Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje vartojimas ir fizinis aktyvumas yra svarbūs aspektai, būtina atkreipti dėmesį į jaunimo požiūrį į sportą ir fizinę veiklą. Šis straipsnis skirtas išanalizuoti merginų ir vaikinų sporto įpročius Lietuvoje, remiantis atliktų apklausų duomenimis. Siekiama išsiaiškinti, kaip skiriasi lyties atstovų požiūris į fizinį aktyvumą, kokie veiksniai daro įtaką jų pasirinkimams ir kaip tai veikia jų sveikatą bei savijautą.
Vartojimo įpročių pokyčiai tarp lyčių
Pastaruoju metu pastebimos tendencijos, rodančios, kad vyrų ir moterų vartojimo įpročiai tampa vis panašesni. Anksčiau vyrai galėjo pašiepti moteris dėl jų susidomėjimo apsipirkimu, tačiau dabar vis daugiau vyrų rūpinasi savo pirkiniais ir nebijo to pripažinti.
Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, vyrai šiais laikais perka dažniau ir daugiau. Vartotojiška visuomenė vienodai paveikė abi lytis, todėl pirkimas tapo pramoga, o ne tik būtinybe. Tai rodo, kad vartojimo įpročiai suvienodina lytis.
Vyrų nuomonė apsipirkimo metu
„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad vyrai aiškiai žino, ko jiems reikia prekybos centruose. 45,8 proc. vyrų pasitiki savo nuomone apsipirkdami, o 42,8 proc. išklauso lydinčiojo asmens pastabas. Tik 7,6 proc. klausia pardavėjo konsultanto patarimo, o 3,8 proc. nešasi pirkinį namo parodyti antrajai pusei.
G. Petronienė teigia, kad vyrai tariasi dėl maisto ar drabužių, nes moterys turi daugiau patirties šiose srityse, o vyrai nenori vargti studijuodami daiktų savybes. Tačiau ji abejoja, ar vyrai tariasi pirkdami „vyriškus žaisliukus“, pavyzdžiui, aparatūrą, žvejybos ar sporto reikmenis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio galimybės merginoms Lietuvoje
Vyrų rūpestis išvaizda
Vyrai vis labiau rūpinasi savo išvaizda ir stiliumi. Jie negaili laiko rinkdamiesi drabužius, matuojasi, kreipiasi į personalą patarimo ir klausia, ar gerai atrodo. Prekybos centro CUP rinkodaros vadovė Remigija Račylienė pastebi, kad anksčiau vyrai būdavo santūresni, tačiau dabar prekybininkai beveik nemato skirtumo tarp vyrų ir moterų apsipirkimo įpročių.
G. Petronienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vyrai giriasi naujais drabužiais, fotografuojasi renginiuose ir didžiuodamiesi rodo savo įvaizdį socialiniuose tinkluose. Tai rodo, kad vyrų požiūris į išvaizdą ir vartojimą keičiasi.
16-19 metų mokinių fizinio aktyvumo įpročiai
Siekiant įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas baigiančių 16-19 metų mokinių fizinio aktyvumo įpročius, buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 1035 mokiniai iš visų Lietuvos apskričių miesto ir kaimo mokyklų. Tyrimo tikslas - nustatyti fizinio aktyvumo įtaką jų sveikatos potencialui, aprašyti aplinkos tinkamumą pasimankštinti mokykloje bei mokinių informuotumą fizinio aktyvumo klausimais.
Tyrimo metodologija
Statistinė empirinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS PC/8.0 statistinį paketą. Statistinei analizei panaudotas χ² (Chi kvadrato) testas, nepakankamo fizinio aktyvumo poveikis sveikatai ir savijautai vertintas apskaičiuojant santykinės rizikos rodiklį.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad 60 % Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas baigiančių 11-12 klasių mokinių fizinis aktyvumas yra nepakankamas - jie mankštinasi tik kartais arba visai nesimankština. Nepakankamas fizinis aktyvumas būdingesnis merginoms ir dvyliktų klasių mokiniams. Palyginti su 2000 m. duomenimis, neaktyvių vaikinų ir merginų dalis padidėjo dešimtadaliu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės pasirengimas
Tiems, kurie mankštinasi kartais arba visai nesimankština, dažno ūmaus sergamumo, prastos sveikatos savivertės ir vaistų nuo galvos ir nervinės įtampos vartojimo rizika yra apie pusantro karto didesnė, palyginti su tais, kurie mankštinasi 2-3 kartus per savaitę ir dažniau.
