Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, pritraukianti milijonus gerbėjų ir žaidėjų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, futbolas turi savo gerbėjų ratą ir talentingų žaidėjų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra mažasis futbolo talentas, kokie iššūkiai ir galimybės jo laukia, ir kokie veiksniai lemia jo sėkmę. Taip pat pažvelgsime į konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius jaunųjų futbolininkų kelią į profesionalumą.
Mažojo Futbolo Rinktinė: Naujas Etapas
Lietuvos mažojo futbolo rinktinė, dalyvaujanti Europos mažojo futbolo čempionate, yra puikus pavyzdys, kaip jauni ir talentingi žaidėjai gali atsiskleisti ir siekti aukštumų. Treneriai Mindaugas Grigalevičius ir Giedrius Brazaitis, kartu su rinktinės vadovu Tomu Butkumi, sudarė komandą, kurioje dera patirtis ir jaunatviškas entuziazmas.
Komandos Formavimas ir Tikslai
Trenerio M. Grigalevičiaus teigimu, nors buvo siekiama išsaugoti 2022 ir 2023 metų Pasaulio bei Europos čempionatuose žaidusios komandos branduolį, pokyčių išvengti nepavyko. Dėl įvairių priežasčių komandą paliko vartininkai ir puolėjai, todėl sudėtis atsinaujino. Iš pernykštės sudėties liko tik Rokas Masenzovas, Albertas Voskunovičius, Justinas Zagurskas ir Benas Buzevičius. Taip pat į komandą grįžo 2023 m. pasaulio čempionate žaidęs Deividas Linauskas.
Septyni futbolininkai yra Lietuvos mažojo futbolo rinktinės naujokai, kuriems tai bus pirmas mažojo futbolo tarptautinis turnyras. Tačiau, kaip teigia treneris, tai gali būti ir privalumas, nes naujokai yra labai motyvuoti ir ištroškę pergalių. Kartu su jau minėtais žaidėjais Europos čempionate Lietuvos rinktinės sudėtyje startuos vartininkai Miroslavas Aleksiukas ir Adamas Vieraitis, gynėjai Vladimiras Derendiajevas ir Kristupas Petravičius, bei atakuojantys futbolininkai Justinas Baltrimavičius, Augustas Blaškevičius ir Augustas Valukonis.
Rinktinės Vadovo Lūkesčiai
Lietuvos mažojo futbolo rinktinės vadovas Tomas Butkus teigia, kad su šia komanda dirba nuo 2022 m. ir nuo pirmų dienų su treneriais buvo sutarta, kad per 3-4 metus reikia išgryninti ir suformuoti tvirtą rinktinės branduolį, kuriame derėtų patirtis, jaunatviška energija ir individualus meistriškumas. Jo nuomone, šiais metais tikslas pasiektas. Rinktinė visose grandyse turi aiškius lyderius, ypač džiugu, kad šį kartą drauge kovos geriausi Lietuvos salės futbolo žaidėjai, daugkartinio šalies salės futbolo čempiono Kauno „Žalgirio“ trio - V. Derendiajevas, A. Voskunovičius ir J. Zagurskas.
Taip pat skaitykite: Futbolo perspektyvos Šilalės rajone
T. Butkus pabrėžia, kad Vladimiras ir Albertas jau ne vieną sezoną žaidžia ir Mini futbolo lygos varžybose, tad mažasis futbolas jiems yra puikiai pažįstamas, o Justinui, kuris šiais metais rinktinės kapitono pareigose pakeitė ilgametį komandos narį Mantą Šumskį, tai bus jau penktas didelis tarptautinis mažojo futbolo turnyras. Kiti futbolininkai taip pat turi ne tik futsal, bet ir mažojo futbolo patirties, tad jis asmeniškai tiki, kad šiais metais komanda gali būti dar stipresnė nei pernai ar užpernai.
Dalyvavimas Europos Čempionatuose
2013 metais Europos mažojo futbolo čempionate debiutavusi Lietuvos rinktinė su pajėgiausiomis Senojo žemyno ekipomis grūmėsi penkis kartus. 2019, 2022 ir 2023 metais Lietuvos mažojo futbolo rinktinė dalyvavo Socca pasaulio čempionatuose, o pernai lietuviai sugrįžo į Europos kovų areną. Po aštuonerių metų Europos mažojo futbolo čempionate startavę lietuviai E grupėje lygiosiomis 3:3 sužaidė su pasaulio vicečempione Ukraina, 4:1 įveikė Prancūziją, 3:1 nugalėjo Albaniją, bei 3:4 nusileido serbams.
