Įvadas
Šiame straipsnyje panagrinėsime Luko Jankausko karjeros kelią, pradedant jo indėliu į futbolą ir baigiant jo dabartine pozicija sveikatos priežiūros sektoriuje. Aptarsime jo požiūrį į verslo socialinę atsakomybę, paramą nevyriausybinėms organizacijoms ir jo įsitraukimą į visuomenės gerovės kūrimą.
Luko Jankausko karjera
Lukas Jankauskas yra verslo paslaugų centro Lietuvoje vadovas įmonėje „Cencora“. Jis turi ilgametę patirtį sveikatos sektoriuje ir yra įsitikinęs, kad verslas turi aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės. Jo vadovaujama įmonė bendradarbiauja su Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ ir remia įvairius projektus, skirtus neišnešiotų kūdikių ir jų šeimų gerovei.
Kelias į sveikatos sektorių
L. Jankauskas teigia, jog kiekvienam žmogui dirbant darbą yra svarbu suprasti, kodėl jis tą daro. Jam darbo prasmingumas yra itin reikšmingas - jis nori žinoti, kad jo veikla prisideda prie kitų žmonių gerovės. Jau 11 metų dirbdamas įmonėse, kurios veikia sveikatos sektoriuje, ir šis pasirinkimas jį kasdien džiugina.
„Cencora“ veikla Lietuvoje
„Cencora“ savo veiklą Lietuvoje pradėjo dar 2017 metais, tuomet čia buvo įsteigtas „World Courier“ transporto padalinys ir dirbo vos 10 specialistų. 2019 m. buvo atvertas daugiafunkcinis pasaulinis verslo paslaugų centras ir planuota darbuotojų skaičių padidinti net iki 700 žmonių. Darbuotojų skaičiaus aspektu jie yra visai netoli tikslo - šiuo metu pas juos dirba kiek daugiau nei 600 kolegų.
Lietuvos patrauklumas JAV įmonei
Lietuva per pastaruosius kelis dešimtmečius įrodė esanti išskirtinė vieta pasaulinių verslo paslaugų centrų steigimui. Mūsų patrauklumas grindžiamas keliais pagrindiniais veiksniais. Visų pirma, Lietuva gali pasigirti aukštos kvalifikacijos specialistais, turinčiais puikų išsilavinimą ir technines kompetencijas. Lietuviai pasižymi nuolatiniu noru mokytis ir tobulėti, o tai vertinama dinamiškoje tarptautinėje verslo aplinkoje. Be to, jie dažnai moka kelias užsienio kalbas. Taip pat darbuotojai Lietuvoje ne tik kruopščiai atlieka savo funkcijas, bet aktyviai ieško būdų, kaip sukurti didesnę vertę savo įmonei ir optimizuoti procesus. Tokia vertės kūrimo kultūra yra ypač svarbi šiuolaikinėms korporacijoms, siekiančioms konkurencinio pranašumo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuva siūlo puikų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, išvystytą infrastruktūrą ir palankų verslo klimatą. Tokia gyvenimo kokybė padeda ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius talentus.
Taip pat skaitykite: Lukas Gelgotas: futbolas ir menas
Darbuotojų paieška ir išlaikymas
Gerų darbuotojų radimas visada buvo iššūkis - šiuo aspektu situacija nėra pasikeitusi. Tačiau šiandien šis iššūkis įgavo naują mastą: mes visi esame tapę globalios talentų rinkos dalyviais. Kaip vadovas jis supranta, kad norint pritraukti gerą darbuotoją, reikia įdėti nemažai pastangų. Itin svarbus ir kultūrinis aspektas - žmonės šiandien ieško ne tik darbo vietos, bet ir aplinkos, kuri atitiktų jų vertybes bei lūkesčius. Tačiau tikrasis kompleksiškumas slypi ne tik darbuotojų paieškoje, bet ir jų išlaikyme. Nebeužtenka tiesiog surasti talentingą žmogų - reikia sukurti tokią aplinką, kurioje jis norėtų likti ir augti. Darbuotojai šiandien ieško prasmingų prisidėjimų prie bendro tikslo, galimybių iniciatyvai ir asmeniniam augimui. Jie nori jaustis vertinami ne tik už atliekamą darbą, bet ir kaip asmenybės. Darbuotojams reikia sudaryti galimybes saviraiškai, naujų įgūdžių įgijimui ir savirealizacijai. Dėl šių priežasčių jie daug dėmesio skiria darbuotojų mokymui ir ugdymui. Jie turi vidinių iniciatyvų, kurios padeda žmonėms ne tik tobulėti profesinėse srityse, bet ir atrasti save, suprasti savo stipriąsias puses bei karjeros galimybes.
