Įvadas
Masinis futbolas Lietuvoje, įskaitant ir Šilalės rajoną, pastaraisiais metais išgyvena renesansą. Šis straipsnis apžvelgia masinio futbolo raidą, ypač akcentuojant vaikų ir jaunimo dalyvavimą, regioninius skirtumus ir ateities perspektyvas, atsižvelgiant į pandemijos iššūkius.
Masinio Futbolo Projektai Lietuvoje: Apimtis ir Dalyviai
Nuo 2016 iki 2020 metų pradžios masinio futbolo renginiuose dalyvavo ugdymo įstaigos iš beveik visų Lietuvos savivaldybių. Didžiausi vaikams skirti projektai sutraukė beveik 50 tūkst. registruotų dalyvių, o taip pat panašų skaičių tūkstančius skirtingo amžiaus ir socialinių grupių žmonių. Didžiausi projektai skirti jaunajai kartai. Išanalizavus dalyvavimą šiuose projektuose nustatyta, jog per pastaruosius ketverius metus į mokykloms skirtus projektus įsitraukė beveik 37 tūkst. moksleivių. Amžiaus grupėse nuo U12 (iki 12 metų) iki U17 (iki 17 metų) per 10 projektų sezonų sudalyvavo beveik 37 tūkst. moksleivių.
Atsižvelgus į dalyvaujančių ir bendrą mokyklų skaičių, santykinai aktyviausios buvo Alytaus apskrities mokyklos. 89% jų bent kartą pastaraisiais metais dalyvavo masinio futbolo projektuose. Masinio futbolo projektuose dalyvavo visos Alytaus rajono, Marijampolės, Neringos, Rietavo, Visagino savivaldybių mokyklos. Pagal dalyvių kiekį daugiausiai - daugiau nei 5,1 tūkst. - dalyvių sutraukė Šiaulių apskrities mokyklos. Arti penkių tūkstančių dalyvių buvo Alytaus ir Vilniaus apskrityse, tačiau pagal santykinį dalyvių ir gyventojų skaičiaus rodiklį Alytaus apskritis yra priekyje, o Vilniaus - paskutinė.
Ikimokyklinis Ugdymas ir „Futboliukas“ Projektas
Nuo 2018 metų rudens praplėtus „Futboliuko“ dalyvių skaičių (nuo maždaug 20-25 per sezoną iki 50) ženkliai pagausėjo į šį projektą įsitraukusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Alytaus apskrityje (67%) ir Kauno miesto savivaldybėje (30%) aktyvumas didžiausias. Šilalės rajono, Utenos rajono ir Kalvarijos savivaldybėse masinio futbolo projektuose dalyvavo beveik visos mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Per penkis sezonus „Futboliukas“ įtraukė 12,8 tūkst. vaikų. Kaip ir mokyklų projektuose, taip ir darželiuose futbolo veikla įtraukė beveik vienodą skaičių pagal lytis. Įspūdingą aktyvumą pademonstravo Kauno apskrities įstaigos - jos sukvietė netgi daugiau nei 4,5 tūkst. dalyvių. Apie 12 tūkstančių dalyvių kasmet (48 tūkst. nuo 2016 iki 2020 m.) dalyvauja masinio futbolo renginiuose.
Socialinė Integracija per Futbolą
Futbolas padeda integruotis ir socialinėms grupėms - nuo globojamų iki spec. poreikius turinčių vaikų ir suaugusiųjų, socialinės rizikos asmenų. Tai rodo, kad futbolas gali būti veiksminga priemonė socialinei įtraukčiai ir bendruomenės stiprinimui.