Mokyklos aplinka ir fizinis aktyvumas
Mokyklos aplinka nėra palanki mankštinimuisi, poilsiui ir fizinio aktyvumo įpročiams formuotis. Du trečdaliai 16-19 metų mokinių galimybę pasimankštinti, pasportuoti per pertraukas ir „languose“ įvertino kaip blogą.
Merginų ir vaikinų fizinio aktyvumo skirtumai
Tyrimas atskleidė, kad merginos yra mažiau fiziškai aktyvios nei vaikinai. Šį skirtumą gali lemti įvairūs socialiniai, kultūriniai ir psichologiniai veiksniai. Merginos dažnai jaučia didesnį spaudimą atitikti tam tikrus grožio standartus, o tai gali atitraukti jas nuo aktyvaus sporto. Be to, merginoms gali būti mažiau prieinamos sporto šakos, kurios tradiciškai laikomos „vyriškomis“.
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai daro didelę įtaką merginų ir vaikinų požiūriui į sportą. Berniukai dažnai skatinami dalyvauti sportinėje veikloje nuo mažens, o mergaitėms gali būti siūlomos kitokios, mažiau fiziškai aktyvios veiklos. Stereotipai apie lytis taip pat gali turėti įtakos, nes merginos gali jaustis nepatogiai dalyvaudamos sporto šakose, kurios tradiciškai laikomos „vyriškomis“.
Psichologiniai veiksniai
Psichologiniai veiksniai, tokie kaip motyvacija, pasitikėjimas savimi ir kūno įvaizdis, taip pat gali turėti įtakos fiziniam aktyvumui. Merginos, kurios jaučia mažiau pasitikėjimo savimi arba turi neigiamą kūno įvaizdį, gali vengti sportinės veiklos. Be to, merginoms gali būti sunkiau rasti laiko sportui dėl kitų įsipareigojimų, tokių kaip mokslai, darbas ar šeimos pareigos.
Taip pat skaitykite: Jaunųjų krepšininkių pasiruošimas
Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai
Nepakankamas fizinis aktyvumas turi neigiamą poveikį jaunimo sveikatai. Tyrimas parodė, kad tie, kurie mankštinasi kartais arba visai nesimankština, dažniau serga ūmiomis ligomis, prastai vertina savo sveikatą ir vartoja vaistus nuo galvos ir nervinės įtampos.
Sergamumas
Fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą ir mažina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Nepakankamai aktyvūs žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, gripu ir kitomis infekcijomis.
Savijauta
Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažina stresą ir nerimą. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie sukelia malonumo jausmą. Nepakankamai aktyvūs žmonės dažniau jaučia nuovargį, apatiją ir prastą nuotaiką.
Vaistų vartojimas
Tyrimas parodė, kad nepakankamai aktyvūs žmonės dažniau vartoja vaistus nuo galvos ir nervinės įtampos. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas gali būti veiksminga priemonė kovojant su stresu ir nerimu.
Rekomendacijos
Siekiant pagerinti jaunimo fizinio aktyvumo įpročius, būtina imtis priemonių mokyklose, šeimose ir visuomenėje.
Mokyklos
Mokyklose turėtų būti sudarytos sąlygos mokiniams aktyviai leisti laiką per pertraukas ir po pamokų. Reikėtų organizuoti daugiau sporto užsiėmimų, varžybų ir kitų aktyvių veiklų. Taip pat svarbu gerinti mokyklos aplinką, kad ji būtų patrauklesnė ir palankesnė sportui.
Šeimos
Šeimos turėtų skatinti vaikus būti fiziškai aktyvius nuo mažens. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį, patys sportuodami ir kartu su vaikais dalyvaudami aktyviose veiklose. Taip pat svarbu riboti vaikų laiką prie televizoriaus ir kompiuterio.
Visuomenė
Visuomenė turėtų skatinti sveiką gyvenimo būdą ir fizinį aktyvumą. Reikėtų organizuoti daugiau sporto renginių, akcijų ir kampanijų, skatinančių žmones būti aktyviais. Taip pat svarbu gerinti sporto infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas žmonėms sportuoti nemokamai arba už prieinamą kainą.