Žiemiški orai Lietuvoje atveria puikias galimybes užsiimti lygumų slidinėjimu. Ši sporto šaka ne tik leidžia mėgautis žiemos malonumais, bet ir stiprina visą kūną. Šiame kontekste įdomu panagrinėti Manto Strolios, patyrusio slidininko ir trenerio, karjerą, kuri apima tiek sportinius pasiekimus, tiek asmeninio tobulėjimo sritį.
Slidinėjimo inventorius ir apranga
Pradedantiesiems slidininkams Mantas Strolia rekomenduoja klasikinį stilių, nes jo judesiai yra paprastesni ir artimi bėgimui ar ėjimui. Sportuojantys duatloną, dviračių sportą ar plaukimą gali išbandyti čiuožėjo (laisvą) stilių. Pagrindinis reikalingas inventorius - slidės ir lazdos. Ant slidžių dedami apkaustai, prie kurių tvirtinami batai. Batai gali būti skirti tam tikram slidinėjimo stiliui, taip pat yra universalūs „combi“ batai. Slidinėjant klasikiniu ir laisvu stiliumi, skiriasi ir pačios slidės. Klasikinės slidės turi apačioje „kilimėlį“ arba yra per pateptos stabdančiu tepalu. Mokinantis slidinėti, siūloma naudoti slides su „kilimėliumi“, kuris tinka visais atvejais. Čiuožėjo stiliaus slidės yra kiek trumpesnės, turi didesnį užlenkimą, kad būtų patogiau atsispirti į šonus. Su tokiomis slidėmis lengviau stabdyti ir apsisukti.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į aprangą. Nors lauke šalta, kūnas šyla iš vidaus, nes slidinėjimas naudoja praktiškai visas raumenų grupes. Slidininko apranga prasideda nuo apatinių drabužių. Reikalingos kojinės, kurios turi būti prigludusios prie kojos, kad kojinės judėtų bate, o ne kojos kojinėje. Ant kaklo puikiai tinka kaklajuostės, o pirštinės turi būti sportinės, panašios į bėgimo pirštines. Netinka kalnų slidinėjimo pirštinės, nes rankoms būtų per karšta. Viršutinė apranga turi būti pakankamai plona. Jeigu temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių, galima užsidėti papildomą sluoksnį, pavyzdžiui, liemenę. Spiginant saulei, reikia akinių, tinka įprasti dviratininkų akiniai arba specialūs slidinėjimui skirti akiniai, svarbiausia, kad būtų apsauga nuo ultravioletinių spindulių.
Slidinėjimo vietos Lietuvoje
Jeigu norima paslidinėti savo malonumui, galima tai daryti bet kur, kur yra pieva ar lygus laukas. Užtenka plono sniego sluoksnio, kuris išsilygina šliuožiant per žolę. Anksčiau žmonės tik taip ir slidinėdavo. Lietuvoje galima slidinėti Europos centro golfo klube ir Ignalinos žiemos sporto centre. Taip pat trasa yra įrengta ir Varėnoje, šalia sporto centro. Lietuviai dažnai vyksta slidinėti į Latviją, kur yra Madonos slidinėjimo trasa.
Manto Strolios sportinė karjera
Olimpiečių slidininkų apsuptyje augęs Mantas Strolia iš pradžių bandė eiti kitu keliu, tačiau šeimos tradiciją pratęsė ir jis. Per karjerą, pažymėtą pergalėmis, pralaimėjimais bei pertraukomis, perėjęs M. Strolia dabar savo patirtimi dalijasi su įvairių sričių atstovais.
