Europos žurnalistų futbolo čempionato istorija: nuo Druskininkų iki Danijos triumfo

Šis straipsnis apžvelgia Europos žurnalistų futbolo čempionato istoriją, pradedant nuo inauguracinio turnyro Druskininkuose ir apimant įsimintinus momentus, tokius kaip netikėtą Danijos rinktinės triumfą 1992 m. Europos čempionate.

Inauguracinis čempionatas Druskininkuose: Lietuvos bronza

Druskininkų kurorte įvyko istorinis įvykis - pirmasis Europos žurnalistų futbolo čempionatas. Lietuvos atstovai šiame čempionate pasirodė puikiai, iškovodami bronzos medalius. Komanda, pasivadinusi „PRESS`as“, savo pasirodymą pradėjo lygiosiomis 1:1 su Lenkijos žurnalistais. Vėliau sekė įspūdinga pergalių serija: 1:0 prieš Serbiją, triuškinantis 5:0 laimėjimas prieš Latviją, bei pergalės 1:0 prieš Vokietiją ir Armėniją.

Antrąją čempionato dieną, atkrintamosiose varžybose, „PRESS`as“ ketvirtfinalyje užtikrintai 3:0 nugalėjo Azerbaidžano atstovus. Pusfinalis su Ukraina buvo kur kas atkaklesnis - pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 1:1, o baudinių serijoje prireikė net 14 smūgių, kol paaiškėjo nugalėtojas. Deja, šįkart sėkmė lydėjo ukrainiečius.

Kovoje dėl trečios vietos Lietuva susitiko su Serbijos komanda, kurią grupės etape jau buvo įveikusi 1:0. Nors šeimininkai ir vėl demonstravo iniciatyvą, bronzos medalių likimą lėmė baudinių serija, kurioje sėkmė nusišypsojo lietuviams. „PRESS‘o“ vartininkas T. Vencevičius buvo pripažintas geriausiu turnyro vartininku.

Europos čempionų taurę išsivežė Armėnijos komanda, finale dramatiškai 2:0 įveikusi Ukrainą. Įdomu tai, kad armėnai vos pateko į atkrintamąsias varžybas, A grupėje užimdami ketvirtą vietą tik dėl geresnio įvarčių santykio, aplenkę lenkus.

Taip pat skaitykite: Vengrijos kelias Europos čempionatuose: apžvalga

Be minėtų komandų, čempionate dalyvavo Vokietijos, Graikijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Sakartvelo ir Baltarusijos komandos. Baltarusijai atstovavo nuo diktatoriško režimo pabėgę žiniasklaidos atstovai, dirbantys Lietuvoje ir Lenkijoje.

Turnyro organizatorius, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ir „PRESS`o“ vadovas T., džiaugėsi, kad du dešimtmečius puoselėta tradicija išaugo į tokį didelį renginį: „Labai džiaugiamės, kad su Lietuvos futbolo federacijos ir Druskininkų miesto pagalba du dešimtmečius puoselėta tradicija pagaliau išaugo į Europos žurnalistų futbolo čempionatą. Nedažnai mūsų šalyje vyksta sporto renginiai, kurie sutraukia tiek daug valstybių atstovų. Visi kartu surėmę pečius Lietuvoje surengėme didžiulį tarptautinio masto renginį, kuris sulaukė pačių geriausių atgarsių iš čempionato dalyvių. Buvo padarytas istorinis žingsnis ir tikimės, kad prie tolesnio Europos čempionatų organizavimo prisidės ir tarptautinės organizacijos - Europos futbolo asociacija UEFA bei Tarptautinė sporto žurnalistų asociacija AIPS. Su jomis jau buvo aptartas galimas bendradarbiavimas dar prieš šį čempionatą“.

Apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje „Snow arenoje“, komandas pasveikino ir apdovanojo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius. Geriausius čempionato futbolininkus apdovanojo Lietuvos rinktinės treneris, Čempionų lygos laimėtojas Edgaras Jankauskas. Geriausiu gynėju pripažintas ukrainietis Ruslanas Okseniukas, o tarp atakuojančio plano žaidėjų labiausiai išsiskyrė armėnas Hovhannes Mambrejanas. Rezultatyviausiu žaidėju tapo vengras Gergo Olaszas, o naudingiausio žaidėjo prizą išsivežė čempionų lyderis Davitas Jeghiazarjanas.