Grupėje užėmusi trečią vietą Lietuvos rinktinė pateko į atkrintamąsias varžybas. Deja, aštuntfinalyje Lietuvos mažojo futbolo rinktinė po atkaklios kovos 0:2 nusileido kitoje grupėje pirmą vietą užėmusiai Rumunijai. Visgi, palankiai susiklosčius kitų dvikovų baigtims pasiekė pagrindinį tikslą - užsitikrino teisę dalyvauti pasaulio mažojo futbolo čempionate.
Šį kartą Lietuvos mažojo futbolo rinktinė Socca mažojo futbolo čempionate žais B grupėje. Lietuvių varžovais bus du metus iš eilės Europos čempionų titulą iškovojusi Kazachstano rinktinė, 10 vietą geriausių Socca futbolo rinktinių reitinge užimanti Vengrijos komanda, o taip pat ir prieš kelis metus lietuvių kelyje buvusi Kipro rinktinė. Pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynės su Kazachstano komanda įvyks šį trečiadienį, jų pradžia - 11 val.
Romano Virvilo Istorija: Nuo Lietuvos Iki Anglijos Futbolo Akademijos
Romano Virvilo istorija - tai pavyzdys, kaip talentas ir atkaklus darbas gali atverti duris į geriausias futbolo akademijas pasaulyje. Nors kuklus ir nekalbus, Romanas jau mokosi vienoje geriausių Anglijos futbolo akademijų ir atstovauja prestižine laikomai „Fulham“ komandai.
Taip pat skaitykite: Aktyvesnė bendruomenė per futbolo stadioną
Futbolo Kelio Pradžia
R. Virvilas futbolą žaidžia nuo penkerių metų. Jam tiesiog labai patinka šis sportas. Kartą pamatęs futbolą per televizorių, jis užsinorėjo žaisti. Tėtis jį vedžiojo į įvairias treniruotes, kad pasirinktų, ko nori. 2010-aisiais Romanas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolo žaidėju savo amžiaus grupėje. Jis yra laimėjęs daug kartų su komandomis, kuriose žaidė, ir turi visokių medalių bei kitų apdovanojimų. Ne sykį buvo pripažintas geriausiu turnyrų žaidėju.
Profesionalus Žaidėjas
R. Virvilas mano, kad yra profesionalus žaidėjas, nes Fulhamo futbolo akademija pasirašė su juo sutartį ir priėmė jį ten treniruotis. Anglijoje yra daugybė, tūkstančiai, futbolo komandų, mokyklų ir lygų. Fulhamo akademija yra antra pagal gerumą visoje Anglijoje. Su komanda jis važinėja po įvairias šalis ir žaidžia su geriausių pasaulio klubų vaikų komandomis.
Šiuo metu Romanas yra dešinysis gynėjas, bet šiaip gali žaisti daugelyje pozicijų: dešiniuoju, kairiuoju, viduriniuoju saugu, puolėju - visur. Akademijoje išmokė žaisti visose pozicijose. Konkurencija futbole visada bus. Gal tuo metu, kai jį išrinko geriausiu, ir nebuvo, bet Lietuvoje tikrai yra gerų žaidėjų.
Persikėlimas į Angliją
Į Angliją R. Virvilas atvyko dėl futbolo. Su tėčiu jie buvo kelių šalių futbolo stovyklose, ir tėtis jo paklausė, kurioje šalyje jis nori žaisti. Pirmą mėnesį buvo labai sunku prie visko priprasti. Labai trūko draugų. Atvažiavęs jis žaidė keliose komandose, sekėsi gerai. Mokykla rekomendavo jį į aukščiausios lygos akademiją, tada jis laimėjo atranką į Fulhamą. Atėjęs į akademiją, pamatė, kad čia labai geri žaidėjai. Atrodė, kad reikia iš naujo mokytis žaisti.
Buvo didelė atranka. Iš tūkstančių prašymų akademija išsirinko 25 žaidėjus ir juos pakvietė į atranką. Po pirmosios atrankos liko keturiese ir dar šešias savaites dalyvavo visokiose atrankose. Akademijoje žaidžia įvairių tautybių žaidėjai: anglų, italas, albanas, slovakas, yra afrikiečių iš Nigerijos ir Ganos. Iš pradžių buvo baisu, jis su niekuo nebendravo ir su juo niekas nebendravo. Jis tiesiog žaidė. Kai viską sužinojo, pasidarė lengviau.
Taip pat skaitykite: Vertinimas: "Mažasis Žalgirietis"
Atsisakymas Dėl Futbolo
R. Virvilas dėl futbolo turėjo daug ko atsisakyti. Pavyzdžiui, vasaromis draugai eidavo žaisti, o jis likdavo treniruotis. Dirbdavo su kamuoliu. Sunkiausia buvo išvažiuoti iš Lietuvos, palikti draugus. Anglijoje jis negali turėti „X-Box‘o“, kuriuos visi turi, o jis vienintelis ne. Neturi laiko juo žaisti. Teko atsisakyti maisto, kurį mėgdavau. Kartą per mėnesį gali suvalgyti mėsainį, išgerti „Sprite“, bet visko labai nedaug. Kiekvieną sekmadienį dalyvauja varžybose, todėl šeštadieniais eina miegoti 8 valandą vakaro. Bet jis negali sakyti, kad jam ko nors labai gaila. Jau yra patyręs daugybę gerų dalykų, keliavęs į šalis, kuriose nebuvo lankęsis. Dėl futbolo ir įspūdingų kelionių verta kai ko atsisakyti.
Ateities Planai
R. Virvilas yra labai laimingas. Jau žaidė su Miuncheno „Byern“, Dortmundo „Leverkusen“, Ispanijos „Barcelona“. Su Brazilijos, Anglijos, Portugalijos ir kitomis geriausiomis komandomis. Važinėja autobusais, skrenda lėktuvais į kitas šalis žaisti. Ateityje jis norėtų žaisti dideliame futbolo klube ir Lietuvos rinktinėje, kai reikės.
Tėvo Pasiaukojimas
Romano tėtis pasakoja, kad anksčiau kainuodavo labai daug. Mokėdavome už treniruotes, aprangą, net dalyvavimą varžybose. Patekus į akademiją niekas nebekainuoja. Viską, kas susiję su sportu, suteikia akademija. Aišku, reikėtų rėmėjo, kuris galėtų paremti finansiškai, nes kol kas visas kasdienes išlaidas apmoka vienas pats. Kainuoja važinėjimas į treniruotes, varžybas, maisto papildai, specialus maistas ir kiti dalykai. Bet, žinot, jam yra dėl ko dirbti ir stengtis, jis yra labai laimingas, kad gali padėti sūnui.
Romanas žada dėti visas pastangas, kad taptų labai geru futbolininku. Tuomet galės uždirbti daug pinigų ir padėti Lietuvos futbolui, pakviesdamas gerų trenerių į vaikų futbolo mokyklas. Jo pažadas skamba vaikiškai ir naiviai, bet šiuo jaunu futbolininku, prieš keletą metų išrinktu geriausiu savo amžiaus grupėje visoje Lietuvoje, tikėti norisi labiau nei rimtais dėdėmis iš Lietuvos futbolo federacijos.
Mokslai Braitono Futbolo Akademijoje
Tai, kad šis lietuvaitis futbolo abėcėlės mokosi Braitono futbolo akademijoje, kuri priklauso „Brighton & Hove Albion“ futbolo klubui, jau yra didžiulis laimėjimas. Pasak Romano tėčio, šiuo metu išsirikiavusi maždaug 10.000 britų ir užsieniečių eilė, norinčių patekti į tokio lygio mokyklas kaip ši. Tačiau priima tik pačius talentingiausius, tokius kaip jo sūnus.
Paklausti, ar žiūrės šalies vyrų rinktinės atrankos į 2016 m. Europos čempionatą dvikovas su Slovėnija ir Anglija, abu purto galvas. Sūnus 8 valandą vakaro jau eina miegoti: jeigu nori iš tiesų daug pasiekti futbole, privalai laikytis griežto režimo. Kai turi laiko, domisi Lietuvos futbolo aktualijomis, tačiau į federacijos politiką nenori kištis. Skirtingai nei Romanas, mano, kad ne pinigai yra esmė, nors trūksta ir stadionų, ir mokyklų, ir gerų trenerių. Labiausiai norėtųsi, kad federacijoje atsirastų idėjinių žmonių, kurie tikėtų Lietuvos futbolo ateitimi.
Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš dvi vasaras jie su sūnumi, kuris prieš tai žaidė Kauno klube „Tauras“, nusprendė nuvykti į klubo „Chelsea“ surengtą vaikų vasaros futbolo stovyklą. Kai po stovyklos grįžo į Kauną, Romano paklausė, ar jis nori mokytis žaisti futbolą Anglijoje. Jis nedvejodamas atsakė „taip“. Kai apie savo planus ir svajones papasakojo pažįstamiems, jie pamanė, kad jis išprotėjo, nes jau tada sakė, kad jie bus šalia tokių žvaigždžių kaip Davidas Beckhamas. Jis tikėjo, kad jiems pasiseks - puikiai žinojo, ką jis sugeba, todėl nusprendė pamėginti.
Tai, kad sūnui prieš dvejus metus pasisekė įstoti į vieną prestižiškiausių Anglijos futbolo mokyklų - Fulhamo akademiją Londone, jis vadina ir laimės dalyku, mat atrankoje dalyvavo apie 50 jaunų futbolininkų, o priėmė tik 3. Kai Fulhamo akademija, kurioje mokosi futbolininko D. Beckhamo ir trenerio Jose Mourinho sūnūs, lietuviui pasiūlė dvejų metų sutartį, nuosavą verslą plėtojantis tėvas nedvejojo. Kadaise pats svajojo tapti futbolininku. Bet jam nesisekė, todėl pasakė, kad jei turės sūnų, padarys viską, kad jis taptų geru futbolininku. Taigi apsispręsti buvo nesunku. Tačiau net jo brolis manė, kad su sūnumi fantazuoja. Kad pavyko patekti į akademiją, jis patikėjo tik pamatęs sūnaus nuotraukas su D. Beckhamu.
Vis dėlto po kurio laiko jis pasiūlė sūnui palikti šią prestižinę, tačiau gana konservatyvią akademiją, nes berniukas ėmė vis dažniau skųstis dėl traumų. Tai tikrai gera mokykla ir metus viskas buvo gerai, kol nesikeitė treneris. Naujasis treneris praeityje buvo geras žaidėjas, tačiau susidarė įspūdis, kad jis nelabai išmano vaikų psichologiją, nes leidžia žaisti šiurkščiai. Romanas smulkesnio sudėjimo už kitus bendraamžius, nes jo kūno branda atsilieka nuo britų kone dvejais metais. Jam ir taip sunku su jais kovoti, o kai dar specialiai daužo per kojas… Nenorėjo, kad sūnus būtų traumuojamas, todėl ėmė ieškoti tinkamesnės vietos.
Išėjęs iš „Fulham“, perspektyvus berniukas be pasiūlymų neliko: jį kvietė net trys aukščiausiosios lygos klubų mokyklos. Pasitaręs su futbolo specialistais, jis pasirinko Braitono akademiją. Neseniai su komanda dalyvavo tarptautiniame turnyre, kuriame žaidė 9 stipriausių Anglijos futbolo klubų vaikų komandos, taip pat Paryžiaus „Saint-Germain“, Porto „Porto“ ir Dortmundo „Borussia“ mokyklų auklėtiniai. Braitone mažasis talentas lanko vidurinę mokyklą. Sako, kad stengiasi gerai mokytis. Nori būti profesionalus futbolininkas, o vėliau - treneris. Už sūnaus mokslus mokėti nereikia. Be to, sūnus gauna nemokamą dalinį maitinimą, sporto aprangą ir kitokių lengvatų. Jeigu sumanytų Braitoną palikti, akademijai reikėtų sumokėti mažiausiai 40.000 GBP (apie 54.000 Eur) - tokia suma įvertinti vieni mokslo metai šioje mokykloje. O kol kas tėvas su sūnumi neapsieina be finansinės tautiečių pagalbos. Gyvendamas čia gali dirbti tik pusę dienos, nes likusį laiką turi padėti sūnui - esu jo vairuotojas, treneris, auklėtojas, virėjas ir t. t. Todėl džiaugiasi, kad yra verslininkų, kurie jais tiki ir padeda.
Paklaustas, kokiame klube norėtų žaisti, kai užaugs, jaunasis futbolininkas išpyškina, kad jam labiausiai patinka „Chelsea“. Dėl vieno dalyko neabejoja abu Virvilai: jeigu ateityje gerai seksis, jaunasis sportininkas neatsisakys padėti Lietuvos rinktinėms - tiek jaunimo, tiek vyrų. Jie myli Lietuvą, nepabėgo iš jos šiaip sau. Nori, kad sūnus ateityje žaistų už Lietuvą ir padėtų jai patekti į Europos, o gal net ir pasaulio čempionatus. Manau, tai pradžiugintų senos ir dabartinės kartos futbolininkus, kuriems to nepavyko padaryti. Tai jiems būtų geriausia padėka už įdėtas pastangas ir patirtas traumas. Tikiu, kad jis užaugęs taps geriausiu Lietuvos, o gal ir pasaulio futbolininku. Ir visai nejuokauja, nes mato rezultatus. Tėvas patartų kitiems tėvams pasielgti taip, kaip pasielgė pats - t. y. mesti savo darbus ir pasiaukoti vaiko karjerai? Taip rizikuoti galima tik tuo atveju, jei vaikas iš tiesų talentingas. Jis tai visada jautė, todėl nesudvejojo.
Kiti Jaunieji Talentai ir Jų Pasiekimai
Be Romano Virvilo, Lietuvoje yra ir kitų jaunųjų futbolininkų, siekiančių aukštumų. 2020-ųjų Optibet Lietuvos futbolo apdovanojimai baigsis jau šį sekmadienį, o Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir toliau pristato kandidatus įvairiose nominacijose.
E. Jankauskas
E. Jankauskas svarstė, jog su klubu rungtyniauti sekasi tikrai neblogai, mano, jog tikrai geriau jaučiasi kamuolio atėmime bei technikoje. Lyginant su tuo, koks atvažiavo čia ir koks yra dabar, tai jaučiasi tikrai patubulėjęs. Emocijos žaidžiant tikrai yra geros, ar tai būtų U-21, ar vyrų rinktinė, nes savo šaliai visada garbė ir laimė atstovauti. Kalbant apie jaudulį, jo tikrai buvo, visgi tai buvo pirmas kartas atstovaujant vyrų rinktinei, bet, kaip mačas prasidėjo, visas jaudulys užsimiršo. Metai buvo vainikuoti patekimu tarp trijų geriausių jaunųjų metų futbolininkų.
P. Šaltis
P. Šaltis vertinčiau metus puikiai. Paklaustas, ką jam reikštų laimėti geriausio jaunojo metų žaidėjo apdovanojimą, T. sako, jog šiemet yra mažesnė tikimybė, kad gali laimėti šią nominaciją. Džiaugiasi, jog pateko į trejetą. Negali sakyti, kad tai buvo laukta, bet visada tiki savimi. Labai ačiū balsavusiems ir kviečiu visus toliau balsuoti, ne tik šioje kategorijoje, bet ir likusiose. Buvo ne vienas sunkus momentas, tačiau turėjo ir teigiamų akimirkų. Sunkiais momentais yra svarbu kaip tu į tai reaguosi. Negali nuleisti galvos ir pasiduoti, o priimti tai, kas įvyko ir perlipti tą barjerą, pasimokyti iš to. Gali pabrėžti, kad tikrai patobulėjo ties smūgiavimu ir ilgu perdavimu. Kaip mini pats P. Šaltis, kolektyvas puikus, komandoje vyrauja gera atmosfera, todėl nebuvo sunku pritapti. Už aikštės ribų viskas lyg ir neblogai, tačiau aikštėje koją pakišo trauma, o jau atrodė, kad viskas klostosi neblogai. Nuo savo konkurentų šioje nominacijoje P. Šaltis skiriasi tuo, kad yra universalus.
Makero Makerio Istorija: Nuo Karo Iki Lietuvos Futbolo Aikštės
Makero Makerio istorija - tai neeilinis pasakojimas apie žmogų, kuris bėgo nuo karo, patyrė keisčiausių nuotykių ir galiausiai atsidūrė Lietuvoje, siekdamas savo svajonės tapti futbolininku.
