Šis straipsnis skirtas panagrinėti Lietuvos moksleivių krepšinio rinktinės istoriją, atkreipiant dėmesį į svarbius etapus, įvykius ir asmenybes, dariusius įtaką šios sporto šakos raidai Lietuvoje. Nuo pirmųjų krepšinio žingsnių iki moderniųjų laikų, moksleivių krepšinis vaidino svarbų vaidmenį ugdant talentus ir populiarinant šią sporto šaką.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Krepšinis į Lietuvą atkeliavo turėdamas jau trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir prigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau - krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m. Krepšinio gimimo Lietuvoje diena - 1922 m. balandžio 23-ioji. Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV.
Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes. 1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS. 1926-1928 m. Lietuvos pirmenybės vyko tik tarp Kauno komandų. 1926 m. neįvyko nė vienų rungtynių. 1930 m. rungtyniauta per moterų sporto šventę, o 1931 m. Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti. Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kas tarp Kauno komandų).
Krepšinis Šiaulių berniukų gimnazijoje
Krepšinis, lengvoji atletika, stalo tenisas buvo populiarūs Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1936 m. kovo 14 d. Šiaulių berniukų gimnazijos krepšinio komanda, kuriai atstovavo Masaitis, Hofmanas, Valentinavičius, Daudaras, Radvilas, Klaipėdoje draugiškose varžybose žaidė su vietos moksleiviais ir juos nugalėjo 30:15. 1936 m. kovo 29 d. Šiaulių berniukų gimnazijos krepšininkai žaidė Tauragėje draugiškas rungtynes su vietos mokiniais ir pralaimėjo 21:15. 1936 m. vyko pavasario krepšinio varžybos. Šiaulių berniukų gimnazija rungėsi su Kauno „Aušros“ berniukų gimnazija.
1936 m. gegužės 10 d. Parodų aikštėje per Šiaulių berniukų gimnazijos sporto šventę įvyko krepšinio rungtynės tarp šios gimnazijos pirmosios (Valentinavičius, Radvilas, Daudaras, Hofmanas, Masaitis) ir antrosios komandos (Paberžis, Snitka, Kudrickis, Domarkas ir Švambarys) rinktinių. Susitikimą po gana atkaklios kovos laimėjo pirmoji rinktinė - 17:9 (9:3). Varžybos (iš pradžių - apygardose, o po to - ir finalinės) dėl Kanados taurės, kurią sportiškiausiai Lietuvos gimnazijai įsteigė pulkininkas Grant-Suttie, turėjo didelį poveikį sporto sąjūdžiui Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. Taurę geriausių sportinių rezultatų pasiekusiai gimnazijai 1935 m. įsteigė tada Lietuvoje lankęsis kanadietis pulkininkas Grant-Suttie. Tai - prizas už pergalę kompleksinės įskaitos (estafetės, stalo teniso ir kt.) renginyje, kurio programoje buvo ir krepšinis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo rinktinės svarbiausi momentai
Pakeliui į finalą Kaune, 1936 m. gegužės 23-24 dienomis Mažeikiuose vykusias Šiaulių apygardos šešių gimnazijų turnyro krepšinio varžybas (ir bendrąją pirmąją vietą) laimėjo Šiaulių berniukų gimnazijos vaikinai (Hofmanas, Stanislovas Paberžis, Daudaras, Radvilas, Valentinavičius), finale 32:4 įveikę Mažeikių gimnazijos komandą. 1937 m. gegužės 8 d. Berniukų gimnazijos kieme įvyko krepšinio rungtynės tarp trijų gimnazijų: Šiaulių, Tauragės ir Joniškio. Rungtynių rezultatai: Šiauliai - Joniškis 14:9, Joniškis - Tauragė 13:10 ir Šiauliai - Tauragė 22:15. Šiaulių berniukų gimnazija įveikė Joniškio ir Tauragės gimnazijos krepšinio komandas ir laimėjo pirmąją vietą. 1937 m. gegužės 9 d. ten pat įvyko tarpmiestinės Šiaulių-Joniškio rinktinių krepšinio varžybos. Šiaulių rinktinė, sudaryta iš Berniukų gimnazijos, „Sakalo“ ir 8 pėstininkų pulko žaidėjų, užtikrintai laimėjo prieš Joniškio rinktinę, kurią sudarė Joniškio gimnazijos krepšininkai - 25:10.