Parama Neišnešiotų naujagimių asociacijai „Neišnešiotukas“
Su Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ bendradarbiaujanti įmonė prieš trejus metus Santaros klinikas aprūpino pasauline inovacija - neišnešioto kūdikio simuliatoriumi Pauliumi. Šis simuliatorius tiksliai atkuria 27-ąją nėštumo savaitę gimusį neišnešiotą kūdikį. Paulius leidžia medikams geriau pažinti neišnešiotą naujagimį, jo anatomiją, dažniausias sveikatos problemas. O taip pat sudaro sąlygas mokytis atlikti medicinines procedūras, modeliuoti įvairias klinikines situacijas ir taip dar profesionaliau su jomis dorotis realiomis sąlygomis. Dabar šios organizacijos žengia ir dar vieną bendrą žingsnį. LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikoms „Neišnešiotuko“ iniciatyva ir „Cencoros“ pagalba kuriama centrinė monitoravimo stotis. Ši stotis ne tik gyvybiškai svarbi neišnešiotų bei sergančių naujagimių stebėsenai, bet kartu yra būdas stiprinti visos šeimos gerovę bei emocinę savijautą krizinėje situacijoje. Stotis leistų medikams per atstumą sekti mažųjų herojų sveikatos rodiklius ir taip sudarytų sąlygas didesniam šeimos privatumui nerizikuojant neišnešiotuko ar sergančio vaikelio sveikata.
Socialinė atsakomybė ir rūpestis neišnešiotukais
Šis klausimas yra ne tik apie mūsų kompanijos tikslą, bet ir apie gilesnį socialinės atsakomybės supratimą. Jie nuolat ieško būdų, kaip galime prisidėti prie visuomenės gerovės, o neišnešiotukų sritis yra viena tų, kurios daro didelį poveikį šeimų gyvenimui. Statistika rodo, kad Lietuvoje 6% vaikų gimsta neišnešioti, ir daugelis mūsų šalies šeimų susiduria su dideliais iššūkiais. Ši situacija ir paskatino mus aktyviai prisidėti prie „Neišnešiotuko“ iniciatyvos. Jie supranta, kad už kiekvieno tokio projekto - simuliatoriaus Pauliaus ar dabar kuriamos centrinės monitoringo stoties Kauno klinikoms - slypi tikri žmonės, tikros šeimos, kurios išgyvena vienus sudėtingiausių gyvenimo momentų. Jis mano, kad rūpinimasis visuomenės sveikata prasideda būtent nuo dėmesio mažiausiems ir pažeidžiamiausiems. Padėdami neišnešiotiems kūdikiams turėti geresnes išgyvenimo ir sveiko vystymosi galimybes, prisidedame prie pagalbos ne tik konkrečioms šeimoms, bet ir visai visuomenei. Tokia parama leidžia prisidėti prie šių kritiškai svarbių sveikatos srities sprendimų. Tai ne tik prasminga veikla, bet ir investicija į mūsų šalies ateitį bei kartų sveikatą.
Verslo parama vidaus reikalų sektoriui ir nevyriausybinėms organizacijoms
Jo požiūris yra vienareikšmiškas - verslo atsakomybė yra aktyviai prisidėti prie visuomenės gyvenimo gerinimo. Verslas yra neatskiriama visuomenės dalis, todėl mūsų prisidėjimas prie vidaus reikalų sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų veiklos yra ne šalutinė veikla, o būtinas elementas, užtikrinantis, kad visi kartu sėkmingai judėtume į priekį. Jis tiki, kad socialinė atsakomybė turėtų būti kiekvieno verslo natūrali dalis, o ne tik gražus papildomas projektas. Mes, kaip verslas, kartais turime geresnes galimybes, išteklius ar patirtį - tai suteikia unikalių galimybių pažvelgti kitu kampu ir surasti inovatyvius būdus, kaip padėti visuomenei augti ir tobulėti. Jis mano, kad visi kartu kaip bendruomenė turime prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo, visuomenės sveikatos stiprinimo ir kitų svarbių sričių plėtros. Tai investicija į mūsų visų ateitį - kai bendruomenė stipri ir sveika, naudą gauna ir verslas, ir visuomenė. Jis džiaugiasi, kad „Cencora“ globaliu mastu suvokia šią atsakomybę ir turi daugybę projektų, skirtų visuomenės poreikių tenkinimui.
