Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos meninės gimnastikos varžybų taisyklės, įskaitant elementų vertinimą, amžiaus ypatumus, pasiruošimą varžyboms ir kitus svarbius aspektus. Gimnastika - tai sporto šaka, kuri ne tik lavina fizines savybes, stiprina sveikatą, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi. Gimnastikos būreliai populiarėja visame pasaulyje, siūlydami įvairias kryptis - nuo klasikinės sportinės iki estetiškos meninės gimnastikos ar įspūdingos oro gimnastikos.
Gimnastikos Rūšys
Gimnastika yra labai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas:
- Sportinė gimnastika: Tai populiariausia ir geriausiai žinoma gimnastikos forma, apimanti pratimus ant įvairių įrenginių. Mergaitės varžybose atlieka pratimus ant buomo, lygiagrečių (dvikovių) skersinių, atraminiame šuolyje ir laisvųjų pratimų (grindų) aikštelėje, o berniukai varžosi ant skersinio, lygiagrečių, arklio (beržinio arklio), žiedų, atraminio šuolio ir laisvųjų pratimų. Sportinėje gimnastikoje didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai.
- Meninė gimnastika (dar vadinama ritmine gimnastika): Tai grakšti, šokio ir sporto elementus jungianti disciplina, kurią dažniausiai renkasi mergaitės. Meninės gimnastikos pasirodymai vyksta ant grindų kilimėlio su muzikiniu fonu, o gimnastės atlieka pratimus naudodamos įvairius įrankius: juostą (kaspiną), lanką, kamuolį, kuokeles arba virvutę. Ši gimnastikos šaka labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą.
- Akrobatinė gimnastika: Tai poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai. Šioje disciplinoje gimnastai ne tik atlieka akrobatinius elementus, bet ir kelia, laiko vieni kitus, sudaro „gyvas piramides“.
- Oro gimnastika: Tai pratimai atliekami ore pasikabinus ant specialių juostų, hamakų, lanko ar kitų kabančių įrenginių. Vaikai mokosi įvairių triukų ore: suktis šilkinėse juostose, kabėti žemyn galva prisilaikant lanku, daryti kūlversčius ore laikantis už audinio ir pan.
Meninės Gimnastikos Varžybų Taisyklės
Elementų Vertinimas
Visi gimnasto atliekami elementai (pratimai) skirstomi į grupes pagal sudėtingumą. Pasirodymo tam tikroje rungtyje sudėtingumas - tai aštuonių (jaunimo a. grupėje) ir dešimties (suaugusiųjų a. grupėje) sudėtingiausių elementų, jų junginių ir specialių reikalavimų suma. Teisėjai vertina balais, fiksuodami pratimų sudėtingumą (įvertinimas ,,D“) ir atlikimą (įvertinimas ,,E”). Sudėjus ,,D” ir ,,E” įvertinimus gaunama galutinė balų suma.
Kiekvienas veiksmo, judesio, elemento vertinimas remiasi atliekamų kūno bei įrankio veiksmų atlikimo meistriškumu (tobulumu) ir turi tam tikrą vertę (balais), o galutinė balų suma nusako sportinį rezultatą. Varžybų metu varžybinių veiksmų vertinimas remiasi atliekamų kūno bei įrankio veiksmų atlikimo meistriškumu bei kuo mažesniu klaidų skaičiumi pratime.
Pagrindinių kūno judesių vertinimas tiksliai apibrėžtas varžybų taisyklėse (FIG, Code of Points) - lengviausi judesiai vertinami 0,1 balo, patys sudėtingiausi - 1,0 balo, kurių vertės gali skirtis priklausomai nuo Olimpinio ciklo. Kūno judesiai gali būti statiniai ir dinaminiai, pasisukant ir ne, su atrama kojomis ir kitomis kūno dalimis. Pagrindiniai judesiai skirstomi į tokias grupes: šuoliai, pusiausvyros, lankstumo pratimai, sukiniai, akrobatikos elementai.
Taip pat skaitykite: Varžybų apžvalga: meninė gimnastika
Veiksmai su įrankiu kaip ir kūno veiksmai turi apibrėžtus vertinimo kriterijus (vertinami nuo 0,1 balo - lengviausi, iki 1,0 balo - sudėtingiausi veiksmai). Jie gali būti statiniai ir dinaminiai. Tai yra įvairūs įrankio balansavimai, metimai, gaudymai, sukimai, figūros, mostai, ratai atliekami matant, nematant, judant įvairiomis kryptims ir kt.