1937 m. krepšinio turnyro finalas buvo surengtas Klaipėdoje. Nugalėtoja tapusi Šiaulių berniukų gimnazija pranoko Kauno, Klaipėdos VD, Biržų, Vilkaviškio ir Kėdainių gimnazijų komandas. Apdovanojimus įteikė švietimo ministras prof. Tonkūnas. Pulk. Grant-Suttie taurės varžybos vyko jau trečiąjį kartą, ankstesniųjų laimėtojai - Kauno Aušros gimnazija (1935) ir Marijampolės Rygiškių Jono mergaičių gimnazija (1936). „Lietuvos aido“ reportaže apie šias varžybas rašyta, kad varžybų iškilmingas atidarymas prasidėjo dalyvių eisena Klaipėdos gatvėmis, švietimo ministro kalba. 1937 m. ŠVBG krepšinio komandoje žaidė Viliūnas, Hofmanas, Paplauskas, Snitkovas, Švambarys, Daudoravičius.
1938 m. sausio 30 d. į Šiaulių miesto krepšinio rinktinę draugiškose varžybose su Telšių komandomis buvo įtraukti Levickas, Švambaris, Ragauskas, Freimanas, Macevičius, Pivoriūnas, Grinius ir Domarkas iš ŠVBG. 1938 m. V. Variakojis buvo paskirtas Šiaulių berniukų gimnazijoje kūno kultūros mokytoju ir pirmuoju mokamu Šiaulių apygardos sporto instruktoriumi. Šiauliuose visos mokyklos stengėsi turėti atstovų šioje sporto šakoje, todėl nė viena mokykla neliko be krepšinio. Net žydų gimnazija, kur daugiausia vyravo gimnastika, susidarė krepšininkų kolektyvas, kuriam vadovavo aktyvusis M. Sverdiolas.
1938 m. balandžio 31 d. 1938 m. gegužės 25 d. Berniukų gimnazijos aikštėje įvyko krepšinio rungtynės tarp Šiaulių berniukų gimnazijos ir 8-ojo pėstininkų pulko krepšinio komandų. Pirmas puslaikis baigėsi nežymia gimnazistų persvara - 16:15. Antrajame kėlinyje gimnazistai susiėmė ir užbaigė jį 28:7. Bendras rezultatas - 44:22 Berniukų gimnazijos naudai. 1938 m. rudenį buvo surengtos miesto krepšinio pirmenybės. Dviejose grupėse žaidė po dvi „Sakalo“ ir ŠVBG komandas, taip pat LGSF, ŠSK, „Makabi“ ir Žydų gimnazijos. Buvo numatyta, kad grupių nugalėtojai kovos finale. Šiaulių KAŽO komitetas sudarė tvarkaraščius apygardos krepšinio (ir futbolo) pirmenybėms. 1938 m. Šiaulių miesto ir apygardos krepšinio pirmenybėse dalyvavo dvi ŠVBG komandos (ŠVBG I ir ŠVBG II). Tų pačių metų spalio 9 d. Berniukų gimnazijos pirmoji komanda nugalėjo „Sakalo“ antrąją - 47:13, o antroji Berniukų gimnazijos ekipa pranoko Linkaičių „Arą“ 16:12.