Taip pat skaitykite: Manto Stonkaus kelias į televiziją
Mantas Strolia liko 64-as olimpinių žaidynių slidinėjimo rungtyje tarp 80 atletų ir neslėpė nusivylimo. Iš Ignalinos kilęs sportininkas buvo pasitraukęs iš sporto po Vankuverio olimpinių žaidynių ir dirbo Anglijoje, kur treniravo riedslidžių mėgėjus. Sugrįžęs ant slidžių, jis prasibrovė į žiemos olimpines žaidynes Pjongčange, kur jau startavo skiatlono 30 km rungtyje prieš dvi dienas, kai liko 63-ias, lyderių aplenktas ratu. Iš viso M.Strolia rengiasi startuoti net penkiose rungtyse Pjongčange. Prieš aštuonerius metus Vankuveryje sprinto rungtyje jis buvo 46-as, o jo komandos draugas Modestas Vaičiulis - 54-as. Dabar jų pozicijos apsivertė - 28 metų M.Vaičiulis buvo 44-as, bet irgi nepateko į atkrintamąsias varžybas, kuriose kovą tęsė 30 atletų. Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis į finalą neprasibrovė komandinio sprinto rungties atrankoje.
Kelias į sportą
Manto mama, tiek tėtis - Lietuvos čempionai, olimpinių žaidynių dalyviai. Jam atrodė, kad žiemos sportas buvo vienintelis sportas Lietuvoje, o visi kiti buvo tiesiog kitos veiklos. Manto tėvų draugai buvo tie, kurie taip pat sportuoja, taip pat važiuoja į olimpines žaidynes. Jam buvo labai įprasta laiką leisti slidinėjant laukuose, aktyviai. Sportas buvo viena iš Manto šeimos vertybių, dalykas, kurį jie natūraliai kultivavo. Kadangi šeimoje visi tuo užsiėmė, Mantas norėjo eiti savo keliu, kažką kito daryti. Pradėjo nuo greitojo čiuožimo. Ten rinkosi kietesni draugai, tai buvo labai smagu iš pradžių. Jam pavyko su savo bendraamžiais konkuruoti po poros metų ir olimpinį normatyvą pasiekti per 5 metus.
Mantas atsimena savo pirmąjį jaunimo čempionatą Suomijoje. Tai buvo 20 km bendras startas ir jis atvažiavo trečias nuo galo. Tačiau po 2 dienų buvo sprintas ir sprinte Mantas buvo kažkur per viduriuką. Slidinėjimas tuo metu, kai Mantas atėjo, buvo truputėlį pakritęs, lyginant su tais laikais, kai turėjome olimpinį čempioną. Tuomet jautėsi, kad jis ir taip ateina vėliau į patį sportą, atsilieka nuo savo bendraamžių Lietuvoje, išvažiavus į pasaulį irgi nėra rezultatų tokių, kuriais slidinėjimo bendruomenė didžiuotųsi, ir juto tokį nepriėmimą. Tuomet reikėjo atrasti vidinių tikslų, kodėl Mantas tai daro, kokią misiją atlieka.
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Pirmoji Manto profesionalios sportininko karjeros dalis vainikavosi tuo, jog pateko į 2010 m. Vankuverio olimpines žaidynes. Nuo pat mažų dienų buvo aplinkui olimpietė mama, pažįstami olimpiečiai. Olimpinės žaidynės yra didžiulis renginys, bet iš tikrųjų tai yra tos pačios varžybos, lygiai tie patys kriterijai. Tiesiog dar daugiau reikia keliauti, daugiau atsakomybės, mažiau smagumo. Patį tą smagumą Mantas suprato tik vėliau, pabaigęs sportuoti.
Manto karjeroje buvo dvejos olimpinės žaidynės, tačiau tarp jų buvo pertrauka. Kadangi tais metais baigė magistrą, priėjo tokį tašką, kai jau nebebuvo studentas. Tada turėjo tapti tuo tikruoju sportininku, kuris daugiau nieko nedaro, nebesimoko ir tiesiog sportuoja. Tuo metu prasidėjo krizė: Mantas tiesiog nebetikėjo savo komandos svarba ir savo gabumais, kad jis padarys kažkokį proveržį. Taip pat jautėsi nepriteklius finansiškai. Jeigu būtų tuomet atlyginimas buvęs bent jau toks, kad patenkintų vidutinius poreikius, to būtų pilnai pakakę. Tiesiog galėtų dirbti, sportuoti, atsipalaiduoti ir, tarkime, taupytis pradiniam įnašui.