Darbuotojų įsitraukimas į socialinę veiklą
Darbuotojų reakcija ir įsitraukimas į socialinės atsakomybės veiklą jį nuoširdžiai džiugina. Jie turi kolegų grupę, kurios nariai atsakingi už įvairius savanoriavimo ir paramos projektus. Didžioji dalis jų kyla būtent iš pačių darbuotojų - jie atneša idėjas, siūlo sprendimus ir aktyviai inicijuoja pokyčius. Tai gali būti dideli projektai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas su „Neišnešiotuku“, arba nuolatinis savanoriavimas vietos bendruomenėse. Darbuotojai organizuoja aukojimo kampanijas, aktyviai dalyvauja Kalėdų labdaros akcijose, renka mokyklines prekes vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Labiausiai džiugina tai, kad šios iniciatyvos nėra nurodomos „iš viršaus“ - jos atsiranda natūraliai, nes mūsų darbuotojai jaučia norą prisidėti prie bendruomenės gerovės. Jis pastebi, kad darbuotojai vertina galimybę dirbti įmonėje, kuri realiai leidžia jiems prisidėti prie pokyčių visuomenėje įgyvendinimo. Tai sukuria teigiamą ciklą - žmonės jaučiasi įprasminantys save darbe, o jų entuziazmas įkvepia ir kitus kolegas prisijungti prie gerų darbų. Tokiu būdu jie formuoja ne tik sėkmingą kolegų komandą, bet ir stiprią, atsakingą bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Sveika gyvensena: Lukaso Smagurausko patarimai
Požiūris į „longevity“ judėjimą ir sveikatos priežiūrą
„Longevity“ judėjimą jis vertina teigiamai, taip pat jis puikiai dera su mūsų organizacijos misija - kurti sveikesnę ateitį. Jis tiki, kad sveikata, reguliarus sportas, buvimas lauke ir profilaktiniai pasitikrinimai - pamatiniai dalykai, kuriuos kiekvienas turėtume daryti. Jis džiaugiasi, kad ir mūsų darbo aplinkoje skatinamas fizinis aktyvumas. Jie organizuoja „Pasivaikščiok su vadovu“ iniciatyvą, kuriose dalyviai ne tik juda, bet ir bendrauja neformalioje aplinkoje. Jie turi žingsnių iššūkius, kurie motyvuoja darbuotojus judėti daugiau ir stebėti savo kasdienę fizinę veiklą. Taip pat skatiname kitas sporto veiklas komandoje - tinklinį, bėgimą, krepšinį ir panašiai.
Covid-19 pandemijos įtaka
Covid-19 pandemija iš tiesų buvo išbandymas visam medicinos ir bendrai verslo sektoriui, tačiau kartu ji atskleidė ir nepaprastą sektorių galimybę mobilizuotis kritiniais momentais. Mūsų įmonių grupės „World Courier“ padalinys, teikiantis specializuotos logistikos paslaugas, atliko itin svarbų vaidmenį šiuo sudėtingu laikotarpiu - dalyvavo vakcinų pervežime Lietuvoje. Tai buvo ypatinga patirtis ir didžiulė atsakomybė. Matydami, kaip visas pasaulis laukia gyvybiškai svarbių vakcinų, supratome, kad mūsų darbo kokybė ir patikimumas tiesiogiai paveiks tūkstančių žmonių sveikatą ir saugumą. Šis projektas ypač ryškiai atskleidė mūsų organizacijos misiją praktikoje - ne tik kalbame apie prisidėjimą prie sveikesnės visuomenės, bet ir realiais darbais įgyvendiname šį įsipareigojimą.