Druskininkai, seniausias Lietuvos kurortas, sportui neabejingus žiniasklaidos atstovus priėmė jau penkioliktus metus iš eilės. Turnyras, pradėtas rengti 2005 m. Vilniuje, vėliau metams persikėlė į Kėdainius, o nuo 2010 m. nuolat vyksta Druskininkuose.

Netikėtas Danijos triumfas 1992 m. Europos čempionate

LRT.lt portalas, ruošdamasis Europos futbolo čempionatui, aprašė įsimintiniausius praeities turnyrus ir skambiausias pergales. Viena tokių - 1992 m. Europos čempionatas, kuriame triumfavo Danijos futbolininkai, laimėję turnyrą, kuriame net neturėjo žaisti.

Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo čempionato raida

1992 m. Europos čempionate dalyvavo tik 8 komandos, todėl patekti į jį buvo sudėtinga. Danija į čempionatą pateko tik dėl Jugoslavijos diskvalifikacijos dėl karo. Jugoslaviją jau metus draskė karas, dėl kurio 1992 m. gegužės 30 d. Jungtinės tautos šalia kitų sankcijų šaliai diskvalifikavo ir visos jos sportininkus iš tarptautinių turnyrų.

Tačiau Danijos rinktinėje tvyrojo ir vidiniai nesutarimai. Tuo metu M. Laudrupas buvo tikra superžvaigždė, „Barcelona“ klubo žaidėjas, ką tik su komanda laimėjęs Europos taurę.

Reikia pažymėti, kad danų pergalė 1992 m. buvo tikrai netikėta. 1984 m. Europos čempionate danai buvo pasiekę pusfinalį, o 1986 m. pirmą kartą žaidė pasaulio pirmenybėse, kur grupėje nugalėjo Škotiją, Urugvajų ir Vakarų Vokietiją, tačiau aštuntfinalyje 1:5 buvo pervažiuoti ispanų. Tiesa, 1988-ųjų Europos čempionate jau nebuvo išeita iš grupės, o 1990 m. nepavyko patekti į pasaulio čempionatą. Vis dėlto geriausias Danijos klubas „Brondby“ 1990-1991 m. UEFA taurėje (dab. Europos lyga) buvo nužygiavęs iki pat pusfinalio, o rinktinė 1992 m. buvo sudaryta būtent to klubo žaidėjų pagrindu. Keli jų liko klube, kiti, kaip vartininkas Peteris Schmeichelis, jau buvo patraukę į užsienio klubus.

Prie mito, jog danai į 1992 m. Europos čempionatą atvyko kaip komanda, kurią visi spardys per tuos dešimtmečius iki mūsų dienų prisidėjo ir tai, kad Danijos futbolas vis dar buvo tik pusiau profesionalus. Pavyzdžiui net ir pats P. Schmeichelis po to, kai neprasimušė į rinktinę 1986 m. pasaulio čempionatui, atliko karinę tarnybą, šalia futbolo dirbo ir kitus darbus, o visišku profesionalu tapo tik 1987 m.

Danijos rinktinė nežaidė patrauklaus akiai futbolo. Tai buvo gana gynybinis, tvarkingas futbolas, aikštėje visi žaidėjai mažai improvizavo, tačiau komanda turėjo sistemą ir jo laikėsi. Vienintelį B. Laudrupą, tuo metu rungtyniavusį Miucheno „Bayern“ galėjai pavadinti tikrai kūrybingu žaidėju. Būtent drausmė, nuobodokas futbolas su aišku planu ir per didelė koncentracija į gynyba, sakoma, paskatino Laudrupų ir trenerio konfliktą, dėl kurio didžiausios danų žvaigždės čempionate nebuvo.

Taip pat skaitykite: Rusijos futbolo čempionato raida

Mitas yra ir tai, kad prieš šį turnyrą kone visi Danijos rinktinės žaidėjai jau gulėjo paplūdimiuose ir atsipalaidavę atostogavo, mėgaudamiesi laisve ir „legalia“ teise negyventi pagal sportinį režimą. „Man paskambino ir pasakė kitą dieną prisistatyti Kopenhagoje, turime savaitę pasiruošimui. Atsakiau, kad mes neturime jokių šansų. Atsimenu, kai susirinkome, treneris bus subūrė aikštės viduryje ir pareiškė, kad mes važiuojame laimėti turnyrą. Mes visi tiesiog juokėmės“, - eurosport.com yra sakęs B. Laudrupas.