Taip pat skaitykite: Manto, Mia ir Marijono Mikutavičiaus kūriniai
Gyvenimas po sporto
Po sportininko karjeros Mantui buvo sunku susitvarkyti psichologiškai. Buvo sunku vėl pradėti viską nuo pradžių. Išvažiavęs į Didžiąją Britaniją, jis norėjo kuo greičiau užsikabinti. Pirmas darbas, ką pradėjo, buvo valytojo darbas viešbutyje. Vėliau, mokydamas slidinėjimo, atsivėrė daug durų. Dauguma žmonių buvo išsilavinę, turėjo labai daug ryšių arba įtakos. Mantą daug kas supažindino su vietine kultūra, gyvenimu, gavo pakvietimą ateiti ir į Mančesterio žaidimą, ir į teniso mačą. Žmonės norėdavo, kad jis būtų šalia. Suprato, kad jie Mantą kvietė gal ne dėl to, kad jis yra Mantas, bet dėl to, kad jis yra sportininkas ir turi tam tikrą požiūrį.
Mantas priartėjo tą 30 metų laikotarpį, kai pradėjo mąstyti, o ką jis vis dėlto daro gyvenime. Lietuva, kai išvyko 2008 m., buvo pakankamai slogi. Tokį vaizdą įsiminė. Bet taip pat girdėjo ir daug labai gerų atsiliepimų. Pagalvojo, kad reikia pabandyti grįžti. Bėda buvo tame, kad niekas jo nelaukė. Tuo metu jis vis tiek sportavo, jaučiasi gerai ir jį pakvietė dalyvauti atrankoje. Kai pradėjo dalyvauti atrankoje, užsikabino, vėl grįžo į pačią veiklą. Taip, aišku, pakliuvo į olimpines žaidynes antrą kartą, bet tas patekimas antrą kartą buvo daugiau kaip politinis žingsnis. Gavo daugiau matomumo, įsitraukė į veiklą su slidinėjimo asociacija.
Po Pjongčango olimpinių žaidynių baigėsi Manto kaip profesionalaus slidininko karjeros etapas.
Manto Strolios veikla po sportinės karjeros: asmeninio augimo treneris
Mantas Strolia jau antrus metus užsiima sporto ir asmeninio efektyvumo trenerio veikla. Pasak sportininko, tai - ne šiaip įmantrus trenerio sporto klube pavadinimas - vyras tikina, darantis kur kas daugiau: „Aš padedu žmonėms išsiugdyti savybes, kurias sportininkai išsiugdo sportuodami, treniruodamiesi. Kadangi sportas - tokia terpė kuri padeda geriau planuoti laiką, moko geriau išgyventi ir priimti nesėkmes, mažiau galvoti apie tai, ką galvoja aplinkiniai ir daugiau apie tai, ką pats gali padaryti. Kai kurie žmonės gali daryti dalykus dėl trenerio, dėl šeimos narių - bet ne dėl savęs. Visi tie dalykai, kuriuos išsiugdo sportininkai, jiems yra savaime suprantami ir paprasti, o tiems, kas neužsiima šia veikla, tą padaryti padedu aš. Tai svarbu, nes dažniausiai, kai žmonės kreipiasi - jie turi įvairiausių lūkesčių - numesti svorio, pagerinti sveikatą, atsikratyti skausmų, ar tiesiog sutvirtėti. Dažniausiai žmonėms to padaryti nesiseka būtent dėl minėtų savybių stokos“, - pasakoja Mantas Strolia.
