Įvadas
Rankinis - dinamiškas ir populiarus sportas, kurio ištakos siekia senovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime rankinio istoriją, jo raidą Lietuvoje, svarbiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus ir trenerius, taip pat aptarsime komandinio bendravimo svarbą šiame sporte.
Rankinio Istorija ir Raida
Rankinio ištakos aptinkamos dar senovės Graikijoje ir Romoje. Panašūs žaidimai buvo žaidžiami viduramžiais Europos šalyse. Tačiau dabartinio rankinio pradžia laikomi 1898 metai, kai Danijos merginų gimnazijos mokytojas H. Nielsenas pasiūlė naują kamuolio žaidimą rankomis. Nors labai panašus žaidimas šioje šalyje buvo žinomas nuo 1848 m., Vokietijoje sukurtas 1890 m., Čekijoje - 1892 m. Iki I pasaulinio karo rankinį daugiausia žaidė moterys. Vyrų pirmosios tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. (Austrija įveikė Vokietiją 6:3). 1928 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (IAHF), suvienodintos ir patvirtintos vienuolikių rankinio taisyklės, jis įtrauktas į XI olimpinių žaidynių (1936 m. Berlynas) programą.
1946 m. įkurta Tarptautinė rankinio federacija (IHF), dabar vienijanti daugybę nacionalinių federacijų. Ilgainiui septynetų rankinis nurungė vienuolikių rankinį. Vyrų septynetų rankinis buvo įtrauktas į XX olimpinių žaidynių (1972 m. Miunchenas), moterų - į XXI olimpinių žaidynių (1976 m. Montréalis) programą.
Rankinis Lietuvoje: Pradžia ir Augimas
Lietuvoje vienuolikių rankinis pradėtas žaisti 1927 m. Klaipėdos krašte. Surengtose varžybose dalyvavo Klaipėdos, Šilutės, Karaliaučiaus, Tilžės vyrų komandos. 1928 m. surengtos pirmosios oficialios varžybos - Klaipėdos miesto pirmenybės, pirmosios parodomosios moterų rankinio rungtynės įvyko 1931 ir 1932 m. Kaune per moterų sporto šventę. Oficialia rankinio kultivavimo Lietuvoje pradžia laikomas 1954 m. spalio 3-11 d. surengtas Vilniaus miesto vienuolikių rankinio taurės turnyras.
1955 m. Vilniuje įvykusį pirmąjį Lietuvos vyrų rankinio taurės turnyrą laimėję Kauno rankininkai dalyvavo I sąjunginėse rankinio varžybose Rygoje. Rankinio plėtra rūpinosi 1955 m. įkurta visuomeninė organizacija - Lietuvos rankinio sekcija, 1959 m. reorganizuota į Lietuvos rankinio federaciją.
Taip pat skaitykite: Praktiniai plaukimo patarimai
Žymūs Lietuvos Rankininkai ir Treneriai
Lietuva išugdė daug talentingų rankininkų ir trenerių, kurie garsino šalies vardą tarptautinėje arenoje. Tarp jų:
- Petras Algirdas Čiočys: Vienas iš rankinio žaidimo Lietuvoje pradininkų (1954), Lietuvos rankinio čempionas (1955), Tarptautinės kategorijos rankinio (IHF) teisėjas (1963), garbės sporto teisėjas (1978), Europos rankinio federacijos (EHF) inspektorius (1995-1998).
- Antanas Skarbalius: Lietuvių rankininkas, treneris, sporto mokslininkas. Habil. dr. 1981-94, 2003-2006 Lietuvos vyrų rankinio rinktinės (1983 SSRS tautų spartakiados vicečempionės) vyriausiasis treneris.
- Aldona Česaitytė-Nenėnienė: Viena labiausiai tituluotų Lietuvos sportininkių, dukart olimpinė čempionė (1976, 1980), pasaulio vicečempionė (1975).
- Sigita Mažeikaitė-Strečen: Olimpinė čempionė (1980), pasaulio čempionė (1982).
- Valdemaras Novickis: Olimpinis čempionas (1988), pasaulio čempionas (1982).
- Rita Zailskaitė-Jasikevičienė: Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja (1973).
- Juozas Grinbergas: SSRS moterų (1963-1965) ir vyrų (1963-1965 ir 1968-1970) rinktinių treneris.
