Liepos 17 d., minint „Lituanica” skrydžio per Atlantą 82-ąsias metines, „Ąžuolyno bėgimas. Ruduo 2015” organizatoriai nusprendė netradiciškai įamžinti vieną iš šio legendinio įvykio herojų. Stepono Dariaus vardu pavadinta pagrindinė rugsėjo 5-tąją dieną vyksiančio bėgimo renginio distancija. Tačiau Steponas Darius žinomas ne tik kaip lakūnas, bet ir kaip daugelio sporto šakų pradininkas Lietuvoje. Šiame straipsnyje atskleisime S. Dariaus, kaip sporto tėvo, indėlį į Lietuvos sporto istoriją, ypatingą dėmesį skirdami jo vaidmeniui krepšinio ištakose.
Steponas Darius - Lietuvos sporto tėvas
Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas teigia, kad daugelis istorikų S. Darių linkę vadinti Lietuvos sporto tėvu. S. Darius ne tik pats sportavo, bet ir buvo visos eilės sporto organizacijų įkūrėjas.
S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Giedrius Bielskus teigia: „Steponas Darius geriausiai žinomas kaip pirmasis lakūnas įveikęs Atlantą. Mažai kas mini jo indėlį sporto srityje. O juk jis yra daugelio sporto šakų pradininkas Lietuvoje, mat XIX -XX amžių sankirtoje mūsų šalyje sporto tiesiog nebuvo“.
Daugelio sporto šakų pradininkas
Pasak P. Majausko, S. Darius buvo vienas geriausių vartininkų ir didelis futbolo entuziastas. Jis yra lengvosios atletikos ieties metimo rekordininkas ir trijų Lietuvos greitojo čiuožimo rekordų autorius. Jo iniciatyva buvo įkurtas Kauno Jachtklubas, vystomas būriavimo sportas, organizuojamos šaudymo varžybos, kuriose jis ir teisėjaudavo. Steponas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos Aeroklubo sumanytojas ir steigėjas. Be to, degė aistra beisbolui ir boksui. Jau nekalbant apie tai, kad jis mūsų mylimo krepšinio pradininkas Lietuvoje.
S. Darius 1923 metų gruodį surengė pirmąsias oficialias Lietuvos bokso pirmenybes. Iš emigracijos grįžęs S. Darius įsiliejo į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos veiklą, o 1923 - 1926 metais jai pirmininkavo. Įkūrė Lietuvos sporto ir Lietuvos futbolo lygas. S. Dariaus pastangų dėka pradėtas statyti pirmasis stadionas Kauno Ąžuolyne, kuris tuo metu buvo savotiškas Laikinosios sostinės sporto centras.
Taip pat skaitykite: Fingerboard'ai ir jų tipai
Krepšinio pradininkas Lietuvoje
S. Dariaus indėlis į krepšinio raidą Lietuvoje yra ypač svarbus. Jis ne tik populiarino šį sportą, bet ir prisidėjo prie pirmųjų krepšinio taisyklių kūrimo bei varžybų organizavimo.
Pirmieji žingsniai
Karolis Dineika taip pat laikomas vienu iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius teigia, kad K. Dineika yra ir Lietuvos krepšinio tėvas, pirmasis paskatinęs, mokęs lietuvius žaisti šį žaidimą, šiandien vadinamą antrąja šalies religija.
Skirmanto Leono Karalevičiaus knygoje „XX a. Lietuvos krepšinio legenda. I dalis. 1920-1960“ rašoma, kad K. Dineika ruošė rinktines ir buvo jų vadovas Europos čempionatuose, Europos čempionato metu ėjo organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas: „Lietuvos krepšinio rinktinės vadovas Karolis Dineika rūpinosi sportininkų fiziniu parengimu, krepšininkai mankštinosi Panemunės šile. K. Dineikai talkino žaidžiantis treneris, JAV lietuvis - Pranas Lubinas. Dažnas krepšininkų svečias buvo ir Vytautas Augustauskas, Kūno kultūros rūmų direktorius, Europos čempionato organizacinio komiteto garbės narys. K. Dineika yra pirmasis lietuviškai išleistų krepšinio taisyklių autorius.