1938 m spalio mėn. baigėsi Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos krepšinio turnyras Apygardos paskirtai pereinamajai taurei laimėti. Nugalėtojo vardą iškovojo aštuntoji komersantų klasė, kurioje žaidė gimnazijos krepšinio žvaigždės K. Domarkas ir V. Grinius. 1938 m. spalio 23 d. Šiauliuose susitiko „Sakalo“ ir ŠVBG II komandos. „Sakalas“ nugalėjo Berniukų gimnazijos antrąją komandą rezultatu 42:19. Tą pačią dieną ŠVBG I komanda Šiaulių apygardos krepšinio pirmenybėse įveikė Žydų privačią gimnaziją 34:19. 1939 m. miesto krepšinio pirmenybių A. klasėje varžėsi 4 komandos: ŠVBG, „Sakalas“, Linkaičių „Aras“ ir „Alėja“. Nugalėjo ŠVBG, 23:21 įveikusi „Sakalą“, kuris liko antrojoje vietoje. „Aras“ - trečias. 1940 m. birželio mėnesį pasibaigusias Šiaulių B klasės pirmenybes laimėjo Berniukų gimnazijos pirmoji komanda (antra liko Mokytojų seminarija, trečia „Makabi“, ketvirtas „Sakalas“, penkta „Alėja“, šeštas „Darbo sportas“, septinta Berniukų gimnazijos antroji komanda ir t. t..
Taip pat skaitykite: Sporto ženklelių istorija
Gimnazijos krepšininkų treniruotės vykdavo ir nedidelėje ŠVBG salėje, taip pratęsiant treniruočių sezoną, kai oro sąlygos nebuvo palankios krepšiniui lauke. Pažymėtina jų pergalė Šiaulių apygardos 1940 m. A klasės pirmenybėse, kur jų komanda tapo nugalėtoja. Antrojoje vietoje - „Sakalas“, tolesnėse: Linkaičių „Aras“, Žydų gimnazija, LGSF ir Joniškio gimnazija. Gimnazijoje mokėsi ir krepšininkai, Lietuvos rinktinės žaidėjai S. Kumpis, B. 1945 m. Šiaulių J. Janonio vidurinės mokyklos krepšinio komandoje žaidė H. Važys, V. Nasvytis, S. Sondeckis, Konstantinas (Kostas) Danasas ir P. Bubelis, N. Karvelis, A. Nasvytis, B. Semaška, R. Gudinavičius ir V.
Lengvoji atletika Šiaulių berniukų gimnazijoje
Tarpukariu Šiaulių berniukų gimnazijoje buvo populiari lengvoji atletika. Šiaulių berniukų gimnazija kiekvienais metais pavasarį ruošė sporto šventę. Šiaulių valstybinės berniukų gimnazija Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių proga 1930 m. gegužės 25 d. 15.30 val. Šiauliuose, Parodų aikštėje, surengė gimnastikos ir sporto šventę, kurioje be kitų žaidimų, buvo ir lengvoji atletika. Šventės dalyviai - gimnazijos 4-7 klasių mokiniai.
Rezultatai atskirose sporto šakose:
- 100 metrų bėgimas: 6-1 mok. Gontis 11,8 sek., 5-1 kl. - Bačanskas - 12, 6k kl. Ravickas - 12,2 sek.
- Ieties metimas: 4-1 kl. Kepalas 34,08 m, 6-1 kl. Stankūnas 32,72 m ir Gontis - 29 m.
- Disko metimas: 6-1 kl. Gontis 30,66 m, Vasiliauskas 30,15 m, 4-1 kl. Kepalas 26,30 m.
- Rutulio stūmimas: 6k kl. Jaunzenas 11,85 m, Gontis 11,35 m ir Vasiliauskas 10,75 m.
- Šuolis į aukštį įsibėgėjus: 6-1 kl. Vasiliauskas 1,50 m, Rudzinskas 1,45 m ir Stankūnas 1,45 m.
- Kregždės šokimas į aukštį įsibėgėjus: 4-1 kl. Sutkus 1,50 m ir Baliutavičius 1,45 m.
- Šuoliai su kartimi: 4-1 kl. Biskis 2,67 m; 6l kl.