Taip pat skaitykite: Aktyvesnė bendruomenė per futbolo stadioną
UEFA Įvertinimas ir Iššūkiai
Masinio futbolo veikla Lietuvoje buvo įvertinta Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA). UEFA kasmet vertina federacijų atitikimą pagal „Grassroots“ chartijos reikalavimus. „UEFA įvertinimas džiugina, tačiau visuomet naudinga ir patiems pasižiūrėti kiek nuėjome, kur esame. Pasak jo, gauti rezultatai suteikė dvejopą įspūdį: „Viena vertus, džiaugiamės, kad turime gausų dalyvių skaičių, plečiame savo projektų apimtis, kai kurie regionai išlaiko didelį aktyvumą, o į futbolo užsiėmimus pavyksta įtraukti ir daug mergaičių bei merginų. Už tai labiausiai galime dėkoti savo darbui atsidavusiems entuziastams - pedagogams, koordinatoriams, treneriams. Kita vertus, yra rajonų, kurių mokyklos ir darželiai dėl vienų ar kitų priežasčių mažiau dalyvauja mūsų projektuose. Pvz. Naujų iššūkių šiems metams suteikė pandemija ir paskelbtas karantinas. „Atsižvelgiant į viešą informaciją, specialistų įspėjimus, atrodo, kad ir pasibaigus karantinui kurį laiką greičiausiai teks apsieiti be masinių renginių, - pripažino I. Marcinkevičius. - Apmaudu, tačiau svarstome kaip prisitaikyti prie situacijos, ieškome naujų būdų kaip fizinę veiklą skatinti nuotoliniu būdu. Visi norintys kviečiami parodyti savo originalius futbolo pratimus, žaidimo būdus, priemones, vietas ir atsiųsti video įrašą.
Sporto Tradicijos Šilalės Rajone: Dviratininkų Pavyzdys
Kvėdarnos miestelį, kuriame nėra nė keturių tūkstančių gyventojų, labiausiai garsina dviratininkai, kuriuos treniruoja Kęstutis Česaitis. Šilalės sporto mokykloje dviračių sporto treneriu ekspertu dirbantis specialistas išugdė daug puikių plento meistrų, kurių žinomiausi - Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis, 2015 m. pasaulio čempionato prizininkas ir tų metų geriausias Lietuvos sportininkas Ramūnas Navardauskas bei pasaulio čempionatų dalyvė Inga Čilvinaitė. Aukšto meistriškumo dviratininkais tapo ir Andrius bei Marius Zaleskiai, Milda Galdikaitė, Gabrielė Jankutė, Ernesta Strainytė, Milda Aužbikavičiūtė ir kiti. Visus juos sunku būtų suskaičiuoti. Praėjusiais metais Lietuvos jaunių rinktinėje buvo net keturi K.Česaičio auklėtiniai. Tačiau treneris Kvėdarnos neskuba vadinti dviratininkų miestu.
„Neturime nė vieno dviračių takelio, bet turime plentų, kur automobilių srautai neprilygsta didmiesčiams. Mums atviros sporto ir treniruoklių salių durys, Šilalės plaukimo baseinas, bet neturime gero sportinio inventoriaus. Dviračiai yra mano amžiaus, visi skirtingi, nušiurę. Dabar pateikėme paraišką privačiai iniciatyvinei grupei „Minam 100“, kurios siela - Vita Vitkutė-Degutienė, tai gal truputį atsinaujinsime. Anksčiau man daug padėdavo žmona Ilona, kuri dirbo kūno kultūros mokytoja Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje. Bet dabar situacija pasikeitė: nuo praėjusių metų gimnazijoje nebedirbame abu. Žmona darbuojasi 34-erių sūnaus Kęstučio odontologijos klinikoje Šilalėje, o aš dviratininkus ugdau vienas. Padeda visa šeima, kuri mane stipriai palaiko, o sūnus odontologas, pats jaunystėje mynęs dviratį, dar ir paremia. Beje, dviračių sporto treniruotes anksčiau lankė visi trys mano vaikai: Kęstutis, Emilija, kuri dabar gyvena ir dirba Osle, bei Lukas, šiuo metu Kaune studijuojantis odontologiją. Rasti talentingų vaikų nėra lengva, bet per dešimtmetį vieną kitą pavyksta. Kvėdarnoje, be dviračių sporto, veikia Šilalės sporto mokyklos mergaičių tinklinio ir berniukų futbolo grupės, yra nemaža konkurencija. Minėtų sporto šakų treneriai vaikus renka nuo mažesnio amžiaus ir, be abejo, patys sportiškiausi nueina į futbolą ar tinklinį. Tačiau ne visi vaikai tinka žaidimams, ne visiems jie patinka, todėl kiti renkasi dviračių sportą. Gerai sutariame su tų sporto šakų kolegomis, yra pavykę iš tinklinio pakviesti keletą mergaičių, kurios labiau tiko individualiai sporto šakai“, - pasakoja 61-erių K.Česaitis.