Nijolės Dariūtės Maštarienės knygoje „Darius ir Girėnas“ minima, kad savo pirmą krepšinio knygelę, mažo formato, 8×13 cm, vos 30 puslapių, K. Dineika išleido 1922 m., knygelės pavadinimas „Krepšiasvydis vyrams (Basket Ball)“, toje pat knygelėje dr. J. Eretas nušviečia pagrindinius kumsčiasvydžio privalumus. Knygoje minima, kad vėliau, 1926-aisiais, krepšinio taisykles išleidęs Steponas Darius, leisdamas knygelę, patyręs materialinių sunkumų: jis padėkojo Lietuvos krepšinio pionieriams K. Dineikai, E. Garbačiauskienei, J.
Europos čempionatai
Yra žinoma, kad K. Dineikos vadovaujama rinktinė dukart tapo čempione Europos vyrų krepšinio čempionate: 1937 m. Rygoje ir 1939 m. Kaune. Čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje, K. Dineikos vadovaujama rinktinė dominavo Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais.
Taip pat skaitykite: Aktyvus gyvenimas su JBL Reflect Mini NC
Kauno Ąžuolynas - Lietuvos sporto gimtinė
P. Majauskas pasakoja: „Galima sakyti, kad Kauno Ąžuolyne, kuriame tuo metu ošė miškas ir pievose ganėsi gyvuliai, gimė tokios sporto šakos kaip lengvoji atletika, futbolas, lauko tenisas. Vėliau čia pastatytas pirmasis stadionas, Kūno kultūros rūmai, Kauno sporto Halė, Dainų slėnis, kuriame įrengtas šuolių su slidėmis tramplynas, o dar vėliau - teniso kortai, lengvosios atletikos metimų aikštė“.
Tęsdami dar tarpukariu Ąžuolyne susiformavusias tradicijas, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras šiais metais pradėjo organizuoti bėgimo renginius. Šių metų pavasarį vyko pirmasis, o rudenį planuojamas jau antrasis bėgimas, skirtas tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Planuojama, kad ir ateityje šie renginiai vyks du kartus metuose.
G. Bielskus sako: „Pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos varžybos vyko Kaune 1919 metų liepą. Žmonės bėgiojo Ąžuolyne, pasivaikščiojimui skirtuose takuose. Sportininkai startuodavo parke, pievose, nes tuo metu sporto aikščių nebuvo. Nors šiandien jau turime galimybę mėgautis moderniais sporto aikštynais, Ąžuolyno parkas vis dar traukia žmones kaip aktyvaus laisvalaikio vieta“.
Rudenį vyksiančio Ąžuolyno bėgimo naujovė - galimybė susipažinti su skirtingomis sporto šakomis ir jas išbandyti sporto mugėje. Kaip ir pavasarį, renginio dalyviams siūloma rinktis įvairiausias distancijas, pagal savo pajėgumą: nemokami „Fun Run“ bėgimai mėgėjams, vaikams ir šeimoms bei 5, 10 ir 15 km sportinės distancijos profesionalams.
Karolis Dineika - sveikos gyvensenos pradininkas
Karolis Dineika ne tik prisidėjo prie krepšinio populiarinimo, bet ir buvo žymus gydomosios kūno kultūros specialistas, Lietuvos patriotas ir pedagogas. Jo biografija byloja, kad per 82-ejus metus jo nueitas gyvenimo kelias buvo kupinas prasmingų darbų, įvairiapusės veiklos ir iniciatyvų. Ši stipri, šviesi asmenybė paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie MFL Mini Futbolo Lygą
Druskininkuose, senosiose kapinėse, jis atgulė ir amžinojo poilsio. K. Dineikos 125-ųjų gimimo metinėms paminėti Druskininkuose organizuojama „Karolio Dineikos savaitė“.
Indėlis į Druskininkus
Kaip sako Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, šiandien daug kalbama apie sveiką gyvenseną, mitybą, judėjimo naudą, o juk būtent to savo asmeniniu pavyzdžiu mokė sveikos gyvensenos pradininkas K. Dineika.
„Druskininkuose K. Dineika vystė sveikatingumo parką, ypač daug dėmesio skyrė gydomosioms procedūroms, gydymas buvo paremtas gamtiniais faktoriais: oru, saule, vandeniu, taip pat mankšta. Kurortui tai aktualu ir dabar. K. Dineikos knygomis apie gydomąją kūno kultūrą visoje Lietuvoje ir dabar remiasi gydytojai, kineziterapeutai.