Paskubomis Europos čempionatui surinkti ir normalaus pasirengimo neturėję danai čempionatą atidarė nulinėmis lygiosiomis su Anglija. Dar prieš prasidedant turnyrui danai vadinti pasmerktais. Anglija prieš 2 metus buvo žaidusi pasaulio čempionato pusfinalyje, Prancūzija - 1984 m. Europos čempionė, tiesa, praleidusi 1988 ir 1990 m. Trečiose grupės rungtynėse reikėjo kovoti su viena turnyro favoričių - Prancūzija. Tiesa, patys prancūzai buvo tik lygiosiomis sužaidę su anglais ir švedais. „Stovėdami prieš rungtynes stadiono tunelyje prancūzai žiūrėjo į mus iš aukšto. Mūsiškis Johnas Sivebeakas tuo metu rungtyniavo Prancūzijoje, tad jie priėjo prie jo ir paprašė nežaisti su jais pernelyg kietai, nes jiems reikės rungtyniauti pusfinalyje“, - BBC.com yra sakęs P. Schmeichelis. Henrikas Larsenas pelnė įvartį jau 8-ąją minutę, tačiau Jeanas-Pierre`as Papinas išlygino rezultatą ties valandos riba ir atrodė, kad danai tikrai bus pasmerkti. Vis dėlto jau po 18 minučių po keitimo į aikštę žengęs Larsas Elstrupas įmušė iš arti po komandos draugo perdavimo. Vos po keturių minučių kitose rungtynėse švedo Pero Brolino įvartis lėmė Švedijos pergalę prieš anglus.

Kitoje grupėje Nyderlandų rinktinė, 1988 m. Europos čempionė su fantastiškuoju Marco Van Bastenu, Ruudu Gullitu ir Franku Rijkardu, užėmė pirmąją vietą įveikdama suvienytos Vokietijos rinktinę. Tai buvo fantastiškas mačas, pasibaigęs lygiosiomis 2:2, tačiau išsigelbėjo jame ne anai, o olandai. H. Larsenas pelnė du įvarčius 5 ir 33 minutę, tarp jų 23-ąją įsiterpė Dennisas Bergampas, o išlyginamąjį įvartį Europos čempionams F. Rijkaardas įmušė tik 86-ąją minutę. Atėjo eilė mušti baudinius, o serijos didvyriu tapo įspūdingai visą čempionatą vartus saugojęs P. Schmeichelis, kuris atmušė paties M. van Basteno baudinį. Danai sumušė visus penkis, tačiau net ir pats P. Schmeichelis neslėpė sėkmės faktoriaus: „Olandų vartininkas Hansas van Braukelenas lietė kamuolį per trijų mūsų žaidėjų smūgius. Kitomis aplinkybėmis sėkmė galėjo pasisukti truputį labiau jų pusėn ir jis būtų atmušęs visus juos tris. Tačiau taip nenutiko“, - teigė K. Vilfortas.

Daug kur rašoma, kad priešingai nuo varžovų, kurie į rungtynes su danais žiūrėjo kaip į laimėtą mačą, patys danai buvo itin atsipalaidavę. Suvienyta Vokietija pirmą kartą futbolo turnyre dalyvavo kaip viena komanda. Tai buvo komanda, dar 1990 m. laimėjusi pasaulio čempionatą. „Vokiečiams atrodė, kad jiems pakanka ateiti ir pasiimti aukso medalius. Prancūzai ir olandai irgi turėjo tokį požiūrį į mus, jie buvo arogantiški, todėl pralaimėjo“, - sakė K. Vilfortas. Vokietis Steffanas Effenburgas prieš finalą paskambino B. Laudrupui, su kuriuo kartu žaidė „Bayern“ klube, ir pasiūlė po mačo būtent jie apsikeistų marškinėliais. Tai buvo lyg būsimojo čempiono pasiūlymas nugalėtajam.