Varžybinių veiksmų vertinimui išskiriami techninis ir atletinis komponentai. Techninis komponentas susijęs su technikos efektyvumu, su tuo, kiek nepriekaištingai, tiksliai, lengvai atliekami elementai, junginiai ir visa kombinacija. Atletinis komponentas susijęs su atletinėmis gimnastės judesių charakteristikomis: amplitude, dinamiškumu, judesių greičiu, aukštais ir tolimais šuoliais.
Daugiakovės Varžybos
Daugiakovės laimėtojas (absoliutus čempionas) nustatomas pagal surinktą didžiausią balų sumą - sudedami balai už pasirodymus atskirų prietaisų rungtyse. Pasaulio ir Europos čempionatuose kvalifikacinėse varžybose sportininkai varžosi dėl patekimo į finalus. Finale - tik 2 vienos šalies gimnastai, geriausiai pasirodę kvalifikacijoje. 24 gimnastai daugiakovės finale kovoja dėl čempiono vardo. Į atskirų prietaisų finalus patenka ir dėl čempiono titulo varžosi po 8 geriausiai tos rungties kvalifikacijoje pasirodžiusius gimnastus.
Įrankiai Meninėje Gimnastikoje
Ritminės gimnastikos pasirodymuose naudojami 5 įrankiai: šokdynė, kamuolys, lankas, kaspinas ir kuokelės. Tačiau tarptautinėse varžybose naudojami tik 4, kuriuos TGF parenka kas 2 metus. Pasirodymai su kuokelėmis kol kas neįtraukti į Olimpinę programą.
Individualiose ir komandinėse varžybose gimnastės paeiliui atlieka savo pasirodymus prieš teisėjus, grupinėse varžybose gimnastės pasirodo po 5 vienu metu. Komandinėse varžybose laimi komanda, kurios gimnasčių surinktų taškų suma yra didžiausia. Individualiose varžybose dalyvauja tik 30 geriausiųjų, jose laimi gimnastė, surinkusi daugiausiai taškų. Po 8 geriausiai pasirodžiusias gimnastes su kiekvienu įrankiu dalyvauja įrankių finaluose, kuriuose taip pat nugali daugiausiai taškų surinkusios atletės.
Taip pat skaitykite: Šunų gimnastikos kamuolių apžvalga
Grupinėse varžybose dalyvauja grupės po penkias gimnastes su vienodais įrankiais, po to su dviem skirtingais įrankiais. Bendrojoje įskaitoje nugali daugiausiai taškų per abu pasirodymus surinkusi komanda, o finale dalyvauja po 8 geriausias grupes kiekvienoje iš programų.
Gimnasčių pasirodymas trunka nuo 75 iki 90 sekundžių, muzikinį akompanimentą leidžiama pasirinkti pačioms.
Pagrindinių Varžybinių Kūno Judesių Dominavimas
Pagrindinių varžybinių kūno judesių dominavimas varžybinėje programoje skirtingų pratimų (pratimo su šokdyne, lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu) varžybinių veiksmų struktūra kinta, priklausomai nuo sportininkių meistriškumo, amžiaus, varžybų taisyklių pasikeitimų. Pvz. pasikeitus varžybų taisyklėms 2004 metais (Abruzzini, 2004) numatytas skirtingas kiekvieno įrankio varžybinių veiksmų struktūros dominavimas: pratimo su šokdyne - šuoliai, pratimo su kamuoliu - lankstumo, pratimo su kuokelėmis - pusiausvyros, pratimo su kaspinu - sukinių elementai. Pratimui su lanku atlikti vienodai paskirstyti visų struktūrinių grupių elementai ir parinkti 2 elementai iš vienos ar dviejų varžybinių veiksmų grupės - tie kuriuos gimnastė gali atlikti geriausiai. Iš viso suaugusiųjų grupės sportininkės atlieka 18 elementų, o jaunių grupės - 12 (Abruzzini, 2004). Paskutiniu metu dominuoja įvairūs įrankio valdymo veiksmų virtuoziškumas, kas lemia sėkmę ir aukštesnius varžybinius rezultatus.
Kūrybiškumas ir Kompozicija
Meninės gimnastikos, kaip sudėtingos judesių koordinacinės struktūros sporto šakos, varžybinę veiklą apibūdina:
- programos sunkumas;
- atskirų elementų ir visos programos atlikimo technika;
- kombinacijos ritminė struktūra, jos harmoningumas;
- programos, pratimo kompozicinis išpildymas.