Pasak profesionalaus slidininko, tokio asmeninio trenerio paslaugomis naudojasi įvairiausių profesijų, amžiaus ir lyties žmonės. Visgi, vyras išskiria kelias pagrindines savo klientų kategorijas: „Paprastai pas mane kreipiasi žmonės iki 35 metų, kurie patiria daug įtampos, turi mažai laiko ir daug atsakomybių. Tas atsakomybes ne visada žmonėms pasiseka suvaldyti, atsiranda stresas. Itin svarbu prioretizuoti. Taip pat pastebėjau tarp klientų vieną savybę - jie mėgsta aiškumą, konkretumą. Nemažai žmonių, kurie kreipiasi, užsiima įvairių rūšių teisiniais dalykais. Nemažai kreipiasi moterų, kurios planuoja šeimos pagausėjimą. Kreipiasi visai nemažai senjorų - tie, kuriems per 60 metų, jie dažniausiai nori pradėti daugiau judėti. Daug dirbu su verslininkais - jiems sunkiausia save suvaldyti, rasti vidinį balansą ir kontrolę. Jie patys yra savo vadovai, jiems sunku išlaikyti harmoniją tarp gyvenimo namuose ir darbo. Taip ir atsiranda perdegimas“, - teigia asmeninio augimo treneris.
Taip pat skaitykite: Manto Kalniečio transformacija
Paklaustas, kaip vyksta darbas su tokiu specialistu, M. Strolia išvardija keletą pagrindinių žingsnių. Vyras tikina, jog svarbiausias dalykas, į kurį prieš pradėdamas dirbti su klientu jis atkreipia dėmesį - kodėl žmogus į jį kreipėsi pagalbos: „Svarbu įvertinti, ar žmogus tikrai nori pokyčių, ar norėtų jų norėti. Norėti kažko norėti reiškia, kad žmogus daro tai, kas priimta visuomenėje, ar to prašo artimieji, bet ne tas žmogus. Tokiu atveju net būna, jog kreipiasi to žmogaus šeimos narys, kuris nori padėti. Tinkamų kandidatų laukia išsamus 80-ies klausimų testas, kuriuo tikrinama, kaip žmogus pasielgtų tam tikrose situacijose: „Prašau pasirinkti - jis liptų į ketvirtą aukštą laiptais, ar kiltų liftu, yra klausimų ir kaip atsakytų į tam tikras replikas. Iš to testo išaiškėja, koks tai žmogus - ar jis atsakingas, atviras, motyvuotas, kaip jam sekasi laiką planuoti. Iš to tada galime sudėlioti veiksmų planą, kiek laiko dirbsime. Jeigu programoje yra sportas - pirmą savaitę duodu lengvą treniruočių programą ir kas savaitę ją atnaujiname“, - pasakoja treneris.
Mantas Strolia pasakoja, jog mintis imtis šios veiklos jam kilo dar prieš antrąsias olimpines žaidynes, tačiau tuo užsiimti rimtai jis pasiryžo tik prasidėjus pandemijai: „Po pirmųjų olimpinių žaidynių ne tik sportavau pats, bet ir padėjau kitiems žmonėms. Vėliau pastebėjau, kad žmogui didžiausią įtaką daro ne tai, kaip jis sportuoja, o kokius sprendimus priima tarp treniruočių. Pastebėdavau, jog duodamas patarimus kitiems žmonėms - ką valgyti, kaip miegoti, kaip reaguoti į tam tikras situacijas - jiems dar labiau padėdavau, nei patardamas sporto salėje. Kai 2018 metais ruošiausi olimpinėms žaidynėms, konsultavausi su keliais treneriais. Vienas iš jų buvo treneris iš Švedijos. Mes susitikę buvom tik kartą, dažniausiai bendravome telefonu ar laiškais. Aptardavome, kas kelia nerimą ir jis savo kompetencija man patardavo. Sumąsčiau, kad tie patarimai, kuriuos jis man duodavo, galėtų padėti ne tik sportininkams, bet ir kitiems žmonės kasdieniame gyvenime. Dar prieš prasidedant karantinui, jau ėmiau konsultuoti žmones savo malonumui. Prasidėjus karantinui, turėjau daug laiko, tad visą laiką tam ir skyriau“, - veiklos pradžią prisimena Mantas Strolia.