Aivaro Mikučio Pavyzdys: Kelias į Profesionalų Sportą
- Puikiais rezultatais dabar džiugina 21-erių Aivaras Mikutis, kuris šiemet per Europos jaunimo iki 23 metų čempionatą Nyderlanduose asmeninėse lenktynėse užėmė penktą vietą. Ar jis meistriškumu gali pavyti ir pralenkti R.Navardauską?- Aivaras - talentingas ir darbštus vaikinas, jo karjera tik prasideda. Šiandien jam geriau sekasi lenktyniauti asmeninėse varžybose. Džiaugiuosi, kad būdamas dar jaunių amžiaus 2020-aisiais Aivaras po Šilalėje vykusių Ramūno Navardausko taurės daugiadienių tarptautinių varžybų, kuriose užėmė trečią vietą, sulaukė siūlymo atstovauti Estijos „Ampler Development“ komandai ir joje tobulėjo porą metų. Atsirasti tinkamu metu reikiamoje vietoje - didelė sėkmė. Vieniems estams komandą išlaikyti sunku, todėl jai paramą skyrė ir Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Darius Levickis. Kitais metais šiai komandai planuoja atstovauti keturi Lietuvos dviratininkai, iš kurių - du kvėdarniškiai: Jomantas Venckus ir Aivaro Mikučio brolis Kristupas. Mano auklėtiniai dar jauni, todėl apie Paryžiaus olimpines žaidynes dar negalvojame.- Aivaras tobulėja Šveicarijos „Tudor Pro Cycling“ komandoje ir studijuoja Lietuvos sporto universiteto pirmame kurse. Koks dabar jūsų vaidmuo šio dviratininko karjeroje?- Italijoje visi keliai veda į Romą, o Lietuvoje sportininkai grįžta į gimtuosius namus. Kai tik Aivaras pargrįžta, atvyksta į treniruotes. Žinoma, tempai skiriasi, nors kartais važiuoja su vyriausiais mūsų sportininkais. Reikalui esant, remontuojame dviračius, tariamės. Telefonu bendraujame dažnai, kalbamės visais klausimais.- Grupėje treniruojasi ir Aivaro sesuo Augustė bei brolis Kristupas. Kokias viltis siejate su jais?- Kristupas stiprus ir labai motyvuotas. Pagrindinis jo tikslas - tapti aukšto meistriškumo dviratininku. To siekiame. Stengiamės parodyti rezultatus, kurie užtikrintų patekimą į aukštesnio lygio komandas. O Augustė dar labai jauna, tačiau šiandien ji kartu su komandos drauge Auguste Audinyte - vienos geriausių Lietuvos jaunučių dviratininkių.
Trenerio Patirtis ir Sėkmės Paslaptys
Pasidalykite savo darbo patirtimi, kas yra svarbiausia?- Darbe svarbiausia - dirbti. Jei supranti savo darbą, jis tau mielas, tai ir rezultatų galima tikėtis. Visi dalykai svarbūs. Reikalauju iš sportininkų disciplinos, kad jie atliktų planuojamas užduotis. Visur turi būti balansas, tarp trenerio ir sportininko turi vyrauti pasitikėjimas. Su savo auklėtiniais esu dalyvavęs šešiuose Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose, jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge. Beveik kiekvienais metais Šilalės dviratininkai dalyvauja pasaulio ir Europos jaunių ir 23 metų čempionatuose. Ne išimtis ir 2023-ieji: trys dviratininkai bandė jėgas pasaulio čempionate, penki - Europos čempionate.- Ar garsi jūsų frazė, kad sportininkas turi labiau norėti pasiekti gerą rezultatą nei jo treneris, šiandien vis dar aktuali?- Taip, tai tobulėjimo variklis. Sportininkas be motyvacijos aukščiausių rezultatų nepasieks.
Taip pat skaitykite: Profesionalumo link: jauno talento istorija
Kelias į Sportą ir Pašaukimo Paieškos
- Gimėte Kalvarijoje, mokėtės Kalvarijos maisto pramonės technikume, dvejus metus tarnavote kariuomenėje, tačiau jūsų gyvenimą labiausiai pakeitė studijos Kūno kultūros institute, kurį baigėte labai gerais pažymiais. Ar būtent čia pajutote, kad dviračių sportas - jūsų pašaukimas?- Ne. Baigiau Pedagoginį fakultetą ir net negalvojau dirbti treneriu. Tik metus išdirbęs mokykloje buvau pakviestas dirbti treneriu. Pirmus dešimt metų kūriau treniravimo sistemą, kurią ir dabar naudoju. Tačiau įgyvendinti sumanymus darosi sunkiau dėl išaugusių sąnaudų. Turint rimtą finansavimą rezultatas būtų apčiuopiamesnis.