Kompozicija plačiąja prasme - tai vieningas kūrybinių elementų ir junginių išdėstymas pagal muziką, atitinkantis varžybų taisykles bei gimnastikos vystymosi tendencijas. Varžybų taisyklių reikalavimai kompoziciniam komponentui tiksliai neapibrėžti ir teisėjavimo praktikoje ne visada į juos atsižvelgiama. Meninės gimnastikos pratimai pateikia jau nusistovėjusį kompozicinį kompleksą, kurio sandara turi visiškai atitikti pasirinktą muzikinį kūrinį. Puikus meniškos programos sudarymas, kartais gali kompensuoti sportininkės techninio parengtumo trūkumus. Ir atvirkščiai - įspūdis apie techniškai sudėtingą ir be klaidų atliktą programą gali sumažėti, jeigu ji ne itin meniška. Taigi sudėtingos judesių koordinacijos sporto šakų sportininkių judesių atlikimo kokybė vertinama ne tik iš sportinės technikos, bet ir meniškumo atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Meninė gimnastika: įrankių svarba
Estetinis Komponentas
Dar sunkiau vertinti estetinį komponentą. Jį nusako trys meistriškumo vertinimo kriterijai: bendro įspūdžio, išraiškingumo, virtuoziškumo.
Amžiaus Ypatumai ir Gimnastikos Pratimai
Tėvams dažnai kyla klausimas: nuo kada galima leisti vaiką į gimnastikos būrelį ir ar skirtingoms gimnastikos kryptims galioja skirtingi amžiaus apribojimai?
- Ankstyvas amžius (1-3 metai): Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Daugelyje sporto centrų yra vadinamosios „mama ir vaikas“ gimnastikos pamokėlės, kur tėvai mankštinasi kartu su 1-3 metų vaikais. Tokių užsiėmimų metu mažyliai mokosi paprastų dalykų: ropoti, ridentis, perlipti kliūtis, šokinėti ant minkšto pagrindo.
- Ikimokyklinukai (3-6 metai): Maždaug nuo 3-4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Šiame amžiuje jie labai imlūs naujiems įgūdžiams, natūraliai lankstūs ir nebijo bandyti. Pratybos išlieka žaismingos, bet vaikai jau pradeda mokytis konkretesnių gimnastikos elementų: stovėti ant rankų prie sienos, atlikti paprastus šuoliukus ant batuto, išlaikyti pusiausvyrą einant mažuoju buomu ir pan. Būtent 4-6 metų vaikams dažnai formuojamos pradedančiųjų grupės sportinėje ar meninėje gimnastikoje. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Meninėje gimnastikoje ypač svarbu nepraleisti šio lankstaus amžiaus tarpsnio - mergaitės anksti pradėjusios lankyti meninę gimnastiką lengviau pasiekia reikiamą lankstumą, išmoksta baleto pagrindų.
- 3-4 metų vaikai: Keturmečiai vaikai motorinio vystymosi lygio atžvilgiu yra nedaug kuo skiriasi nuo trejų metų amžiaus vaikų, nors ir yra labiau įgudę. Jie vikresni, miklesni, juda drąsiau ir laisviau. 70-75 proc. šio amžiaus vaikų yra pajėgūs koordinuoti rankų ir kojų judesius. Ketverių metų vaikai jaučia didesnį poreikį judėti, tačiau jie sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį, geriau reaguoja į signalus ir paliepimus. Ketverių metų vaikas gerai bėgioja ir gana sklandžiai atlieka šuolį įsibėgėjus. Jo netrikdo šoktelėjimai, jis geba nesunkiai atlikti lengvų šuoliukų seriją, beje, dažnai tai daro stichiškai ir beveik nesąmoningai, pavyzdžiui, eina ar bėga pasišokinėdamas. Ketverių metų vaikas įgunda atlikti paprastus pusiausvyros pratimus, tvirčiau stovi ant vienos kojos. Vaiko pusiausvyros jausmą rodo gebėjimas pernešti indą su vandeniu jo neišliejant. Šiame amžiuje svarbu lavinti pagrindinius judesius, tokius kaip bėgimas, šokinėjimas, lipimas, metimas ir gaudymas. Taip pat galima pradėti mokyti paprastų gimnastikos elementų, tokių kaip riedėjimas, stovėjimas ant vienos kojos, pusiausvyros laikymas ant ribos.