1934 m. balandžio 28 d. įvyko Šiaulių berniukų gimnazijos mokinių lenktynės nuo Naujosios rinkos iki berniukų gimnazijos. Bėgikai buvo suskirstyti į dvi grupes: senjorus ir juniorus. Iš senjorų pirmas atbėgo E. Aleknauskas (VII kl.) per 3.31 min., antrasis buvo Sipavičius (VII kl.) per 3.41 min. ir trečiasis liko Ąžolas (VII kl.) per 3,41 min. Iš juniorų pirmas atbėgo A. Jurevičius (VI kl.) 3,36 min. antrąją vietą užėmė J. Gedgaudas distanciją įveikęs per 3,34 min. ir trečiasis buvo Daudaras (IV kl.) per 3,43 min. Visiems laimėtojams buvo įteikti diplomai.
1934 m. gegužės 31 d. Šiauliuose, Parodos aikštėje, įvyko Berniukų gimnazijos sporto šventė, kurioje dalyvavo 112 Šiaulių ir 9 Telšių gimnazijų moksleiviai. Lengvosios atletikos varžybose 100 metrų jaunučių bėgime nugalėjo Berniukų gimnazijos 6l klasės mokinys A. Jurevičius, distanciją įveikęs per 12,4 sek., antrąją vietą užėmė tos pačios gimnazijos 4 kl. mokinys M. Preisas, nubėgęs per 12,7 sek; vyresniųjų grupės varžybose nugalėtojo vardą iškovojo 7 l klasės mokinys M. Aleknauskas - 12,3 sek, antrąją vietą užėmė 7 l klasės mokinys D. Gužys, nubėgęs per 12,7 sek. Šuolyje į aukštį įveikęs 1,45 m aukščio kartelę, nugalėjo Lukoševičius iš Telšių gimnazijos, antrasis buvo Ąžuolas iš Berniukų gimnazijos 7 kl. - 1,40 m.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Gimnazistai pasiekė svarių pergalių miesto ir Lietuvos pirmenybėse. Bėgikas M. Preisas savo sportinį kelią pradėjo Šiaulių berniukų gimnazijoje, ne kartą gerino 100 bėgimo vyrų rekordus. Jis pirmąją pergalę bėgimo takeliuose pasiekė 1935 m. Berniukų gimnazijos kūno kultūros mokytojas K. Paulauskas išrikiavo Parodos aikštėje ant pievos vienoje eilėje 150-200 moksleivių bėgti 100 m distanciją. Bėgimą laimėjusį M. Preisą pakvietė treniruotis. Treniruotės vykdavo 2-3 kartus per savaitę tik vasarą. Gimnazijoje pasižymėjo lengvaatletis A. Stanevičius, M. 1937 m. balandžio 18 d. Šiauliuose buvo surengtas tradicinis bėgimas miesto gatvėmis. Pirmąją vietą iškovojo valstybinės berniukų gimnazijos sportininkas Milašius, distanciją įveikęs per 8 min 40 sek, antrasis liko Povilas Jackus iš „Sakalo“, trečiąją vietą užėmė sporto klubo „Žinia“ atstovas Budraitis.
1938 m. birželio 11-14 dienomis Kaune įvykusioje Lietuvos gimnazijų moksleivių sporto olimpiadoje Šiaulių berniukų gimnazijos moksleivis M. 1939 m. gegužės 13-14 dienomis Kaune, valstybiniame stadione, įvyko lengvosios atletikos sezono atidarymo rungtynės. Šiose varžybose gerai pasirodė ŠVBG lengvaatlečiai: jaunių 100 m. bėgime antrąją vietą laimėjo Šablinaitis (ŠVBG) - 11,9 sek., o 200 m. Šablinaitis iškovojo nugalėtojo vardą - 24,4 sek., trečiasis buvo kitas šios gimnazijos auklėtinis Grybauskas. Ieties metime Semaška užėmė antrąją vietą - 49,50 m. Grybauskas iš ŠVBG buvo trečiasis - 36,40 m. Šuoliuose į tolį tarp jaunių čempiono vardą iškovojo Šembergas, nušokęs 6.22 m., antrąją vietą užėmė Semaška - 6,05 m. (abu iš Šiaulių gimnazijos). Šuolyje į aukštį antrasis buvo Šablinaitis - 1,45 m, trečiasis Grybauskas iš ŠVBG - 1,40 m. Trišuolyje nugalėjo Semaška (Š. gimnazija) - 12,01 m., trečiasis liko Grybauskas (Š. gimnazija) - 11,09 m.
