Liuksemburgas, dažnai apibūdinamas kaip turtinga valstybė, garsėja savo švara, tvarka ir žaluma. Ši šalis, įsikūrusi Europos širdyje, pasižymi daugiakalbiškumu - čia vartojamos trys oficialios kalbos: liuksemburgiečių, vokiečių ir prancūzų. Dėl šios priežasties Liuksemburgas neretai vadinamas viena iš Europos sostinių. Šalyje taip pat gyvena didelis procentas užsieniečių, sudarančių apie 34,9 proc. visų gyventojų.
Daugelis žmonių kasdien atvyksta į Liuksemburgą dirbti iš kaimyninių šalių, tokių kaip Belgija, Prancūzija ir Vokietija. Savaitgaliais jie grįžta į savo namus, todėl miestas ir visa šalis ištuštėja. Tačiau šie žmonės reikšmingai prisideda prie Liuksemburgo ekonomikos.
Liuksemburgo krepšinio scena
Nors Liuksemburgas labiau žinomas dėl savo finansų sektoriaus ir daugiakalbiškumo, šalyje taip pat egzistuoja krepšinio kultūra. 2012 metais Liuksemburge vyko kasmetinis Nepriklausomų lietuvių krepšinio Liuksemburge turnyras (NeLKL), kuris šiemet vyko jau penktą kartą. Šiame turnyre dalyvavo komandos, kuriose žaidė lietuviai, gyvenantys Liuksemburge.
Nepaisant to, krepšinis Liuksemburge nėra viena populiariausių sporto šakų. Palyginus su kitomis Europos šalimis, lankomumas krepšinio varžybose yra gana žemas. Tai rodo, kad krepšinis šioje šalyje nėra taip plačiai paplitęs kaip, pavyzdžiui, futbolas ar ledo ritulys.
Lietuvos krepšinio istorija
Krepšinis Lietuvoje yra viena populiariausių sporto šakų, turinti gilias tradicijas. Pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 metais Kaune. Nuo to laiko Lietuva pasiekė daug reikšmingų pergalių tarptautinėse varžybose. 1937 metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais, o 1939 metais Lietuva pirmą kartą surengė Europos krepšinio čempionatą, kuriam buvo pastatyta pirmoji specialiai krepšiniui skirta arena Europoje - Kauno sporto halė.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Lietuvos futbolo klubai
Lietuvoje yra daug futbolo klubų, kurie turi savo istoriją ir pasiekimus. Vilniaus „Žalgiris“ yra garsiausias Lietuvos futbolo klubas, įkurtas 1947 metais. Šis klubas yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. Kitas žymus Vilniaus futbolo klubas yra „Riteriai“, įkurtas 2005 metais. Šis klubas taip pat yra pasiekęs gerų rezultatų Lietuvos čempionate ir dalyvavęs UEFA turnyruose.
Sauliaus Mikoliūno karjera
Saulius Mikoliūnas yra žymus Lietuvos futbolininkas, kuris 2022 metais sužaidė 100-ąsias rungtynes Lietuvos rinktinėje. Šis pasiekimas yra reikšmingas Lietuvos futbolo istorijoje. S. Mikoliūnas yra žaidęs įvairiuose Lietuvos ir užsienio klubuose, įskaitant Vilniaus „Žalgirį“.
Lietuvos krepšinio rinktinė
Lietuvos krepšinio rinktinė yra viena stipriausių Europoje. Rinktinė yra daugkartinė Europos čempionė ir prizininkė pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai yra svarbūs Lietuvos sporto istorijai ir įkvepia jaunus žaidėjus siekti aukštumų.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant turtingos istorijos, Lietuvos futbolas susiduria su nemažais iššūkiais. Finansiniai sunkumai, infrastruktūros trūkumas ir konkurencija su kitomis sporto šakomis stabdo tolimesnį futbolo vystymąsi šalyje. Vis dėlto, ištikimų sirgalių dėka ir jaunimo futbolo akademijų pastangomis, Lietuvos futbolas išlieka gyvas ir toliau siekia aukštumų.
Žymūs Lietuvos futbolininkai ir treneriai
Lietuvos futbolo istorijoje yra daug žymių futbolininkų ir trenerių, kurie garsino šalies vardą. Tarp jų:
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
- A. Kulikauskas
- V. Kasparavičius
- S. Baranauskas
- V. Ivanauskas
- V. Jurkus
- V. Sukristovas
- A. Janonis
- A. Narbekovas
- V. Baltušnikas
- R. Bubliauskas
- A. Kalinauskas
- D. Kazlauskas
- R. Kapustas
- G. Staučė
- V. Balčiūnas
- S. Danisevičius
- Z. Ganusauskas
- P. Glodenis
- E. Jankauskas
- S. Krocas
- R. Marcinkus
- S. Penkauskas
- S. Ramelis
- E. Riabovas
- V. Saunoris
- V. Tučkus
- B. Zelkevičius
- Algimantas Liubinskas
Algimantas Liubinskas
Algimantas Liubinskas gimė 1951-aisiais Kybartuose ir yra nusipelnęs šalies futbolininkas bei treneris. Futbolą pradėjo žaisti Kybartų „Sveikatos“ komandoje, vėliau žaidė Kauno „Atleto“, Vilniaus „Žalgirio“ meistrų, Vilniaus „Pažangos“ futbolo komandose. Kaip treneris dirbo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo mokykloje, treniravo „Žalgirio“ meistrų komandą, dirbo ir Bangladeše. Taip pat treniravo Panevėžio „Ekrano“, Šiaulių „Karedos“ komandą, su kuria laimėjo Lietuvos čempionatą, taurę ir supertaurę. Dviem etapais treniravo nacionalinę Lietuvos futbolo rinktinę, jai vadovavo 79 rungtynėse bei pagal šį skaičių yra šalies rekordininkas. Treniruojant A. Liubinskui, nacionalinė rinktinė lygiosiomis sužaidė su tokiomis Europos futbolo grandėmis, kaip Italija, Vokietija bei Ispanija.