- Pradinukai (7-11 metai): Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6-11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Jų kūnas jau pakankamai tvirtas, kad įvaldytų sudėtingesnius elementus, bet kartu vaikai lankstūs ir greitai perpranta naujus judesius. Šiame amžiuje galima pradėti ir sportinę, ir meninę, ir akrobatinę gimnastiką, net jei vaikas anksčiau nelankė gimnastikos - ugdymas pradedamas nuo pagrindų, o vaikai greitai pasiveja. Daugelis gimnastikos klubų šio amžiaus vaikams siūlo dažnesnes treniruotes (pvz., 2-3 kartus per savaitę), jei vaikas nori tobulėti sparčiau ar ruoštis varžyboms. Oro gimnastika dažnai pradedama būtent apie 7-8 metus, kai vaikas jau pakankamai koordinuotas ir stiprus saugiai kabėti ant įrangos ore.
- 4-5 metų vaikai: Tarp 4-ų ir 5-ų gyvenimo metų vystimosi procesai vyksta sparčiau. Šiuo amžiaus tarpsniu vykstančios permainos yra šuoliškos. Matome itin spartų motorinį vystimąsi - beje, žymiai pagerėja judesių koordinacija - iki tol judesių buvo tik mokomasi.
- 5 metų ir vyresni vaikai: Penkerių metų vaikas įžengia į vadinamąjį motorikos aukso amžių. Vaikai stiprėja, darosi supratingesni, tobulėja jų judesių koordinacija, dėmesys ir atmintis. Padidėja greitis, vikrumas ir bendra ištvermė. Judesiai laisvėja, vaikas išmoksta specializuotų manualinių veiksmų, Judesiai darosi tikslingi, specifiški ir ekonomiški. Šiame amžiuje galima pradėti mokyti sudėtingesnių gimnastikos elementų, tokių kaip apvertimai, stovėjimas ant rankų, šuoliai per kliūtis. Taip pat svarbu lavinti lankstumą ir jėgą.
- Paaugliai (12 metų ir vyresni): Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas - ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis. Vyresni vaikai gali rinktis pradedančiųjų grupes, pritaikytas jų amžiui - pavyzdžiui, yra specialių gimnastikos treniruočių paaugliams, kur mažiau akcentuojamas lankstumas (kurio jie galbūt nebeturi tiek daug kaip mažyliai), bet daugiau jėgos pratimų, akrobatikos. Paaugliai gali išbandyti ir akrobatinę gimnastiką (tapti „baze“ mažesniems partneriams), trampoliną ar netgi gimnastinį parkūrą, jei yra tokia galimybė. Svarbiausia - jų pačių motyvacija ir noro lygis.
Apskritai visos gimnastikos kryptys turi programas įvairioms amžiaus grupėms, tačiau kai kurios specifinės rūšys turi minimalų rekomenduojamą amžių. Pavyzdžiui, meninę gimnastiką patariama pradėti prieš mokyklą ar ankstyvoje pradinėje mokykloje, kad būtų pasiektas reikiamas lankstumas. Sportinę gimnastiką vaikai sėkmingai pradeda 5-7 metų ir tęsia visą paauglystę. Akrobatinė gimnastika neretai pradedama ~6-8 m., kai vaikas jau supranta atsakomybę už partnerį. Oro gimnastika dažniau prieinama nuo ~7 metų dėl saugumo sumetimų (jaunesniems vaikams ji gali būti per sudėtinga fiziškai, be to, reikia gebėti ilgiau sukaupti dėmesį, laikytis taisyklių ore).
Gimnastikos Nauda Vaikams
Gimnastika vadinama sporto šakų „karaliene“ ne be priežasties - ji visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą.
- Fizinė stiprybė ir sveikata: Reguliarios gimnastikos treniruotės pastebimai sustiprina vaiko raumenyną. Atlikdami pratimus vaikai auginą jėgą rankose, kojose, liemenyje. Taip pat gerėja lankstumas - sąnariai tampa paslankesni, raumenys tampresni, o tai apsaugo nuo traumų ir padeda augant kūnui išlikti taisyklingos laikysenos. Gimnastikos pratimai gerina ir kaulų tvirtumą, koordinaciją bei bendrą fizinę ištvermę.
- Judesių koordinacija ir kūno kontrolė: Gimnastika reikalauja puikios koordinacijos - vaikas turi tiksliai suderinti įvairias kūno dalis atlikdamas sudėtingus judesius. Laikui bėgant labai pagerėja pusiausvyra (pvz., išmokstama išstovėti ant buomo nesvyruojant) ir erdvinis suvokimas. Tyrimai rodo, kad net trumpas gimnastikos kursas gali akivaizdžiai pagerinti 4-9 metų vaikų lankstumą, koordinaciją ir kojų jėgą.