Lietuvos Rankinio Pasiekimai
Lietuvos rankininkai pasiekė reikšmingų laimėjimų tiek sovietmečiu, tiek atkūrus nepriklausomybę. Svarbiausi pasiekimai:
- SSRS Čempionatai: Kauno "Žalgiris" moterų komanda tapo SSRS čempione 1957, 1960, 1966-67 metais. Kauno "Atletas" vyrų komanda tapo SSRS čempione 1963 metais.
- SSRS Tautų Spartakiados: Lietuvos moterų rinktinė laimėjo 2 vietą 1979 metais, 3 vietą 1971, 1983 ir 1986 metais. Lietuvos vyrų rinktinė užėmė 2 vietą 1983 metais ir 3 vietą 1979 metais.
- Europos Šalių Čempionų Taurė: Kauno "Žalgiris" moterų komanda laimėjo taurę 1967 ir 1968 metais.
- IHF Taurė: Kauno "Granitas" vyrų komanda laimėjo taurę 1987 metais, Vilniaus "Eglė" moterų komanda laimėjo taurę 1988 metais.
- Olimpinės Žaidynės: Aldona Česaitytė-Nenėnienė dukart tapo olimpine čempione (1976, 1980), Sigita Mažeikaitė-Strečen - olimpine čempione (1980), Valdemaras Novickis - olimpiniu čempionu (1988).
- Pasaulio Čempionatai: Valdemaras Novickis, Sigita Mažeikaitė-Strečen ir Romas Valuckas tapo pasaulio čempionais (1982), Audronė Miklušytė-Žiukienė - pasaulio čempione (1990).
Komunikacijos Svarba Rankinyje
Kiekvienoje sporto šakoje, ypač komandinėse, bendravimas atlieka svarbų vaidmenį. Be jo neįmanoma jokia žaidybinė veikla. Žinodami šią svarbią problemą, mes iškėlėme tikslą: nustatyti žaidėjų tarpusavio sąveiką ir kokio turinio informacija, būtina žaidybinėms situacijoms suprasti, jie pasikeičia. Išanalizavę tylimų rezultatus, kuriuos gavome panaudoję specialiai sukurtą stebėjimo metodiką, galime konstatuoti, kad didelio meistriškumo komandoms mažiau būdingi tarpusavio sąveikos pažeidimai (605), lyginant su nedidelio meistriškumo komandomis (1708). Lygindami skirtingų tipų pažeidimų struktūrą, pastebėjome, kad mažesnio meistriškumo komandose dominuoja pažeidimai judant, kas nebūdinga didelio meistriškumo komandų žaidėjoms. Pažeidimai pasaugant daugiau pasireiškia, kad ir kaip keista, didelio meistriškumo komandose, nors pagal absoliučius skaičius šių pažeidimų mažiau. Tyrimo metu mes išryškinome, tarp kokių specializacijų žaidėjų dažniausiai vyksta tarpusavio sąveikos pažeidimai, be to, nustatėme komandų tipiškus pažeidimų profilius, parodančius komandų tarpusavio sąveikos ir tarpusavio supratimo tarp skirtingų specializacijų žaidėjų vaizdą. Tarpusavio sąveikos pažeidimai leido mums išryškinti žaidėjų bendravimo ypatumus, būtent, lankininkių bendravime dominuoja orientuojamojo, stimuliuojamojo ir vertinamojo turinio informacija. Bendravimo intensyvumas, kryptingumas ir koncentracija šiose komandose yra skirtingi. Remdamiesi gautais rezultatais galime padaryti išvadą, kad nesuderinti veiksmai, žaidėjų tarpusavio nesupratimas daro įtaką jų bendravimui.
Traumų Prevencija Rankinyje
Tyrimai rodo, kad traumos rankinyje dažnai susijusios su nepakankamu fiziniu pasirengimu. Dažniausiai pažeidžiamos galūnės, ypač keliai ir čiurnos. Galvos, rankų, kelių ir čiurnų traumos yra dažniausios rankinyje. Traumų dažnis tarp vyrų yra 50%, o tarp moterų - 60%, dažniausiai pažeidžiamos apatinės galūnės. Krašto žaidėjai dažniausiai patiria čiurnos, kelio ir rankos traumas dėl šokinėjimo, nusileidimo ar kontakto. Aikštės žaidėjai dažniausiai susižaloja kelius ir čiurnas šokinėdami, atlikdami apgaulingus judesius, bėgdami ir kontaktuodami. Įžaidėjai dažniausiai patiria galvos ir kelių traumas sukdamiesi ar kontaktuodami su kitais žaidėjais, o vartininkai susižaloja apatines galūnes šokinėdami ir nusileisdami. Tyrimai rodo, kad aukštesni sportininkai yra labiau linkę į traumas nei žemesni.