Gyvenimas Kvėdarnoje ir Vietos Sporto Klubas
- Kvėdarnoje atsidūrėte savo žmonos Ilonos įkalbėtas, ji po vestuvių pasiūlė įsikurti tėviškėje. Ar nekyla noras ištrūkti į didesnį miestą, gal net užsienį?- Ne, nekyla. Jaučiu malonumą galėdamas darbo vietą pasiekti per dvi minutes, džiaugiuosi ramybe. Susumavus visas išvykas, užsienyje per metus būnu apie tris mėnesius. Pasiilgstu namų.- 1998 m. su bendraminčiais įkūrėte Šilalės rajono dviračių sporto klubą „Kvėdarna“, garsios tapo jūsų organizuojamos tarptautinės dviratininkų lenktynės, kurios nuo 2016-ųjų gavo Ramūno Navardausko taurės vardą. Šiemet jos buvo surengtos jau 26-ą kartą. Kuo jos patrauklios plento meistrams?- Iš pradžių šešerius metus jose dalyvavo tik mūsų šalies jaunieji dviratininkai, po to varžybos išaugo į tarptautines lenktynes. Kai Lietuvoje dirbo daug dviračių sporto trenerių, kiekvienos varžybos buvo šventė ir dalyvaudavo daug sportininkų. Dabar jaunuosius dviratininkus rengia tik apie 15 trenerių. Pastaraisiais metais per mūsų lenktynes didžiąją dalį dalyvių sudaro latviai ir estai. Šios varžybos išskirtinės tuo, kad nugalėtojai ir prizininkai, be taurių ar medalių, gauna piniginius prizus. Sutelkiame rėmėjus, klubo, miesto, Lietuvos dviračių sporto federacijos lėšas.
Darbas Rinktinėje ir Karjeros Perspektyvos
- Su pertraukomis daugiau nei dešimtmetį buvote Lietuvos jaunių rinktinės vyriausiasis treneris, tačiau šiemet atsisakėte šitų pareigų. Kodėl?- Kol rinktinėje trys keturi mano auklėtiniai, dirbi, bet kai lieka vienas - per didelė prabanga su juo vienu vykti į varžybas ir be priežiūros palikti visus kitus auklėtinius. Juolab kad reikėjo ruošti mergaites ir vaikinus pasaulio ir Europos čempionatams, Europos jaunimo olimpiniam festivaliui. Rezultatams ėmus kilti, reikėtų labai daug laiko praleisti varžybose ir stovyklose svetur, o rinktinės finansavimas mažas, nieko negali padaryti, todėl teko atsisveikinti.- Pernai sulaukėte 60-mečio. Kaip manote, ar jau pasiekėte savo karjeros viršūnę?- Laikas parodys, bet įprasta, kad vyresnio amžiaus treneriai dažnai parengia gerų sportininkų. Jeigu galėčiau teigti, kad jau pasiekiau savo karjeros viršūnę, privalėčiau sustoti ir užleisti vietą kitam. O sporte reikia nesustoti ir siekti vis daugiau.
Masinio Futbolo Ateities Perspektyvos Šilalės Rajone
Atsižvelgiant į sėkmingus masinio futbolo projektus Lietuvoje ir sporto tradicijas Šilalės rajone, galima numatyti kelias ateities perspektyvas:
- Investicijos į infrastruktūrą: Siekiant pritraukti daugiau dalyvių, būtina gerinti sporto infrastruktūrą, įrengiant daugiau futbolo aikštelių ir treniruočių centrų.
- Nuotolinės treniruotės: Pandemijos metu išryškėjo nuotolinių treniruočių svarba. Reikėtų toliau plėtoti nuotolines programas, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas visiems.
- Bendradarbiavimas su mokyklomis: Stiprinant bendradarbiavimą su mokyklomis ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, galima užtikrinti didesnį vaikų įsitraukimą į futbolo veiklas.
- Socialinė integracija: Toliau plėtojant socialinės integracijos programas, futbolas gali tapti dar veiksmingesne priemone socialinei įtraukčiai ir bendruomenės stiprinimui.
- Trenerių kvalifikacija: Investuojant į trenerių kvalifikacijos kėlimą, galima užtikrinti aukštesnį treniruočių lygį ir pritraukti daugiau talentingų sportininkų.
- Finansavimas: Siekiant įgyvendinti šias perspektyvas, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą sporto projektams ir programoms.
Taip pat skaitykite: Vertinimas: "Mažasis Žalgirietis"