- Pasitikėjimas savimi ir drąsa: Kiekvienas naujai išmoktas pratimas gimnastikoje - tai maža pergalė, kuri suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis. Pavyzdžiui, pirmą kartą padarytas kūlversčio apsivertimas ar nušoktas nuo aukštos atramos su trenerio pagalba vaikui parodo, kad jis pajėgus įveikti iššūkius. Gimnastika moko kantrybės ir atkaklumo - sudėtingi elementai neišmokstami per dieną, tad vaikas sužino, jog siekiant tikslo reikia įdėti darbo ir nepasiduoti, net jei iš pradžių nepavyksta.
- Drausmė ir susikaupimas: Treniruotėse vaikai turi laikytis taisyklių, klausyti trenerio nurodymų, mokytis susikaupti prieš atliekant pratimą. Net ir patys judriausi mažyliai pamažu išmoksta nurimti, kai reikia, ir sutelkti dėmesį į užduotį. Gimnastikoje svarbi kiekviena detalė - pėdos padėtis, rankų laikysena, tad ugdoma disciplina bei atsakingumas.
- Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas: Nors dalis gimnastikos pasirodymų būna individualūs, treniruotės beveik visada vyksta grupėje. Vaikai bendrauja, mokosi dirbti komandoje (ypač akrobatinėje gimnastikoje ar komandinėse varžybose). Jie palaiko vieni kitus - ploja draugui atlikus sėkmingą šuolį, padrąsina, jei kas nepasiseka. Toks tarpusavio palaikymas kuria draugišką atmosferą - neretai gimnastikos salėje užsimezga tvirtos draugystės.
- Kūrybiškumas ir saviraiška: Šis aspektas ypač ryškus meninėje bei oro gimnastikoje, kur judesys derinamas su muzika ir vaizduote. Vaikai per gimnastiką gali išreikšti save - savitą stilių, emocijas. Kuriant laisvą programą meninėje gimnastikoje ar atliekant oro akrobatikos improvizacijas, skatinamas vaikų kūrybiškumas, estetinis pojūtis.
Kaip Pasiruošti Meninės Gimnastikos Varžyboms?
Trenerių Kvalifikacija ir Bendravimas
Treneris - bene svarbiausias veiksnys sėkmingai vaiko patirčiai sporte. Pasidomėkite, ar klubo treneriai turi reikiamą išsilavinimą, licencijas, patirties dirbant su vaikais. Geras treneris ne tik išmokys technikos, bet ir motyvuos, kurs pozityvią atmosferą.
Įranga ir Saugumas
Ar yra visos reikalingos priemonės: buomas, skersiniai, minkšti kilimėliai, batutas pradedantiesiems, poroloninė duobė saugiems šuoliams? Įranga turėtų būti pritaikyta vaikų ūgiui ir lygiui (pvz., žemesni buomai mažiems vaikams). Taip pat svarbu, kad įranga būtų tvarkinga, neapdaužyta - nuo to priklauso vaiko saugumas. Saugumas yra prioritetas: ar salėje pakankamai minkštų čiužinių prie įrenginių? Ar treneriai naudoja apsaugas, kai vaikas mokosi naujo triuko (pvz., laiko rankomis, kol vaikas daro salto)?
Švara ir Tvarka
Nors gali pasirodyti smulkmena, švarus ir tvarkingas sporto klubas reiškia daug. Jei salė švari, kilimėliai prižiūrėti, persirengimo kambariai higieniški - tai rodo klubo administracijos rūpestį vaikų gerove. Mažieji sportininkai nemažai laiko praleidžia ant grindų, kilimų, tad svarbu, kad aplinka būtų švari.
Amžiaus ir Gebėjimų Atitiktis
Išsiaiškinkite, kokias grupes formuoja gimnastikos būrelis. Geriausia, kai vaikai suskirstyti pagal amžių ir pasirengimo lygį. Pavyzdžiui, 4-5 metų mažyliai turėtų treniruotis atskiroje pradedančiųjų grupėje, kur daug žaidimo. 8 metų naujokams gali būti atskiros pratybos, kad jie nebūtų kartu su jau 3 metus lankančiais bendraamžiais. Pasiteiraukite, kaip vyksta perėjimas į aukštesnį lygį - geras klubas turi aiškią programą nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų.
