Olimpinės žaidynės, su savo didingomis ceremonijomis ir įspūdingais sportininkų pasirodymais, neatsiejamos nuo vieno iš labiausiai atpažįstamų simbolių pasaulyje - penkių susipynusių žiedų. Ar kada nors domėjotės, ką reiškia penki simboliniai olimpiniai žiedai ir kokios jų spalvos?
Olimpiniai Žiedai: Simbolio Gimimas ir Raida
Olimpinį žiedo simbolį 1912 m. sukūrė moderniųjų žaidynių kūrėjas baronas Pierre'as de Coubertinas. Olimpinių žiedų koncepcija buvo sukurta 1913 metais Pierre de Coubertino, o oficialiai jie debiutavo 1920 metais Antverpene vykusiame Olimpinėse žaidynėse.
Idėja naudoti žiedus, susipynusius vienas su kitu, kilo iš Prancūzijos atletikos sporto draugijų sąjungos (Union des Sociétés Françaises de Sports Athlétiques, USFSA), kurios simboliu buvo du persipynę žiedai ir kuriai Pierre'as de Coubertinas kurį laiką vadovavo. USFSA logotipo spalvos buvo trys. Organizacijos komandos dėvėjo baltus marškinėlius, ant kurių buvo du, raudonas ir mėlynas žiedai.
Nuo tada, olimpiniai žiedai naudojami visose vasaros ir žiemos Olimpinėse žaidynėse nuo 1920 metų ir nuo to laiko išliko beveik nepakitę. Išimtis buvo 1957 metais pristatyta versija, kurioje šiek tiek padidintas tarpas tarp žiedų.
Oficialios Versijos
Sunku patikėti, bet, pasak TOK, šiuo metu yra septynios oficialios Olimpinių žiedų versijos. Nenuostabu, kad labiausiai mėgstama versija yra ta, kurioje yra penki žiedai baltame fone. Po 44 metų, kai žiedai jau buvo naudojami, TOK patvirtino pirmąją Olimpinių žiedų modifikaciją, nors ji buvo itin subtili.
Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje
Simbolinė Prasmė
Pagalvojus apie Olimpines žaidynes, iškart į galvą ateina keli dalykai: sportininkai, išdidžiai nešantys savo šalių vėliavas per atidarymo ceremoniją, dramatiškas aukso, sidabro ir bronzos medalių įteikimas varžybų nugalėtojams, deglas ir kitos įsimintinos Olimpinės akimirkos. Žmonės jau seniai naudoja žiedus ar apskritimus kaip simbolius, tačiau Olimpinių žiedų reikšmė yra išskirtinė.
Olimpiniai žiedai simbolizuoja penkis žemynus, susipynusius solidarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo dvasioje. Pavyzdžiui, penki žiedai simbolizuoja penkis žemynus, dalyvavusius 1912 metų Olimpinėse žaidynėse. Be to, penki susipynę žiedai turi būti vienodo dydžio, taip išreiškiant idėją, kad visi žemynai žaidynėse yra lygūs.
Olimpinės spalvos - mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona - pasirinktos neatsitiktinai. Coubertinas pasirinko šešias oficialias Olimpines spalvas - mėlyną, geltoną, juodą, žalią, raudoną ir baltą (pavaizduota fone) - nes, kai 1913 m. sukūrė simbolį, visų tautų vėliavos turėjo bent vieną iš šių spalvų.
Olimpinio simbolio ir vėliavos kūrėjas de Coubertinas 1913 m. sakė: „Penki žiedai atitinka penkias pasaulio dalis, kurios turi olimpinę sveiko rungtyniavimo dvasią. Šešios spalvos, į kurias įeina baltas drobės fonas, kartu atkuria visų tautų spalvas be išimties. Švedijos - mėlyna ir geltona, Graikijos - mėlyna ir balta, Prancūzijos, Anglijos ir Amerikos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Vengrijos trispalvės, Ispanijos - geltona ir raudona greta Brazilijos ar Australijos, su Japonija ir Kinija.“
Spalvų Interpretacijos
Plačiai paplitusi nuomonė, kad Olimpiniai žiedai simbolizuoja penkis žemynus: mėlyna - Europa, žalia - Australija, geltona - Azija, raudona - Amerika, juoda - Afrika.
Taip pat skaitykite: Futbolo naujienos
Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas tokiam simbolizmui nepritarė, teigdamas, kad kiekviena spalva reprezentuoja žemyną, priešingai nei teigė dizainą sukūręs de Coubertinas. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pabrėžia, kad olimpiniai žiedai simbolizuoja žaidynių universalumą, o jų spalvų siejimas su tautomis ar žemynais yra neteisingas.
1949-1950 m. TOK „Žalioji knygelė“ priskyrė spalvas taip: mėlyna - Europai, geltona - Azijai, juoda - Afrikai, žalia - Australijai ir raudona - Amerikai.