Asmenybė ir veikla
Psichologas-psichoterapeutas, LR Seimo narys Zenonas Streikus pasakoja: „Mūsų bičiulystė, supažindinus gydytojui Algimantui Kačergiui, prasidėjo1977-aisiais ir tęsėsi iki pat K. Dineikos mirties. Teko laimė būti vienu iš tų, kurie galėjo užeiti pas K. Dineiką į namus ir bendrauti asmeniškai. Jo buitis buvo labai paprasta. Daug knygų. Šeima gyveno dabartinėje Vytauto gatvėje, trijų kambarių bute, daugiaaukštyje prieš dabartinį prekybos centrą. Teko būti šalia ir tą naktį, kai K.
Jis visą gyvenimą, net ir būdamas reanimacijoje, išlaikė humoro jausmą, smalsumą. Jis buvo mano Mokytojas. Šiandien daugelis žavisi užsienio specialistais, nors daugelį pradmenų, įžvalgų K. Dineika mums jau buvo pateikęs. Jis buvo ta asmenybė, apie kurią sovietmečiu buvo nevalia kalbėti. Dar ikikarinėje nepriklausomoje Lietuvoje jis buvo aktyvus visuomenininkas. K. Dineika buvo eruditas - bendravo su daugeliu iškilių žmonių, dainavo, grojo fortepijonu. K. Dineika buvo asmenybė, kurios autoritetu ir profesinėmis žiniomis rėmėsi visa iškilioji tuometės Sovietų Sąjungos profesūra. Nors jis ir neturėjo jokių mokslinių laipsnių ir net gydytojo specialybės, vis tiek dažnai buvo įvardijamas daktaru stebukladariu, profesoriumi. Jo sistema - gydomoji kūno kultūra, psichofizinė treniruotė, masažai iki šiol vertinami. Vienas profesorius yra sakęs: „Jei pamatau, kad K. Dineikos knyga kurio nors studento visai „nesuskaityta“, jau žinau, kad iš tokio studento specialisto nebus“.
Po karo K. Dineika buvo vienas iš Kūno kultūros instituto steigėjų. Parašė labai įdomią disertaciją, kurios neapsigynė dėl prasidėjusio persekiojimo. Tai buvo mokslinis darbas apie lietuvių liaudies judriuosius žaidimus. Disertacija taip ir liko neapginta, bet man teko ją skaityti. Daug idėjų dabar galima būtų įgyvendinti mokyklose, manau, ateityje taip ir bus. Dėl to, ką K. Dineika padarė mūsų Druskininkuose, esame žinomi, kaip sveikatos miestas.
Druskininkų verslo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis pasakoja: „K. Dineika, ir dėl savo veiklos nepriklausomai Lietuvai, ir kaip asmenybė, stovėjusi prie Lietuvos sporto sistemos ištakų, galėtų būti Lietuvos 100-ečio žmonių šimtuke. Man pačiam nėra tekę bendrauti su K. Dineika, tačiau sentimentų yra. Kai mano mamos brolis, mano dėdė, Antanas Radzevičius, išgyvenęs tremtį Sibire, po darbų kobalto kasyklose, grįžo į Lietuvą turėdamas sveikatos problemų, artimai susibičiuliavo ir vėliau nuolat bendravo su K. Dineika bei jo dukra Gyne. Staigmena buvo, kai Gynė prieš keletą metų man papasakojo, kad prisimena mano dėdės šeimą. Mūsų šeimos aplinkoje buvo daug kalbama apie K. Dineiką, jo iniciatyvas, veiklą. Manau, šeimos aplinka, ir ypač mano dėdė, artimai bendravęs su K. Dineika, žymiąja dalimi nulėmė pasirinkimą studijuoti kineziterapijos mokslus - 1985-aisiais baigiau kineziterapijos studijas tuomečiame Kūno kultūros institute, esu pirmosios laidos absolventas. Juolab, kad aktyviai sportavau. K. Dineikos metodikos tada buvo nuolat minimos, jam jautė pagarbą daugelis dėstytojų, tačiau jis buvo tarsi „nematomas“ autoritetas - juk buvo tokie laikai. Sovietmečiu Dineikos pavardė buvo minima lyg su potekste, lyg kažko baiminantis. Juk atitinkamu laikotarpiu buvo stengiamasi tam tikrą jo veiklą slėpti. Kiek žinau, jam teko turėti reikalų ir su tuomečiu „saugumu“. Yra žinoma, kad ir per laidotuves buvęs nurodymas „užgesinti kalbas“, neleista parengti net išsamaus nekrologo. Viename Jono Baranausko straipsnyje apie K.