P. Schmeichelis žibėjo visame turnyre, tačiau finale danų vartininkas žaidė tiesiog įspūdingai. Jis dukart atmušė laba pavojingus J. Klinsmanno smūgius, kartą akistatoje nepaliko jokių šansų įmušti Stefanui Reuteriui. Kitoje aikštės pusėje jau 18-ąją minutę Johnas Jensenas įmušė pirmąjį Danijos rinktinės įvartį, o darbą užbaigė kitas saugas Kimas Vilfortas, 78-ąją minutę savo įvarčiu aukso raidėmis įrašydamas Danijos vardą Europos futbolo istorijoje.

Įdomu, kad naujai iškepti Senojo žemyno čempionai tų pačių metų rugsėjo 23 d. lankėsi Vilniuje, kur su Algimanto Liubinsko treniruojama Lietuvos rinktine pradėjo atranką į 1994 m. pasaulio čempionatą.

Kimo Vilforto drama

Vieno iš finalų didvyrio, antrąjį įvartį pelniusio K. Vilforto gyvenimo drama verta atskiro straipsnio. Nuo 1983 m. jo dukra Line sirgo leukemija. 1992 m. vasara K. Vilfortui buvo itin sunki. Tėvui išvykstant į Europos čempionatą Švedijoje ji jau gulėjo ligoninėje, o K. Vilfortas kasdien laviravo tarp ligoninės ir treniruočių stovyklos. Vis dėlto po pirmųjų dviejų danų rungtynių Line būklė pablogėjo ir saugas išvyko į Kopenhagą - prieš lemiamas grupės rungtynes su Prancūzija. Jose futbolininkas nežaidė, nors buvo vienas svarbiausių komandos žaidėjų aikštės viduryje. Šeima buvo įsitikinusi, kad danai nelabai turi šansų rungtynėse su Prancūzija, tad Kimui grįžti į Švediją nebereikės bet, kaip žinome, prancūzai buvo įveikti. K. Vilfortas nedvejojo - jis lieka su žmona ir dukra, tačiau šeima jį įtikino grįžti į Švediją ir žaisti pusfinalyje. Galime tik įsivaizduoti, kokia sunkia širdimi žaidėjas grįžo į Švediją ir rungtyniavo pusfinalyje. K. Vilfortas buvo vienas penkių, mušusių į vartus baudinių serijoje - jo ketvirtas smūgis buvo taiklus, o netrukus danai keliavo į finalą. Saugas pripažino, kad eidamas mušti baudinio nedvejojo: „Niekada negali būti tikras, kad įmuši. Tiesiog galvojau, kad turiu įmušti“, - teigė K. Vilfortas. Iškart po pusfinalio K. Vilfortas vėl skrido į Kopenhagą pas sergančią dukrą.

Likimo ironija, kad būtent jo smūgis finale „uždarė“ rungtynes ir galutinai sugniuždė vokiečių šansus laimėti. Jo įvartis galiausiai leido lengviau kvėpuoti danų gynėjams ir įprasmino tuos įspūdingus P. Schmeichelio kamuolio atmušimus, būtent K. Vilfortas tapo tikruoju Danijos triumfo simboliu. „Jis turėjo nepalaužiamą laimėtojo mentalitetą, visada tikėjo, kad mes galime tai padaryti, kad ir kaip prastai atrodė situacija“, - apie K. Vilfortą sakė P. Schmeichelis.

Istorinių futbolo čempionatų akimirkos LRT eteryje

Kiekvieną balandžio šeštadienio ir sekmadienio vakarą LRT suteikia progą prisiminti istorines pasaulio futbolo čempionatų rungtynes. Įvartį matė visi, išskyrus mačui teisėjavusią arbitrų brigadą. LRT PLIUS eterį pasieks dar dvejos rungtynės. Nepražiopsokite, nes galimybės peržiūrėti FIFA rungtynes sau patogiu metu nebus! FIFA griežtai nurodo, kad archyvuoti rungtynių negalima. Balandžio 25 d. 21:00 val. 2010 m. FIFA Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalis. Brazilija-Nyderlandai. Favoritė Brazilija pirmavo, bet W. Sneijderio dublis išvedė olandus į pusfinalį. Balandžio 26 d. 21:00 val. 2010 m. FIFA Pasaulio futbolo čempionato finalas. Nyderlandai-Ispanija. Tuometinė Europos čempionė Ispanija pirmą kartą tapo planetos čempione. Po pratęsimo ir A. Iniestos įvarčio.

tags: #lrt #futbolo #cempionatas