Pierre de Coubertin: Modernaus Olimpinio Judėjimo Tėvas
Tiek Olimpinių žiedų, tiek pačių šiuolaikinių Olimpinių žaidynių pradžią galime priskirti vienam žmogui - XIX a. Pierre de Coubertin buvo prancūzų švietimo reformatorius ir sporto entuziastas, kuris yra pripažintas kaip moderniųjų olimpinių žaidynių atgimimo iniciatorius. Tarptautinio Olimpinio komiteto (TOK) teigimu, P. Coubertinas ne tik siekė, kad Prancūzijos moksleiviams fizinis lavinimas būtų prieinamas kaip ir Anglijos moksleiviams, bet ir 1889 m. Po penkerių metų, 1894 m. birželio mėnesį, Coubertinas galutinai sutarė jas organizuoti ir pasiūlė tai, kas tapo šiuolaikinėmis Olimpinėmis žaidynėmis - pirmosios iš jų buvo surengtos 1896 m. Atėnuose, o 1900 m.
Nuo pat pradžių Coubertino Olimpinių žaidynių vizijoje buvo numatyta, kad elitiniai sportininkai iš įvairių pasaulio kraštų susirinks vienoje vietoje ir varžysis tarpusavyje. Antrajame 1894 m.
Olimpinė Nuosavybė ir Jos Apsauga
Olimpinė simbolika yra vienas iš labiausiai atpažįstamų prekių ženklų visame pasaulyje. Tarptautinės bendrovės moka milžiniškas sumas, kad patektų į išskirtinį oficialių rėmėjų klubą. Tačiau yra daugybė griežtų reikalavimų ir net draudimų, kurių privalu laikytis.
Taip pat skaitykite: Futbolo apžvalga
Visa olimpinė simbolika sudaro vadinamąją olimpinę nuosavybę. „Olimpine nuosavybe laikytini olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau“, lot. Citius - Altius - Fortius), pavadinimai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės, įskaitant jų vertimus į kitas kalbas, ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas“, - teigia jis.
Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, išimtinai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) ir yra jo kontroliuojamos. Šios teisės apima olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais.
Siekdamas olimpinės nuosavybės apsaugos, TOK tiek tarptautiniu, tiek įvairių šalių nacionaliniais lygmenimis yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus, pavyzdžiui, „Olympic“, „Olympic games“, „Games of the Olympiad“, „Olympiad“, „The Olympics“, „Olympian“.
Savo ruožtu žinomiausio - olimpinių žiedų - simbolio apsaugai yra skirta net atskira tarptautinė sutartis, vadinama Nairobio sutartimi, ji ratifikuota ir Lietuvoje. Šią sutartį pasirašiusios valstybės turi atsisakyti kaip prekių ženklus registruoti bet kokius trečiųjų asmenų žymenis, kurie primena olimpinius žiedus.
Kas Gali Naudoti Olimpinę Simboliką?
TOK, siekdamas užtikrinti, kad olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių komandos gautų finansavimą ir galėtų pasirengti žaidynėms bei jose dalyvautų, remdamasis solidarumo principu, vykdo tarptautinę rinkodaros programą.
Tai reiškia, jog nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK) iš savo veiklos gaunamas pajamas dalinasi su kiekvienu kitu NOK ir taip finansuoja sporto plėtrą, kiekvienos šalies dalyvavimą olimpinėse žaidynėse bei prisideda prie olimpinių žaidynių organizavimo. Griežtas olimpinės simbolikos naudojimo reglamentavimas užtikrina šios sistemos veikimą.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininko O. Speičio, olimpinę simboliką savo reklamoje gali naudoti tik tos įmonės bei organizacijos, kurios su TOK arba NOK, pavyzdžiui, Lietuvoje - LTOK, yra sudariusios rėmimo sutartis.
„TOK rėmėjai tokią teisę įgyja globaliu mastu, o NOK rėmėjai gali naudoti olimpinę simboliką atitinkamo NOK šalies teritorijoje, jei sritis, kurioje simbolika naudojama, nepersidengia su TOK rėmėjų veiklos sritimis. Kitos įmonės ar organizacijos, siekiančios savo reklaminėje veikloje naudoti olimpinę simboliką, privalo iš anksto kreiptis į TOK, kad gautų rašytinį sutikimą naudoti šiuos žymenis“, - pabrėžia vyresnysis teisininkas O. Speičys.
Taisyklės Galioja Visiems
Per istoriją fiksuota daugybė bandymų susieti savo prekių ženklą su žaidynėmis, kas yra vadinama „rinkodara iš pasalų“, - į tai TOK ir NOK žiūri labai rimtai. Neteisėtai panaudojus TOK ar NOK priklausančią su olimpine simbolika susijusią intelektinę nuosavybę, gali tekti atlyginti tokiu neteisėtu naudojimu padarytus nuostolius.
Vyresnysis teisininkas O. Speičys akcentuoja, kad, net ir turint leidimą reklamos veikloje naudoti olimpinę nuosavybę, būtina laikytis TOK nustatytų reikalavimų, kaip ją naudoti.