Klubo Reputacija
Paieškokite atsiliepimų apie pasirinktas gimnastikos mokyklas. Galbūt pažįstate kitų tėvų, kurių vaikai lanko gimnastiką - paklauskite jų nuomonės. Internete, socialiniuose tinkluose dažnai galima rasti tėvų diskusijų, atsiliepimų apie trenerius. Teigiami atsiliepimai apie draugišką atmosferą, profesionalius trenerius ir vaikų pažangą - geras ženklas.
Klubo Filosofija: Varžybos ar Pramoga?
Įvertinkite, ko tikitės jūs ir jūsų vaikas. Kai kurie gimnastikos klubai orientuoti į aukšto meistriškumo sportą - vaikai ten nuo mažens ruošiasi varžyboms, treniruojasi dažnai ir intensyviai. Kitur - treniruotės labiau žaismingos, be didelio spaudimo rezultatui, svarbu smagus fizinis aktyvumas. Pabandykite per treniruotę pajausti atmosferą: ar ji labai konkurencinga, ar labiau atsipalaidavusi. Itin griežtai į varžybas orientuotas klubas gali netikti mažam vaikui, kuris tiesiog nori sportuoti laisvalaikiu. Tad jei per apsilankymą matote, kad aplinka vaikui per daug įtempta, ieškokite kito - draugiškesnio ir linksmesnio - būrelio.
Patogumas: Vieta ir Laikas
Praktinis momentas - būrelio vieta ir tvarkaraštis. Geriau, jei sporto salė bus netoli namų ar mokyklos, kad nereikėtų ilgai važinėti kamščiuose. Pasidomėkite treniruočių laiku: ar jis patogus jūsų šeimos dienotvarkei, ar nesikerta su kitomis veiklomis. Taip pat išsiaiškinkite, kiek kartų per savaitę vyksta užsiėmimai, ar reikia įsipareigoti lankyti visus (kai kur galima lankyti lanksčiai).
Bandomoji Treniruotė
Dauguma gimnastikos klubų leidžia naujokui apsilankyti bandomojoje treniruotėje. Būtinai pasinaudokite tokia galimybe! Tai padės suprasti, ar vaikui patinka treneris, ar jaučiasi drąsiai grupėje, ar patinka pati veikla. Taip pat ir jūs galėsite realiai pamatyti, kaip vyksta treniruotė, ar viskas atitinka jūsų lūkesčius. Geras ženklas, jei klubas noriai kviečia į bandomąjį užsiėmimą - vadinasi, net…
Patarimai Tėvams
- Skatinkite vaiką: Palaikykite vaiką ir skatinkite jį siekti savo tikslų.
- Būkite kantrūs: Atminkite, kad kiekvienas vaikas mokosi skirtingu tempu.
- Nelyginkite vaiko su kitais: Leiskite vaikui tobulėti savo tempu ir nelyginkite jo su kitais vaikais.
- Džiaukitės vaiko pasiekimais: Švęskite kiekvieną vaiko pasiekimą, kad ir koks mažas jis būtų.
Ydingos Laikysenos Prevencija
Vaikas gimsta su sveiku stuburu ir sveikomis pėdomis. Tinkamos gyvenimo sąlygos, reikiamas maitinimas ir pakankamas bei įvairiapusis judėjimas turėtų suformuoti sveiką, taisyklingos figūros ir laikysenos vaiką. Tačiau ne visada taip atsitinka. Neretai vaiko figūra būna su defektais. Pirminė ir svarbiausia ydingos laikysenos priežastis esti kūną laikančių raumenų silpnumas, tinkamai parinktų fizinių pratimų bei žaidimų stygius ir blogi laikysenos įpročiai. Gimnastika padeda stiprinti raumenis ir formuoti taisyklingą laikyseną.
Baimių Įveikimas
Atliekant tam tikrus elementus, vaikams būna nedrąsu - bijo nukristi, susižeisti, jog nepavyks atlikti pratimo ar pan. Jaunieji dalyviai nori, kad treneris nuolat būtų šalia, palaikytų ir padėtų. Siekiant įveikti šias gimnastikos baimes, visų pirma reikia tinkamai susidėlioti mintis galvoje ir įtikinti save, kad visgi nėra taip baisu, kaip atrodo.
Gimnastika Suaugusiems
Nors ir visiems labiau įprasta, kad gimnastika gali užsiimti vaikai arba paaugliai, tačiau ši sporto šaka tikrai tinka ir suaugusiems.
tags: #menines #gimnastikos #varzybos