Pamokos sveikatos sektoriui ir verslui
Pandemija iš esmės pakeitė ne tik pasaulį, bet ir verslo sektorių daugeliu aspektų. Viena iš reikšmingiausių pamokų - darbo kultūros transformacija. Mes išmokome, kad nuotolinis darbas ir hibridiniai darbo modeliai yra ne tik įmanomi, bet gali būti net produktyvūs ir efektyvūs daugelyje sričių. Ši patirtis atskleidė, kokia svarbi yra darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra darbuotojų gerovei. Supratome, kad darbuotojas, turintis galimybę lanksčiau organizuoti savo darbo grafiką, yra ne tik laimingesnis, bet ir labiau įsitraukęs į darbo procesus. Tai tiesiogiai siejasi su anksčiau minėtu „longevity“ judėjimu - žmonės pradėjo labiau vertinti savo sveikatą ir ieškoti būdų, kaip ją išsaugoti. Šiuo metu siekiame optimalaus balanso tarp biuro ir darbo iš namų. Supratome, kad vien nuotolinis darbas turi savo ribotumų - prarandami socialiniai ryšiai, komandinio darbo dinamika. Tačiau ir grįžimas prie senos sistemos, kai visi kasdien turi būti biure, jau nebėra tinkamas sprendimas. Ar išmokome šias pamokas? Manau, kad procesas tebevyksta. Daugelis organizacijų, įskaitant mūsų, vis dar eksperimentuoja ir ieško geriausių sprendimų. Svarbu, kad šios pamokos netaptų tik laikinu prisitaikymu, o formuotų ilgalaikę, lanksčią ir darbuotojų poreikius gerbiančią darbo kultūrą.
Verslo socialinė atsakomybė ir parama medicinos sektoriui
Šis klausimas yra apie fundamentalų verslo vaidmens visuomenėje supratimą. Jis mano, kad požiūris „tegul valstybė pasirūpina“ yra ne tik pasenęs, bet ir praktiškai neveiksmingas šiuolaikiniame pasaulyje. Valstybės ištekliai, kad ir kokie dideli jie būtų, niekada nebus begaliniai. Sveikatos sektorius reikalauja nuolatinių investicijų į naują įrangą, technologijas, specialistų mokymą ir inovacijų diegimą. Valstybė negali viena pati spręsti visų šių iššūkių, ypač taip greitai, kaip to reikalauja šiuolaikinė medicina. Verslas turi unikalių pranašumų: mes galime veikti greičiau, esame lankstesni priimant sprendimus, turime patirties ir technologijų, kurių viešajam sektoriui gali trūkti. Jis mano, kad verslas ir valstybė turėtų veikti kaip partneriai, ne konkurentai. Valstybė formuoja strategijas ir užtikrina sistemos veikimą, o verslas ateina su inovacijomis, technologijomis ir papildomomis investicijomis. Dirbdami kartu mes galime pasiekti daug daugiau nei kiekvienas atskirai. Galiausiai, tai yra ir moralės klausimas. Jei turime galimybių ir išteklių padėti gelbėti gyvybes ar gerinti žmonių sveikatos priežiūros kokybę, kodėl turėtume to nedaryti? Socialinė atsakomybė - tai ne našta, o privilegija galėti prisidėti prie prasmingų pokyčių.
Lukas Jankauskas ir futbolas
Nors L. Jankauskas šiuo metu dirba sveikatos sektoriuje, jis taip pat turi sąsajų su futbolu. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Sirvydžio įtaka futbolui
- Edgaras Jankauskas: Minima, kad 2014 m. A. Juchno treniravosi su Trakų ekipa, kurią treniravo Edgaras Jankauskas.
- Futbolo tradicijos: Straipsnyje minima, kad „Išgirdus Alytaus vardą, man pirmiausia šis miestas asocijuojasi su futbolu, nes Alytus - vienas daugiausia futbolininkų Lietuvos rinktinėms paruošusių miestų. Čia gilios tradicijos ir futbolas ypač populiarus."
Nors šie pavyzdžiai tiesiogiai nesusiję su Luku Jankausku, jie rodo, kad jo aplinkoje futbolas yra svarbi kultūros dalis.
Artūro Juchno patirtis salės futbole
Straipsnyje pateikiama išsami Artūro Juchno, žinomo Lietuvos salės futbolininko, patirtis. A. Juchno karjera, konfliktai rinktinėje ir sugrįžimas į ją, taip pat karjeros tęsinys Italijoje ir jo klaidos karjeroje. Jis taip pat dėkingas savo tėvams ir pirmajam treneriui už įskiepytą meilę futbolui.
Salės futbolo taisyklės
Salės futbolo taisyklės skiriasi nuo didžiojo futbolo taisyklių. Salės futbole žaidžiama mažesnėje aikštėje, naudojamas mažesnis kamuolys, o komandą sudaro penki žaidėjai, įskaitant vartininką. Vienas iš tokių susitikimų įvyko 2016 m. Europos čempionato atrankos turnyre Kaune.