Pasaulio Moterų Rankinio Čempionatas Vilniuje 1975 m.
Lygiai prieš 50 metų, 1975 m. gruodžio 13 d., baigėsi ir Lietuvos sostinėje vykęs VI pasaulio moterų rankinio čempionatas. Jame medalį laimėjo legendinė Lietuvos rankininkė ir viena labiausiai tituluotų Lietuvos sportininkių per visą istoriją Aldona Česaitytė-Nenėnienė.
Taip pat skaitykite: Moksliniai plaukimo tyrimai
Pasaulio čempionate turėjo žaisti ir garsaus Lietuvos krepšininko bei trenerio Šarūno Jasikevičiaus mama Rita Zailskaitė-Jasikevičienė, laimėjusi bronzos medalį prieš tai vykusiame 1973 m. pasaulio čempionate Jugoslavijoje. Tačiau tuo metu ji jau laukėsi mūsų šalies krepšinį garsinančio sūnaus ir daug žadančią karjerą iškeitė į šeimyninę laimę.
Vilniaus sporto rūmuose žaidė net du trečdaliai čempionato dalyvių. 1975 m. pasaulio moterų rankinio čempionatas gruodžio 2-13 d. vyko trijuose tuometės Sovietų Sąjungos (SSRS) miestuose - Vilniuje (Lietuva), Kyjive (Ukraina) ir Rostove prie Dono (Rusijos federacija). Pasaulio čempionatas tapo istoriniu ir dėl to, jog 12 stipriausių pasaulio rinktinių kovojo ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 1976 m. Monrealio olimpines žaidynes.
Vilnius pasirinktas dėl rankinio populiarumo. Tuo metu okupuotoje Lietuvoje ir visoje komunistinėje Sovietų Sąjungoje buvo slepiamas mažai kam žinomas faktas, kad tai jau antras SSRS bandymas surengti pasaulio moterų rankinio čempionatą.
1975 m. pasaulio čempionatas Vilniuje prasidėjo įspūdinga atidarymo ceremonija. Komplimentų mūsų sostinei negailėjo ir vėlesniuose pasaulio čempionato etapuose Vilniuje žaidusios rinktinės. Tuometėje spaudoje buvo daug dėmesio skiriama atidarymo ceremonijoje vyravusiems lietuviškiems tautiniams kostiumams.
JAV rinktinei pasaulio čempionatas buvo labai svarbus ir tuo, kad, tik neseniai Šiaurės Amerikos žemyne pradėtą propaguoti sporto šaką, amerikiečiai norėjo populiarinti ir kaimyninėse valstybėse. Tuo pačiu, amerikietės labai norėjo patekti į kaimyninėje Kanadoje vyksiančias 1976 m. Monrealio olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Sporto mokslo kryptys
1975 m. pasaulio čempionių titulą apgynė Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) rankininkės. Rytų Vokietijos rinktinė aplenkė antroje vietoje likusią ir sidabro medalius iškovojusią Sovietų Sąjungos rinktinę, kuriai atstovavo Aldona Česaitytė-Nenėnienė.
Sovietų Sąjungos rinktinę tuomet į priekį vedė legendinis treneris Ihoris Turčinas. Treneris įvykdė pažadą - laimėjo olimpines žaidynes.
1975 m. trijuose miestuose, tarp jų ir okupuotų šalių sostinėse vykusiame pasaulio čempionate, nebuvo išvengta ir rusų bei ukrainiečių priešpriešos. Po čempionato logotipo išleidimo, jis iškart buvo išimtas iš apyvartos ir už kelių dienų buvo sukurtas naujas. Pirminėje emblemoje dominavo geltona ir mėlyna spalvos ir tai buvo įvertinta kaip Ukrainos nacionalizmo propaganda, nors čempionatas vyko Sovietų sąjungoje.
tags: #moksliniai #straipsniai #apie #rankinio #sporto #saka