„TOK yra paskelbęs olimpinės nuosavybės naudojimo gaires, kuriose labai detaliai reglamentuojama, kaip turi būti naudojama visa olimpinė simbolika. Pavyzdžiui, olimpiniai žiedai, naudojami kaip logotipas, turi būti tam tikro minimalaus dydžio, gali būti dedami tik fone, nesumenkinančiame jų matomumo, ir pan.“
Savo ruožtu už olimpinės nuosavybės naudojimą mūsų šalyje atsakinga LOF direktorė L. Minderienė sako, kad dažniausiai pasitaikanti klaida - netaisyklingas olimpinių žiedų ar logotipų su olimpiniais žiedais naudojimas.
„Spalvotus olimpinius žiedus galima naudoti tik baltame fone, o norint juos komponuoti spalvotame fone, olimpiniai žiedai ar atitinkamai logotipai su žiedais turi būti vienspalviai. Taisyklių ir gairių yra daug, o jų laikytis turi ne tik įmonės ar organizacijos, bet ir nacionaliniai olimpiniai komitetai. Olimpinė nuosavybė - visiems atpažįstamas ženklas, tad netinkamas ar nelegalus jos naudojimas nelieka nepastebėtas, nes TOK visame pasaulyje atlieka monitoringą“, - aiškina L. Minderienė.
Šiomis taisyklėmis ir nuostatomis užtikrinama, kad būtų gaunamos pajamos tinkamai finansuoti olimpinį judėjimą.
Olimpinis Šūkis
IOC sesija antradienį vienbalsiai pritarė pasiūlymui pakeisti olimpinį šūkį į „Greičiau, aukščiau, tvirčiau - kartu“ (lot. „Šūkio idėja yra tokia: tu neįstengsi būti greitesnis ar stipresnis be komandos, kuri tave supa, tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime. Olimpinių vertybių esmė - ne tik asmeninis pranašumas, kas irgi svarbu, bet ir tai, kad tave supa tavo komanda, kurią sudaro treneriai, šeima, gydytojai“, - sakė M.
Šūkį „Greičiau, aukščiau, tvirčiau“ (lot. Citius, altius, fortius) pasiūlė šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre`as de Coubertinas. Jį patvirtino pirmasis Olimpinis kongresas 1894 metais. Šūkio autorystė priklauso prancūzų dvasininkui Henri Didonui - P. de Coubertino bendražygiui atgaivinant olimpines žaidynes.
Popiežiaus Požiūris į Sportą ir Olimpiadas
Visuotinai pripažįstama, kad Jonas Paulius II iš Krokuvos buvo popiežius sportininkas, tačiau jis pats kartą įvardijo savo pirmtaką šv. Pijų X, iš Treviso kilusį Giuseppe Sarto, kaip pirmąjį moderniaisiais laikais deklaravusį sporto ir Olimpiadų svarbą visapusiškam žmogaus asmens ugdymui.
„Šv. Pijus X parėmė kilnias prancūzų barono Pierre'o de Coubertino, su dideliu pasisekimu atkūrusio olimpines žaidynes moderniaisiais laikais, idėjas“, - pareiškė šv. Jonas Paulius II. Italijos knygynuose neseniai pasirodė Treviso leidyklos „Editrice San Liberale“ knyga „Šv. Pijus X, sportas ir olimpiados“, kurios autoriai, be kita ko, priminė, jog Pijus X labai teigiamai vertino ir rėmė moderniųjų olimpinių žaidynių tėvo de Coubertino pastangas.
De Coubertinas lankėsi Italijoje 1905 metais ryšium su Italijos siūlymu surengti 1908 metų žaidynes Romoje ir atsiminimuose pabrėžtinai paminėjo popiežių Pijų X ir jo išsakytą pritarimą žaidynių idėjai. Jei derybos su Italija dėl Romos kandidatūros buvo nevaisingos (vietoj Romos IV tarptautinės žaidynės įvyko Londone), de Coubertinas paminėjo, jog popiežius Pijus X per savo Valstybės sekretorių kard. Marry del Valą labai palankiai vertino mintį surengti žaidynes Romoje. Kiek vėliau šv. Popiežiaus šv. Pijaus X laikais olimpinė idėja dar nebuvo taip plačiai paplitusi kaip dabar, kai yra tapusi pagrindiniu pasaulinės reikšmės įvykiu. Popiežius Pijus X Vatikano soduose. 1905 m. spalio 8 dieną popiežius Pijaus X grupei jaunų sportininkų pasakė trumpą kalbą apie sporto naudą ir svarbą. „Žaviuosi ir visa širdimi laiminu jūsų sportavimą ir užsiėmimus, gimnastiką, lenktyniavimą dviračiais, alpinizmą, plaukiojimą, lengvosios atletikos ir kitas varžybas, kurioms skiriate savo pastangas. Praeitą sekmadienį popiežius Benediktas XVI palinkėjo, kad XXX Olimpinės žaidynės Londone būtų tikra Žemės tautų brolybės patirtimi. „Olimpiados yra didžiausias pasaulinis sportinis įvykis, kuriame dalyvauja daugybės tautų atletai ir kuris turi didelę simbolinę reikšmę. Dėl to į jas Bažnyčia žiūri su išskirtine simpatija ir dėmesiu.
tags: #lrytas #olimpiniai #ziedai