2016 m. Europos Čempionato Atranka
2016 m. Lietuvos salės futbolo rinktinė ruošėsi startui Europos čempionato preliminaraus etapo C grupės turnyrui. Lietuvių laukė dvikovos su Gruzijos, Estijos ir Šveicarijos komandomis. Nors pagal reitingą lietuvius būtų galima laikyti vienais iš favoritų, ekipos strategas Kęstutis Rudžionis neskuba džiaugtis, nes problemų taip pat netrūksta - pasiruošimui rinktinė turi vos kelias dienas, o ekipa startuos smarkiai atjaunėjusi.
Futbolo muziejus Veisiejuose
Lietuvos futbolo istorijai svarbus ir iš Veisiejų kilusio Lietuvos futbolo žaidėjo, Meirūno Stankevičiaus įku… Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ pasiruošimo darbai artėjančiam sezonui pasiekė finišo tiesiąją. Iš pagrindų atsinaujinusiai Alytaus reprezentacinei futbolo komandai Pirmos lygos pirmenybėse atstovaus būrys naujų žaidėjų.
Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“
Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ komandoje, be jau minėtų Renato Banevičiaus, Manto Jodelio, Beno Paulėko, Igno Graževičiaus, Oskaro Lukošiūno ir Gusto Jarusevičiaus, taip pat integruotis į vyrų futbolą mėgins jaunieji FA „Dainavos“ ir SRC auklėtiniai - Rimvydas Kasiukevičius, Emanuelis Puzakinas, Vakaris Kalėda, Armantas Žigas, Lukas Marcinkevičius, Eimantas Sinkevičius. Iki sezono pradžios liekant vis mažiau laiko komandos sudėtyje dar gali įvykti pasikeitimų. Iš pagrindų atsinaujinusios DFK „Dainavos“ startas LFF I lygoje - jau sekmadienį, 14 valandą, kai Dainavos pagr. mokyklos dirbtinės dangos aikštėje dainaviečiai mes iššūkį A lygoje rungtyniaunančių FK „Trakų“ dubleriams. Dzūkijos futbolo klubo naujokas Tomas Bučma futbolo pradmenis įgavo Kaune ir visą laiką atstovavo „Kauno Žalgirio“, anksčiau žinomo kaip Kauno „Spyrio“, klubui. Alytaus „Dainava“ Lietuvos jaunimo ir salės futbolo rinktinėse rungtyniavusiam 24-erių metų saugui - tik antrasis klubas jo karjeroje.
Futbolo akademija „Šiauliai“
Trečias kartas nemelavo - trečius metus paeiliui į finalinį rinkimų etapą patekusi futbolo akademija „Šiauliai“ pirmąkart savo gyvavimo istorijoje buvo pripažinta geriausia metų futbolo organizacija. Be metų organizacijos nominacijos, saulės miesto atstovai pretendavo ir į kitų sričių apdovanojimus. Apdovanojimus nominacijų laureatams įteikė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius, generalinė sekretorė Rita Bagdonienė, techninis direktorius Reinold Breu, „TOPsport“ vadovas Gintaras Staniulis, „TOPsport Pirmos lygos“ direktorė Diana Jonaitienė bei pirmininkas Andrius Markevičius, Lietuvos vyrų rinktinės vyr.
Politiniai ir socialiniai aspektai
Pastaruoju metu Gruzijoje vyksta politiniai įvykiai, kurie gali turėti įtakos sportui, įskaitant salės futbolą. Sakartvelo stojimo procesas smarkiai sulėtėjęs, tai konstatavo ir pati Europos Sąjunga, suteikusi kandidatės statusą ir jau pradėjusi derybas su Moldova ir Ukraina. Sakartvelo premjeras teigia, kad šalis neatsisako narystės Europos Sąjungoje, kad tik peržiūrimi tam tikri procesai. Visuomenė yra susiskaldžiusi. Akivaizdu, kad valdančioji partija jaučiasi stipri, tikisi išlaikyti valdžią ir pamažu normalizuoti santykius su Vakarais.
ES parama ir perspektyvos
Europos Sąjunga ir Vakarai nepasirinks už kartvelus jų kelio, tačiau iki šiol per lengvai palikdavome likimo valiai ar net atiduodavome mūsų vertybėmis ir idėjomis patikėjusias laisvas tautas. Sakartvelas kartu su Ukraina, Moldova, Baltarusija turi tapti pagrindiniais Vakarų pasipriešinimo Rusijos imperinėms ir autoritarinėms ambicijoms atramos taškais.
tags: #lukas #jankauskas #futbolas