Pokalbio pabaigoje treneris sutinka skaitytojams duoti ir porą patarimų. Pasak jo, bene didžiausia problema šiolaikiniam žmogui - motyvacijos stoka. Vyras aiškina, jog ji atsiranda dėl netinkamo požiūrio: „Motyvacijos stoka, mano nuomone - tai aiškumo stoka. Žmogus nežino, ko tiksliai nori ir kur eina. Tai vienas dalykas. Įsivaizduokite, turiu nusigauti iki ežero - kaip ir aišku. Bet kai neturiu veiksmų plano, nei kur tas ežeras yra - Vilniuje ar prie Panevėžio - nežinau ko pirmiausia imtis, kaip ten patekti. Tas neaiškumas numuša motyvaciją. Kitas dalykas - motyvaciją sustiprina įsipareigojimai. Bet jie turi būti ne bauginantys - tarkime, ateinantis terminas, kuris kelia stresą, bet tolesni. Kai man pačiam trūksta motyvacijos, aš save specialiai pastatau į tokią situaciją, kuriai žinau, jog turėsiu pasiruošti. Tai psichologinės technikos - žmogus reaguoja į tam tikras situacijas“, - pataria Mantas Strolia.
Šeimos įtaka ir pagalba
„Mama ypač daug padeda slidžių parengimo ir jų tepimo klausimais, šioje srityje ji turi sukaupusi daug patirties, yra tikra profesionalė. Pats viską galiu padaryti vidutiniškai, o mama pasistengia, jog viskas būtų labai gerai. Ji man visada padeda per varžybas, už tai mamai esu labai dėkingas. Kad ir kiek besitreniruotum, viską išmanytum, bet kažkas turi tepti slides. Mama visada pasitikiu, ji slides tepa ir jas parengia tikrai gerai“, - džiaugiasi M.
Ateities planai
- Slidinėjimo Mantas nemetė, sportuoja savo malonumui. Treniruojasi kiekvieną dieną po vieną-pusantros valandos, ko jam pakanka palaikyti profesionalumo lygį. Dažniausiai atlieka greičio treniruotes. Tačiau, jeigu taip tęsis toliau, jėgos, manau, išseks. Tad, jei manyje nepasikeis tikslai ir motyvacija, turbūt, baigs savo sportinę karjerą. 2010-aisiais irgi sakė, jog nesirengs olimpinėms žaidynėms, o 2018-aisiais dalyvavo dar ir Pjongčango olimpiadoje. Kartais gyvenime tie gilūs įsitikinimai pasikeičia. Tačiau dabar patinka tai, ką daro savo malonumui. Treniruojasi ir Vilniuje, ir Ignalinoje. Vilniuje treniruojasi Vingio parke, ir Verkių regioniniame parke, kur vyksta tradiciniai „Snaigės“ žygiai.
Dabar tokių ambicijų neturi ir apie tai negalvoja, bet, kaip bus iš tikrųjų, negali pasakyti. Kiekvienas sportininkas savo karjeroje stengiasi pagerinti rezultatą. Jeigu jai nepritariu, bet esu to komiteto pirmininkas, natūraliai kyla vidinis noras daryti savaip, o ne taip, kaip sutarta su vadovybe. Norėtų sugrįžti dėl tos pačios paskatos kažką pagerinti. Tačiau tokiu atveju reikėtų iš karto sutarti, kokie mūsų siekiai.
Anglijoje praleido septynerius metus. Su ten gyvenančiais draugais palaiko glaudžius ryšius, jie dažnai kviečia mane į svečius, kartais pas juos nuvažiuoja. Tačiau savo gyvenimo Anglijoje nekuria ir neplanuoja.
tags: #mantas #strolia #slidinejimas