Futbolo reikšmė Lietuvai
Nepaisant visų iššūkių, futbolas Lietuvoje išlieka svarbia sporto šaka, vienijančia žmones ir skatinančia sveiką gyvenseną.
Krepšinio šimtmetis Lietuvoje
Lietuvos krepšinio 100-metis - reikšminga data kiekvienam iš mūsų, nepaisant to, ar esame tikri šio sporto aistruoliai ar tiesiog retkarčiais užmetantys akį į rungtynių rezultatus, siekdami išsiaiškinti, kaip vienose ar kitose varžybose sekasi tautiečiams. Šiai Lietuvos istorijai bei mums visiems itin svarbiai progai paminėti, bendradarbiaujant su Lietuvos Centriniu Valstybės Archyvu, sukūrėme specialius, marškinėlius su nuotraukomis, kuriose atvaizduojamos pirmųjų svarių Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio pergalių akimirkos. Specialių AUDIMAS marškinėlių seriją sudaro trys skirtingi marškinėliai: ,,Sidabrinė moterų rinktinė“, ,,Pirmasis auksas“ ir ,,Mūsų krepšinio namai“.
Eurobasket 2013
Eurobasket 2013 prasidėjo. Šiame įraše pažvelgsiu į arenų lankomumą. Ne pagrindinių varžybų, tačiau atrankos, kurioje dalyvavo 31 Europos rinktinė. Taigi, kur iš šių sąlyginai vidutinio pajėgumo krepšinio valstybių ši sporto šaka populiariausia? Vien arenų lankomumas to neparodo, nes lemia ir kiti dalykai: arenų dydis, bilietų kainos, populiacija. Įspūdingiausiai atrodo Gruzijos fanų skaičiai, bet tai jau nieko keisto: ir Lietuvoje vykusiame 2011 m. čempionate gruzinų sirgalių atvažiavo daugiausiai (neskaičiuojant kaimyninių šalių). Pietų Europoje (Serbijoje, Bosnijoje, Turkijoje) krepšinis populiarus nuo seno, šios komandos nuolat žaidžia Europos čempionatuose. Įdomiau atrodo nemaži lankytojų skaičiai Lenkijoje, Suomijoje ir Belgijoje, kur krepšinis, nors ir atsilikdamas nuo futbolo ar (Suomijoje) ledo ritulio, atrodo, jau yra įgijęs tvirtas pozicijas. Vokiečiai apskritai pasižymi pomėgiu lankyti arenas - net ten vykusiame mėgėjų Amerietiško futbolo čempionate stadionai buvo pilni, o Vokietijos krepšinio bundeslygos lankomumas lenkia LKL. Iš šių valstybių aukštais pasiekimais krepšinyje garsėja tik Kroatija, iškovojusi net olimpinį sidabrą. Keista, kad lankomumas joje smarkiai atsiliko nuo kitų buvusios Jugoslavijos šalių. Atsižvelgiant į valstybės dydį galima sakyti, kad lankomumas Islandijoje nemažas - juk jos sostinėje tegyvena tiek žmonių, kiek Klaipėdoje, o visoje šalyje - kiek Kaune. Žemiausias krepšinio populiarumas, atrodo, šiose valstybėse, kuriose vidutinis lankomumas svyravo nuo 288 iki 980 lankytojų: Slovakijoje, Portugalijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Albanijoje ir Kipre. Šiuose kraštuose krepšinis neužima vietos kaip viena pagrindinių sporto šakų; t.y. yra maždaug panašioje padėtyje, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje beisbolas ar regbis. Apie krepšinį mažai praneša vietos spauda ir gerbėjų jis turi mažai. Ne sutapimas, kad šios šalys yra pasiekusios puikių rezultatų kitose komandinėse sporto šakose: futbole, ledo ritulyje. Šios FIBA atrankoje išvis atsisakė dalyvauti, nors ir neturi automatinio kvietimo į čempionatą: Lichtenšteinas, Monakas, Armėnija, Danija, Airija ir Norvegija. Įdomu, kad Norvegija, Airija, o taip pat futbolą/regbį/kriketą mėgstanti (bet kaip buvusi olimpiados šeimininkė be atrankos į krepšinio čempionatą patekusi) Didžioji Britanija, yra tos šalys, į kurias šiais laikais emigruoja daugiausiai lietuvių, kas, kaip jau rašiau, sukuria populiarią legendą, jog užsienyje krepšinis nepopuliarus, apie jį nerašo jokia užsienio spauda. Ši legenda tokia pati klaidinga, kaip ir legenda, kad Lietuva yra “vienintelė krepšinio šalis Europoje” - atkreipus dėmesį į draugiškų mačų prieš čempionatą lankomumą Lietuvoje, jis daugmaž atitiko lankomumą Serbijoje, Turkijoje, Izraelyje ar Bosnijoje, o gruzinams gal net nusileidome.
Artėjančios rungtynės
- Birželio 4 d. (šeštadienis), 19.00 val. Lietuva - Liuksemburgas. Vilniaus LFF stadionas.
- Birželio 7 d. (antradienis), 21.45 val. Lietuva - Turkija. Vilniaus LFF stadionas.
- Birželio 11 d. (šeštadienis), 19.00 val. Farerų Salos - Lietuva.
- Birželio 14 d. (antradienis), 21.45 val. Turkija - Lietuva.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje