Įvadas
Mažeikiai, miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, turi turtingą ir įvairialypę futbolo istoriją. Nuo pat pirmųjų komandų susikūrimo praėjusio amžiaus pradžioje iki šių dienų, Mažeikių futbolas išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau visada išliko svarbia dalimi miesto kultūros ir sportinio gyvenimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius Mažeikių futbolo istorijos etapus, prisiminsime legendinius žaidėjus ir trenerius, bei apžvelgsime dabartinę situaciją.
Futbolo Užgimimas Mažeikiuose (1921-1940 m.)
Pirmieji futbolo užuomazgos Mažeikiuose siekia 1921 m., kai buvo minimos tokios komandos kaip LTS Mažeikiai, Makabi Mažeikiai. Vėliau išpopuliarėjo Šaulys Mažeikiai, taip pat žaidė LDS Mažeikiai (1923 m.). Šis laikotarpis žymėjo entuziastingą sporto šakos atsiradimą mieste.
Futbolo žaidimą, kitaip spardymą, treniruotę su kamuoliu, pirmieji pastebėjo mokyklinio amžiaus vaikai, kada vokiečių kariai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo užėmę Mažeikius. Vaikai matė, kad suaugę vyrai spardo kamuolį, bet ką tas spardymas reiškė - nė vienas nežinojo. Praėjus maždaug penkeriems metams Mažeikiuose apsigyveno futbolo mėgėjas Giniotis, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą Liepojoje jau žaidė futbolą ir buvo vartininkas. Prie jo prisijungė taip pat mėgėjai, pirmieji futbolininkai Dimavičius, Jonas Skardis, Biela, Venslavičius. Giniotis supažindino visus žaidėjus su tuo metu esančiomis taisyklėmis ir technika.
1925 m. į Mažeikius atvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos atstovas, kuris ėmėsi burti vietos komandą žaisti sąjungoje. Tais pačiais metais Mažeikių futbolininkai gavo savo pirmąjį oficialų pavadinimą - Mažeikių futbolo komanda. Iš pradžių komanda neturėjo nuolatinės aikštės ir treniravosi įvairiose vietose, kol susitarė su valstiečiu Stasiu Milieška dėl žemės sklypo nuomos. Čia, dabartiniame pirmajame miesto kolektyviniame sode, buvo įrengta pirmoji futbolo aikštė. Vėliau, po poros metų, komanda persikėlė į geresnę aikštę Skurvydo pušynėlyje, Paventyje. Ši aikštė buvo naudojama iki 1933 m. Trečiai futbolo aikštei 1930 m. miesto savivaldybė paskyrė miško žemės sklypą (dabartinėje karių kapinių teritorijoje). Aikštės įrengimas užsitęsė tris metus, nes reikėjo iškirsti pušis, išrauti likusius kelmus.
Nuo 1924 m. vasario 1 d. Mažeikiuose apsigyveno iš Sedos atvykęs futbolininkas Antanas Jauga, kuris futbolą žaisti išmoko tarnaudamas 1921-1923 m. kariuomenėje. Grįždamas iš kariuomenės jis atsivežė futbolo taisykles ir aikščių išmatavimus ir pradėjo organizuoti Sedoje futbolo komandą „Šarūnas". Už miesto, ganyklose, gavo sklypą ir sportininkai savo jėgomis įsirengė aikštę. Šios komandos kapitonu buvo Stasys Skeivys. Pastarais 1925 m. taip pat persikėlė gyventi į Mažeikius ir buvo pakviestas į vietos futbolo komandą. Po poros metų tapo komandos kapitonu.
Taip pat skaitykite: Mažeikių futbolo talentai
Lygiagrečiai tuo pačiu metu pradėjo futbolą vystyti ir žydai „Makabi" vardu. 1932 m. balandžio mėn. Tel-Avivo mieste vyko pirmoji žydų olimpiada, vad. makabiada. Šioje olimpiadoje su Lietuvos delegacija dalyvavo ir vienas žydų tautybės atstovas iš Mažeikių. Futbolo komandos viena po kitos organizavosi Viekšniuose, Akmenėje, Sedoje, Tirkšliuose.
Mažeikių komanda greitai išgarsėjo, laimėdama rungtynes prieš kitas miestelio komandas. 1926 m. 11 komandos narių dviračiais nuvyko į Telšius, kur susitiko su Džiugas Telšiai komanda ir laimėjo rezultatu 4-3. Už kiekvieną laimėtą susitikimą gydytojas Dakinavičius skirdavo po 25 litus, o dešrų savininkas Ilteris duodavo valgykloje vakarienę.
Kadangi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą Mažeikių futbolo komados nerėmė, o žarstėsi vien pažadais, 1926 m. ją ėmėsi remti Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyrius (vad. Špukas), pakviesdama partijos nariais tapti futbolistus A. Jaugą, St. Skeivį ir kt. 1926 m. rugpjūtį, Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyrius ėmėsi remti futbolo komandą ir ji buvo pavadinta Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių „Žiežirbos" skyriaus sporto sekcijos futbolo komanda. 1926 m. rugsėjo pab. vyko draugiškos futbolo rungtynės su Latvijos lietuvių jaunimo draugijos „Rūta" futbolininkais. Tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo, komandai teko grįžti prie savo buvusios sąjungos.
Tuo metu Mažeikių komandą sudarė: Juozas Remis, Pranas Stonkus, Kostas Bernotas, Juozas Čijunskas, Alfonsas Molis, Adolfas Molis, Giniotis ir Kacas, vartininkai Jonas Morkūnas, Viktoras Skeivys, Stasys Skeivys, Vytautas Rutkauskas, Jonas Gurskis ir Antanas Jonas. Po šių įvykių prasidėjo sporto krizė, beveik išnyko miestelių futbolo komandos, nebeliko rėmėjų, tarp sportininkų vyko neapykanta, kiršinimas.
Nepaisant iššūkių, Mažeikių futbolas išliko gyvybingas. 1929 m. įtampai atslūgus vyko komandos susitikimai su Skuodo bei Šiaulių miesto komandomis. 1929 m. Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos skyriui pradėjo vadovauti Mažeikių geležinkelio stoties budėtojas Felgendregeris, kuris buvo žaidęs Eitkūnų futbolo komandoje. Taip pat svarbesnėms rungtynėms paimdavo į savo komandą „Makabi" vartininką Mijer Kacą. 1929 m. sporto lygos suvažiavime patvirtintas Mažeikių futbolo komandos šūkis „Sveikas, Valio!". Šiuo šūkiu reikėjo pasisveikinti sušunkant kai pradedamos arba užbaigiamos savo varžybos. 1930 m. prie Mažeikių trečio šaulių būrio įskūrė sporto sekcija, kuri pasivadino Mažeikių šaulių sporto klubu (MŠSK). Šis klubas iš Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos priklausomybės prisiviliojo Mažeikių futbolo komandą.
Taip pat skaitykite: Mažeikių futbolo asociacijos apžvalga
1931-03-29 įvyko Šiaulių futbolo apygardos visuotinis susirinkimas, į kurį buvo pakviesti ir Mažeikių sporto atstovai. Tą dieną buvo priimti naujais nariais Mažeikių, Žagarės ir Radviliškio sporto klubai (iš kiekvieno klubo į komiteto sudėtį įėjo po 2 atstovus). Po šio sportininkų susirinkimo sporto veikla suaktyvėjo. 1931 m. Mažeikiuose pradėjo kurtis ir jaunalietuvių futbolo komanda (vad. Virkutis). Tuo metu Mažeikiuose jau buvo trys futbolo komandos: Mažeikių šaulių sporto klubo futbolo komanda, „Makabi" (žydų) ir jaunalietuvių futbolo komandos; pastarosios dvi labai silpnos, rungtynių beveik neturėjo. 1930 m. 1931 m. Mažeikių šaulių sporto klubo futbolo komanda turėjo 6 draugiškas rungtynes: su Šiaulių miesto „LOS" (rezultatas 4:4), su Skuodo „Šaulys" (4:4), su Žagarės „Inkaras" (1:0), su Liepojos „Vytis" (4:2), su Aucės „Ausma" (3:1) ir su Mažeikių miesto rinktine (9:0). Be to ši futbolo komanda turėjo dar tris rungtynes Šiaulių apygardos futbolo pirmenybėse: su Radviliškio „LFLS" (1:0), su Šiaulių miesto „Žinia" (3:1), su Šiaulių „LOS" (2:3).
Pokario Metai ir „Žalgirio“ Era (1940-1960 m.)
1940 m. Mažeikių sportininkai atsikratė visais Šaulys Mažeikiai ir JSO Mažeikiai komandų sportininkais ir susiorganizavo savo klubą, kurį pavadino „Spartako" vardu. „Spartako" futbolo komandos kapitonu tapo Algirdas Lupeika. Komandą sudarė: vartininkas Albinas Giniotis, Juozas Morkūnas, Petras Rupeika, Alfonsas Petrauskas, Juozas Gailius, Alfonsas Čiapas, Stasys Ignotas, Aleksandras Lemežis, Sergiejus Mirončikas, Vincas Liseckas ir Danielius Turila. Ši komanda savo pirmąsias draugiškas varžybas žaidė su Telšių pulko rinktinės tarybiniais kariais ir laimėjo 8-1. Nuo 1940 m. Mažeikių sportininkams ėmė vadovauti Lietuvos darbininkų sporto komitetas. 1941 m. vyko draugiškos futbolo varžybos su Kuršėnų sportininkais, kurias 5-0 laimėjo mažeikiškiai.
Birželio 22 d. 1944 m. lapkričio 25 d. Mažeikiuose sporto pirmininko pareigos patikėtos Boleslovui Končiui. Tarybiniai kariai žuvusiems kariams laidoti panaudojo futbolo aikštę - įrengė kapines. Netrukus buvo įrengta kita futbolo aikštė, prie buvusios aštuonmetės mokyklos (dabar - senamiesčio parko stadionas).
Nuo 1945 m. gegužės 1 d. sporto pirmininku paskirtas Vytautas Puzinas, kuris ėmėsi iniciatyvos organizuoti pirmąją futbolo komandą. Ši pirmoji futbolo komanda pirmąjį draugišką susitikimą žaidė naujojoje aikštėje su vietos dalinio tarybiniais kariais, kurie tvarkė aikštę. Šios komnados nariai: Anupras Skabeikis (vartininkas), Stasys Ignotas, Edvardas Raudonis, Alfonsas Petrauskas, Aleksas Lemežis, Aloyzas Šveikauskas, Stasys Jonkus, Alfonsas Vitkus, treneris Alfonsas Kiudulas. Antras draugiškas susitikimas įvyko taip pat toje pačioje aikštėje su Vainodės tarybiniais kariais. 1945 m. birželio 1 d. Mažeikiuose įsteigta laisvoji sporto draugija „Žalgiris“, kurios pirmininkas buvo Vytautas Motiejūnas. Kartu jis ėjo Kūno kultūros ir sporto komiteto inspektoriaus pareigas. Per šiuos metu Mažeikių apskrityje suburtos septynios futbolo komandos.
1946 m. Mažeikių sporto klubo „Žalgiris“ komanda pirmą kartą dalyvavo Žemaitijos zonos pirmenybėse Lietuvos TSR futbolo meistro vardui gauti. Futbolo komandą sudarė: Šlautas (vartininkas), Skabeikis, Lungys, Čižauskas, Puzinas, Raudonis, Petrauskas, Račkauskas, Kiudulas (komandos kapitonas), Korbonas, Ignotas, Vitkus, Motiejūnas, Raginis. 1947 m. Laisvoji sporto draugija „Žalgiris" subūrė antrąją futbolo komandą, kuri 1948-05-30 sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes su Spartakas Plungė komanda ir laimėjo rezultatu 1-0. Šią komandą taip pat globojo linų fabrikas ir ji pavadinta futbolo komanda „Linas". Visose vėlesnėse rungtynėse geriausiai pasirodė šios komandos vartininkas Juknevičius. 1949 m. B. Radžiūnas. Mažeikių miesto sporto istorija. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1976. - P.
Taip pat skaitykite: „M Basket“ Nacionalinėje Krepšinio Lygoje
1954 m. įkurta „Apavo“ komanda, žaidusi Šiaulių zonoje.
„Elektros“ Komanda ir Brolių Skeivių Era (1960-1972 m.)
Vienas didžiausių iniciatorių suburti pajėgesnę komandą buvo Stasys Skeivys, o jo pradėtą darbą vėliau tęsė žinomi futbolininkai, jo sūnus Romanas Skeivys ir Kornelijus Skeivys. Komanda buvo suburta prie Mažeikių elektrotechnikos (elektros tinklų) gamyklos, kuri buvo įkurta 1959 m., priklausė Vilniaus „Elfos“ gamybiniam susivienijimui ir „Nemuno“ sporto draugijai.
Futbolo sąjūdį mieste sukėlė „Elektros“ komanda, kurioje pirmuoju smuiku griežė broliai Romas ir Kornelijus Skeiviai. Iš pradžių komanda, kurią šefavo tuometinė Elektrotechnikos gamykla, žaidė aikštėje, kur buvo aerodromas, einant šios gamyklos link. „Visi dar buvo „biedni“ po karo, tėvai pinigų nusipirkti bilietą varžyboms stebėti neduodavo, tai lipdavome ant stogų, smukdavome pro skyles, kad tik galėtume pamatyti futbolą. O ši sporto šaka tada Mažeikiuose karaliavo - rungtynės sutraukdavo sirgalių minias. Kitos sporto šakos tokiu masiškumu pasigirti negalėjo. „Elektra“ išsiskirstė 1971 metais, kai gamykla nustojo šefuoti komandą.
1961 m. „Elektra“ pateko į A klasę, bet tik vienam sezonui, kadangi jos žaidėjai buvo pagarsėję sportinio režimo nesilaikymu. Vėliau ji vėl pateko aukščiausiojon lygon, bet pasitraukus broliams Skeiviams, 1966 m.
Aukso Amžius: „Atmosfera“ (1972-1990 m.)
1972 m. suburta komanda „Atmosfera“, kurią rėmė Mažeikių kompresorių gamykla. Tačiau toks futbolo fanatikas, kaip V. Mitkevičius, negalėjo be šios sporto šakos. Pasak buvusio „Atmosferos“ žaidėjo Vladimiro Zarudnij, V. Mitkevičius dvejus metus treniravo „Melioratoriaus“ komandą, o po to - Mažeikiuose susibūrusią „Montuotojo“ komandą, kurią globojo Pabaltijo montavimo valdyba.
Komanda niekada nekėlė sau tikslų patekti į aukščiausią lygą, visi suprato, kad ten yra „Atmosfera“ ir dviem pajėgioms miesto komandoms ten vietos tikrai nėra, o, be to, ir tiek futbolininkų, kurie galėtų tinkamai atstovauti, nesurinksi. Antrojoje miesto komandoje maistpinigius, kurie buvo pustrečio rublio, mokėdavo tik išvykose. Atlyginimo negaudavo ne tik žaidėjai, bet ir 15 metų „Montuotojo“ (komanda nustojo gyvuoti 1989 metais) treneriu dirbęs V. Mitkevičius.
„Atmosfera“ greitai tapo dominuojančia jėga Lietuvos futbole. 1973 m. ji vėl pateko aukščiausiojon lygon, kur sugebėjo laimėti auksą 1976 ir 1979 m. Šie metai įrašyti aukso raidėmis į Mažeikių futbolo istoriją. 1976 metais Mažeikių futbolo komanda „Atmosfera“ iškovojo aukso medalius Lietuvos futbolo čempionate. „Futbolo klubas „Atmosfera“ savo pergales aukso raidėmis įrašė į Mažeikių ir Lietuvos sporto istoriją. Tai ypatingas kolektyvas, kuriame išaugo ne viena atsakingų, sąmoningų, pilietiškų, sportiškų mažeikiškių karta.
Komanda 1976 m. žaidė TSRS „Auksinės varpos“ taurės finaliniame turnyre Aboviane (Armėnija), kur tarp 8 komandų užėmė 4-ąją vietą. Panašiai komanda pasirodė 1979 m.
Nepriklausomybės Metai: Nuo „Jovaro“ Iki „Romar“ (1990-2000 m.)
Atgavus Nepriklausomybę klubas vadinosi „Jovaru“, vėliau trumpam FK Mažeikiai, kol 1992 m. rudenį buvo pavadintas pagrindinio rėmėjo, verslininko Romo Marcinkevičiaus garbei ROMAR. Klubas ėmė pirkti aukšto lygio žaidėjus iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių klubų ir ėmė kilti - 1993 m. užėmė 6-ąją, o 1994 m. daug kam netikėtai tapo šalies čempionu, jo „auksines“ rungtynes Mažeikiuose stebėjo apie 5000 žiūrovų.
Tačiau sėkmė truko neilgai. 1995 m. vasarą prasidėjus naujam sezonui vasarą žaidėjai jau nebegaudavo algų, kadangi finansiniais nusikaltimais kaltintas klubo savininkas R. Marcinkevičius išvyko į JAV, dėl to klubą ištiko finansinė krizė. Rugpjūčio 29 d. ryte į LFF atvyko „Romar“ vyr. treneris S. Vertelis ir pasakė, kad komanda nežais rungtynių su „Žalgiriu“, kadangi jis nesurenka 11 žaidėjų. Komandos savininkas R. Marcinkevičius su LFF žinia į užsienio klubus pardavė D. Magdišauską, T. Žiuką, R. Vaineikį, V. Dančenką, S. Mikalajūną ir R. Žutautą, o pats išvyko į JAV. ROMAR nepasirodė ir rungtynėse rugsėjo 10 d. ROMAR pašalintas iš aukščiausiosios lygos, tačiau gana greitai buvo įkurti „FK Mažeikiai“, gavę teisę žaisti III lygoje. Tačiau vėliau klubas tokių aukštumų kaip ROMAR nebepasiekė.
"Romar" į Lietuvos futbolo padangę įskriejo kaip meteoritas. Taip pat greitai ir sudegė, palikdamas slogų nostalgijos šleifą, iki šiol virpinantį mažeikiškių širdis. Trumpa klubo "Romar" istorija tapatinama su kitais trumpalaikiais Lietuvos futbolo "projektais" - panašus likimas ištiko Vilniaus "Panerį", Šiaulių "Karedą", Kauno "Inkarą Grifą", sostinės "Vilnių", Vilniaus "Vėtrą".
Naujas Tūkstantmetis: Ieškojimai ir Atgimimas (2000-Dabar)
2001 m. komanda pasivadino „Nafta“. Tais metais ji laimėjo Lietuvos salės futbolo taurę. 2003 m. įkurtas FK Mažeikiai klubas, žaisdavęs II ir I lygoje. 2009 m. į kiekvienas FK Mažeikiai rungtynes namuose susirinkdavo apie 1000 komandos sirgalių. 2010 m. sausio 25 d. klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos vaikų salės futbolo čempionais - Plungės vaikų futbolo klubu „Žiogelis“. 2010 m. FK Mažeikiai įvykdė LFF A lygos licencijavimo reikalavimus ir nuo tų metų žaidė stipriausioje Lietuvos futbolo lygoje, nors buvo tarp autsaiderių. Tačiau pabaigusi 2011 m. sezoną, komanda prarado rėmėjus ir iškrito į žemesnę lygą.
2012 m. įsteigtas futbolo klubas „Atmosfera”. Nuo 2012 m. lapkričio 20 d. Klubas „Atmosfera” išskirtinis tuo, kad jo steigėjai - auklėtinių tėveliai ir treneriai. Klubas savo renginiais ir veikla stengiasi būti aktyvus ir visuomeniškas. išbandyti jėgas futbolo aikštelėje pasikviečiami vaikų našlaičių globos namų, vaikų dienos centro, bei specialiosios mokyklos auklėtiniai. klubo auklėtiniai dalyvauja šventiniuose bėgimuose, organizuojamuose Trijų Karalių dienos proga. Nuo 2013 m. pavasario klubas formuoja II lygos futbolo komandą, kuri atstovauja Mažeikius II lygos futbolo čempionate. bei toliau būtų puoselėjama įgyta jaunųjų futbolininkų sportinė patirtis. Dabartinis klubo „FK Atmosfera” auklėtinių skaičius - 126. Sudarytos 8 futbolininkų komandos: gim. 1998 m., gim. 1999 m., gim. 2000 m., gim. 2001 m., gim. 2002 m., gim. 2003 m., gim. 2005 m., gim.
Klubas organizuoja įvairius renginius, tokius kaip Mažųjų futbolininkų festivalis, masinio futbolo kamuolio žongliravimo renginys „Prie rekordo gali prisidėti ir tu”, Mažeikių rajono atvirosios 11×11 futbolo pirmenybės „FK Atmosfera” taurei laimėti.
Legendos ir Asmenybės
Per visą Mažeikių futbolo istoriją iškilo daug talentingų žaidėjų ir trenerių, kurie paliko ryškų pėdsaką. Tarp jų - broliai Romas ir Kornelijus Skeiviai, Valerijonas Mitkevičius, daugybė „Atmosferos“ žaidėjų, iškovojusių čempionų titulus, bei Romaras Marcinkevičius, kurio dėka Mažeikiai trumpam tapo Lietuvos futbolo sostine.
Praėjusią savaitę futbolo veteranai rinkosi į vakarą, kuriame pagerbė Mažeikių futbolo vystymuisi nusipelniusį V. Mitkevičių. Pasak veteranų, daugybę metų mūsų miesto futbolui atidavęs V. Mitkevičius, kaip ir Romas Skeivys, Kėdainiuose gyvenantis Gricius priskiriami prie tų „Elektros“ pionierių, kurie lėmė futbolo tradicijas Mažeikiuose.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Mažeikių futbolas susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, infrastruktūros problemos ir jaunų talentų nutekėjimas į didesnius miestus. Kalbėdami apie šiuolaikinius futbolininkus mažeikiškiai veteranai, kurie neretai stebi ir dabartinės „Atmosferos“ kovas, pažymi, kad juos neramina jų fizinis pasirengimas. „Atvarai du kėlinius ir tik tada pagalvoji apie vandenį, o ir pats futbolas buvo gerokai griežtesnis: varžovai kirsdavo per kojas nesigailėdami, bet neturėjai laiko voliotis ant žolės, kilai ir vėl bėgai, tik po rungtynių skaičiuodavai mėlynes ir kraujosruvas“, - prisiminė R.
Nepaisant to, Mažeikių futbolas turi didelį potencialą. Entuziastingi treneriai, atsidavę žaidėjai ir ištikimi sirgaliai yra pagrindas, ant kurio galima statyti sėkmingą ateitį.