Bėgimas Nuo Karo
M.Makeris gimė 1999 metais Rumbeko mieste dabartiniame Pietų Sudane. Bėgo nuo karo Mažeikiuose nutūpęs afrikietis gimė 1999 metais Rumbeko mieste dabartiniame Pietų Sudane. „Dabartiniame“, nes prieš du dešimtmečius tokia valstybė pasaulio žemėlapyje dar neegzistavo. Nepriklausomybę pietų sudaniečiams teko išsikovoti kone pusę amžiaus trukusių karinių konfliktų keliu. Dar 1956-aisiais Sudanas paskelbė nepriklausomybę nuo Egipto, o į naujai atsiradusios valstybės teritoriją įėjo ir Pietų Sudanas. Tačiau pastarasis reikalavo daugiau autonominių teisių, o tai iššaukė karinį konfliktą, kuris truko net 17 metų ir nusinešė apie pusę milijono pietų sudaniečių gyvybių. 1972-aisiais Pietų Sudanas pasiekė savo ir po taikos sudarymo buvo paskelbtas autonominiu regionu Sudano sudėtyje, tačiau taika truko vos daugiau nei dešimtmetį, nes 1983-aisiais kilo antrasis Sudano karas, kuriame Sudano liaudies išlaisvinimo armija kovojo prieš Sudano vyriausybę ir siekė Pietų Sudano nepriklausomybės.
Antrasis Sudano karas buvo dar žiauresnis už pirmąjį. Nors tikslaus aukų skaičiaus nustatyti neįmanoma, skirtinguose šaltiniuose minima, jog per du dešimtmečius žuvo nuo 2 iki 2,5 mln. žmonių. Antrasis Sudano karas laikomas vienu ilgiausių civilinių karų žmonijos istorijoje ir daugiausiai gyvybių nusinešusiu karu pasaulyje nuo Antrojo pasaulio karo laikų. Žiauriame kare kentėjo ir mažiausieji - į karinius procesus buvo įtraukti net ir dar visai maži 9-10 metų vaikai, jau nekalbant apie paauglius, kurių tūkstančiai žuvo kovos lauke. Šios istorijos herojui pasisekė, kad jis dar buvo per mažas ir netapo vienu iš jų.
Apie karą jis nežino daug, beveik nieko neprisimena iš tų dienų. Buvo sudėtinga situacija, kaip ir bet kuriame kitame kare. Iš esmės, tai buvo nesutarimas tarp kelių žmonių, valdžios nepasidalinimas. Tačiau tai buvo siaubinga. Tai nebuvo dviejų lygių pusių karas, viena tiesiog žudė kitą.
Viską šluojantis karas pavertė Pietų Sudano teritoriją kažkuo panašiu į tai, kokia pastaraisiais metais yra Sirija. Sproginėjantys miestai, jokio saugaus užkampio ir nuolatiniai pabėgėlių srautai - skaičiuojama, kad karo laikotarpiu 5-7 mln. gyventojų turėjusiame Pietų Sudane bent sykį gyvenamosios vietos neteko net apie 4,5 mln. žmonių. Tarp tokių buvo ir M.Makerio šeima, sugebėjusi ištrūkti ir pabėgti į Australiją karo pabaigoje. Kartu su trimis broliais, dviem seserimis ir mama mažasis Makeras, dar nelabai ką suprasdamas pats, persikėlė į Perto miestą žaliajame žemyne, kur pradėjo naują gyvenimą.
Išvyko į Australiją 2004-aisiais, kai jam buvo penkeri. Jiems pavyko pasprukti nuo karo. Bėgo iš šalies kartu su kitais pabėgėliais. Praėjus vos metams po Makerių šeimos pabėgimo, šūviai Pietų Sudane nutilo - karas baigėsi 2005-aisiais. Dar po šešerių metų, 2011 m., Pietų Sudanas paskelbė nepriklausomybę nuo Sudano, kai jai pritarė net 98,3 proc. referendume dalyvavusių šalies piliečių. Pačia pirmąja Pietų Sudaną pripažinusia valstybe tapo Sudanas, o po kelių mėnesių, 2011 m. rugsėjo 14 dieną, Pietų Sudano nepriklausomybę pripažino ir Lietuva.
Kilęs Iš Aukščiausių Žmonių Tautos
M.Makeris yra ne šiaip sau pietų sudanietis. Jis dar ir dinkas - didžiausios Pietų Sudano diasporos atstovas. Manoma, kad dinkai yra aukščiausi žmonės planetoje. Teigiama, kad vidutinis suaugusio dinko vyro ūgis siekia apie 183 cm, o moters - apie 176 cm. Dinkai pasižymi ir ypač aukštais pavieniais žmonėmis, o kai kuriuos iš jų mes žinome iš krepšinio. Net ir vienas aukščiausių visų laikų krepšininkų Manute Bolas, 231 cm ūgio milžinas, buvo dinkas. Dabar NBA rungtyniauja ir jo sūnus - 218 cm ūgio Bolas Bolas.
