laikant pavadžius vienoje rankoje.Ne mažiau stebino ir trikovės rungtys, kurias tiksliau būtų vadinti tuometine penkiakove: 55 km ištvermės jojimas, 5 km krosas, 3,5 km stiplčezas, 15 kliūčių konkūras ir dailusis jojimas.
Pirmasis pasaulinis karas ir tolesnė raida
Prasidėjęs pirmas pasaulinis karas lėmė, jog OŽ 1916 m. neįvyko. Antverpenas, Belgija, 1920 m. - VII OŽ, kurių programa labai panaši į 1912 m. OŽ. Pirmą kartą naudojami olimpiniai simboliai: olimpinė vėliava su penkiais žiedais, olimpinė priesaika ir taikos balandžių paleidimas.
FEI įkūrimas
Švedija žaidynėse iškovojo auksą trikovėje ir dailiojo jojimo rungtyse, bei komandinį auksą konkūruose. Beje, šiose žaidynėse buvo padėti pamatai FEI atsiradimui - diskutuojant dėl olimpinių rungčių, dėl jų taisyklių, sekančiais metais TOK surengė posėdį ir šių problemų sprendimui nuspręta įkurti tarptautinę federaciją - FEI.
Olimpiados įtaka pasauliui
Olimpinės žaidynės turi didelę įtaką pasauliui, skatindamos sportą, taiką ir kultūrinį bendradarbiavimą.
Sporto skatinimas
Žaidynės skatina žmones visame pasaulyje užsiimti sportu, siekti aukštų rezultatų ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Taika ir bendradarbiavimas
Olimpinės žaidynės skatina taiką ir bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių ir kultūrų.
Kultūrinis mainai
Žaidynės suteikia galimybę skirtingų šalių atstovams susipažinti su kitų kultūromis, tradicijomis ir vertybėmis.