Stalo tenisas Šiaulių berniukų gimnazijoje
1936 m. sausio 17 d. „Makabi“ klube vyko Šiaulių miesto tarpklubinės stalo teniso vyrų ir moterų pirmenybės. Jose dalyvavo ŠVBG I ir ŠVBG II komandos, kurios žaidė: ŠVBG I - Beitar - 5:1; ŠVBG I - „Makabi“ II 5:0; ŠVBG I - ŠVBG II 5:0 (b. ž.) ŠVBG II - ŠSK I - 1:5; ŠVBG II - „Sakalas“ II 5:3; ŠVBG II - LGSF I 5:2; ŠVBG II - „Makabi“ I 0:5; ŠVBG II - „Sakalas“ I 3:5.
1936 m. vasario mėn. ŠVBG gan atkakliai priešinosi „Makabi I“ komandos stalo tenisininkams ir pralaimėjo varžybas 2:5 ir po šių rungtynių berniukų gimnazijos komanda buvo trečiojoje vietoje. ŠVBG II komanda pralaimėjo „Betar“ stalo tenisininkams 2:5“. 1936 m. vasario 20 d. Šiaulių berniukų gimnazijos manieže įvyko draugiškos stalo teniso rungtynės tarp „Makabi“ ir ŠVBG, kurias 6:3 laimėjo „Makabi“. Už „Makabi“ žaidė: Rubinšteinas, Saulkinas, Šeras, už Berniukų gimnaziją - Paberžis, Parulis, Zacharka. Rungtynės buvo atkaklios. Gimnazijai taškus iškovojo Parulis - 2, Paberžis - 1, laimėjęs prieš Saulkiną ir Šerą.
1936 m. vasario 23 d. visų Lietuvos gimnazijų stalo tenisininkai buvo suvažiavę į Kauną kovoti dėl pulkininko Grant-Suttie įsteigtos Kanados taurės. Buvo rungiamasi Lietuvos sporto apygardose. Žaidimų sistema - individualus vieno minuso turnyras, kuriame pirmas tris vietas laimėjo Šiaulių berniukų gimnazijos sportininkai Parulis, Paberžis, Zacharka ir tik ketvirtoji vieta atiteko mažeikiečiui Žiulpai. Pirmojoje vietoje žaidimuose dėl Kanados taurės yra Kaunas su 35 taškais, antrojoje Šiaulių berniukų gimnazija - 28 taškai ir treti - Kėdainiai - 24 taška.
Moterų krepšinis
Jurgita Štreimikytė-Virbickienė paliko ryškų antspaudą Lietuvos krepšinyje. Europos (1997 m.), Eurolygos (2009 m.) ir du Italijos (1992 m., 2002 m.) titulai, penki Baltijos lygos (2003-2007 m.) ir dešimt Lietuvos moterų pirmenybių aukso medaliai (1991-1994 m., 2004-2009 m.). Prieš 13 metų karjerą baigusi krepšininkė iš viso sužaidė dvylika Eurolygos sezonų, iš kurių du kartus tapo rezultatyviausia finalo ketverto žaidėja, o tris sezonus varžėsi WNBA (2000-2002 m., 2005-2006 m.).
Lietuvos Krepšinio Lyga (LKL)
Iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įsteigimo 1993 m., „Lietkabelis“ buvo vienas stipriausių Lietuvos krepšinio čempionato klubų. Per šį laikotarpį, komanda, kurią nuo 1964 iki 1996 metų treniravo R. Sargūnas ir V. Paškauskas, du kartus tapo Lietuvos čempionais (1985 ir 1988 m.), tris kartus laimėjo trečią vietą (1983, 1984, ir 1991 m.), bei du kartus pateko į Lietuvos taurės varžybų finalą (1985 ir 1986 m.).
tags: #ltsr #moksleiviu #krepsinio #rinktine