Milžinų netrūksta ir paties M.Makerio šeimoje. Jo tėčio ūgis 203 cm, mamos - 191 cm, o jo broliai, tapę krepšininkais, išstypo dar labiau - Thonas yra 213, o Maturas 211 cm ūgio. Makeras tarp keturių brolių pagal ūgį yra trečias - 192 cm. Į Lietuvą atvykęs M.Makeris teigė, kad didžiuojasi savo kilme ir dinkų, aukščiausių pasaulio žmonių, statusu.
Pirmoji Meilė - Futbolas
Persikėlęs į Australiją, Makeras greitai pamilo futbolą. Lietuvoje nusileidęs afrikietis šiuo sportu užsiėmė jau nuo pirmų dienų Australijoje, o kartu su juo futbolą žaidė ir broliai Thonas bei Maturas. Šiems vaikystėje išstypus, juos pastebėjo krepšinio treneriai, tačiau M.Makeris liko ištikimas futbolui, kurį žaidžia jau pusantro dešimtmečio.
Jo šeima po kurio laiko persikėlė į Melburną, o ten jis pradėjo ir savo profesionalaus futbolininko kelią. Futbolo pagrindų afrikietis mokėsi „South Melbourne“ komandoje, kurią įkūrė ir kuriai atstovauja Australijos imigrantai. Atstovavęs jaunimo komandai, pirmąjį šansą jis gavo 2016-aisiais, kai būdamas 17-os ėmė žaisti pagrindinėje „South Melbourne“ komandoje. Joje M.Makeris praleido dvejus metus, po to po sezoną atstovavo „Melbourne Victory“ jaunimo komandai ir „Melbourne Sharks“ klubui.
Patirtis Keisčiausiame Pasaulio Klube
„Flat Earth FC“, arba „plokščios žemės futbolo klubas“, - taip vadinasi komanda, kurioje legionieriaus duoną praėjusį rudenį ėmė krimsti Makeras Makeris. Klubo savininkas Javi Povesas keliavo aplink pasaulį penkerius metus ir išsikėlė sau klausimą: ar pasaulis plokščias, ar apvalus? Jis man sakė, kad žvelgė į vandenį ir negalėjo rasti atsakymo, kodėl jo paviršius yra lygus, o ne lenktas. Taip jis padarė išvadą, kad Žemė - plokščia. Jis tikino, kad nėra jokių įrodymų, kurie jį įtikintų priešingai.
Būtent tokioje keistoje komandoje legionieriaus karjerą pradėjo M.Makeris, tačiau jam komandą supančios istorijos ir kalbos rūpėjo mažai. Jaunam 21-erių futbolininkui svarbiausia buvo žaisti. Tai - normalus futbolo klubas. Jie suteikė man šansą, tad pamaniau: „Kodėl gi ne?“ Jie žaidžia gero lygio turnyre. Žinote, komandos pavadinimas ir visa kita, susiję su ta komanda, gal ir atrodo keistai ar juokingai, bet viskas, kas man rūpėjo, buvo futbolas.
Pietų sudaniečiui patiko ketvirtosios Ispanijos lygos lygis, bet šią šalį ir greta Madrido įsikūrusį keistą klubą jam teko palikti po to, kai taip ir nepavyko išspręsti vizos problemų. Ispanijos sistema - labai sudėtinga ir viskas ten trunka amžinybę. Jei kažko paklausi, atsakymo gali ir nesulaukti arba jo sulauksi tik praėjus daug laiko. O viską dar apsunkino pandemija, dėl kurios sistema dar labiau sulėtėjo. Ten beprotiška.
Brolis - NBA Talentas
Thonas Makeris - krepšininkas, turėjęs tapti naujuoju Gianniu Antetokounmpo. 213 cm ūgio ilgšis, kurio ūgis kai kuriuose šaltiniuose nurodomas kaip 216 ar net 218 cm, turi 221 cm ilgio ištiestas rankas ir 2016-aisiais buvo pašauktas 10-uoju šaukimu NBA naujokų biržoje.