Šiandien jau nėra paslaptis, kad K. Dar per mažai nušviesta ir K. Dineikos biografijos dalis, susijusi su indėliu į Lietuvos krepšinį. Jo nuostatos, veikla, kurią jis aktyviai vystė tarpukariu, po Antrojo pasaulinio karo, jam galėjo baigtis „kelialapiu“ į Sibirą… K. Dineika - Lietuvos pasididžiavimas, o Druskininkams pasisekė, kad jis, nors ir jau įpusėjęs savo gyvenimą, atvažiavo čia. Tai asmenybė, stiprus žmogus.
Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė pasakoja: „K. Dineika turėjo tris vaikus - Arną, Gynę ir Vincą. Man teko bendrauti su Gyne. Kai pradėjau domėtis K. Dineikos biografija ir jo sąsajomis su Druskininkais, indėliu į Lietuvos sporto, sveikatinimo istoriją, norėjosi kuo daugiau informacijos išgirsti iš pirmųjų lūpų. Taip ir susipažinau su poete, vienuole Gyne Dineikaite. Juk kas geriau gali apibūdinti savo artimuosius nei vaikas? Remdamasi ir jos suteikta informacija, rengiau medžiagą apybraižai. Publikai jau esu pristačiusi videointerviu su G. Beje, turbūt nedaugelis jaunosios kartos atstovų žino, kad K. Dineika buvo skautas. Skautų vadų kursus baigė Anglijoje, jam buvo suteiktas I skautų laipsnis. Jis buvo aktyvus kūno kultūros instruktorius Lietuvos skautų sąjungos vadų kursuose-stovyklose. K. Dineika buvo pavyzdžiu kitiems, apdovanotas auksiniu skautų ženkliuku. Jis mokė skautus ir tautinių šokių.
Biografijos faktai
Karolis Dineika (1898-1980) gimė Vinco Dineikos ir Elžbietos Gaigalaitės-Dineikienės šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą, 1916 m. Tartu įgijo gimnazijos kūno kultūros mokytojo cenzą. Pirmojo pasaulinio karo metais kurį laiką gyveno Peterburge. 1917-1918 m. Peterburge studijavo hidrotechnikos kursuose, 1917 m. įsteigė moksleivių klubą „Lietuvos sakalas“, dirbo draugijos „Majak“ sporto instruktoriumi. Grįžęs į Lietuvą 1918-1919 m. mokytojavo Linkuvos „Saulės“ gimnazijoje.
Viešoje erdvėje yra skelbiama informacija, kad Žiemgaloje K. Dineika organizavo partizanų būrį, dalyvavo kovose prieš bolševikus. Joniškėlyje pateko į kalėjimą, bet pabėgo. Grįžęs iš bolševikų nelaisvės, dirbo Linkuvos apsaugos štabe, vėliau - valsčiaus ir apskrities tarybose. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose su bermontininkais prie Radviliškio ir Šiaulių. 1920-1922 m. K. Dineika buvo Krašto apsaugos ministerijos sporto instruktorius, vėliau - Šaulių sąjungos sporto instruktorius. Buvo aktyvus Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narys; organizavo krepšinio rungtynes Lietuvos kariuomenėje, o 1922 m. išleido knygutę „Krepšiasvydis“, kurioje smulkiai aprašė žaidimo taisykles. 1923-1926 m. Lietuvos universitete studijavo pedagogiką, psichologiją, lietuvių literatūrą ir geografiją. Jo iniciatyva 1922 m. įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, buvo jos pirmasis pirmininkas. Nuo 1927 m. Kauno „Aušros“ ir Alytaus valstybinės gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas. Nuo 1934 m. Kūno kultūros rūmų inspektorius ir Kūno kultūros kursų lektorius. 1940-1945 m. Linkuvos gimnazijos kūno kultūros mokytojas, 1941-1944 m. šios gimnazijos vicedirektorius. 1945-1949 m. buvo Kūno kultūros instituto direktoriaus pavaduotojas.
tags: #mini #krepsinio #pradininkas