Apie vyrų krepšinį daug aprašyta, daug apkalbėta ir visi viską žino, arba bent jau girdėję pagrindinius faktus, tokius kaip, kas žaidimo išradėjas, kada tai įvyko, kada pirmosios rungtynės ir panašiai. Tačiau apie moterų krepšinio pradžią tikrai daug nekalbama ir daug įdomių faktų, net gi susijusių su Lietuva nežinoma. Šis straipsnis skirtas nušviesti moterų krepšinio Baltijos regione raidą, pradedant nuo pirmųjų žingsnių ir baigiant šių dienų lygomis bei čempionatais.
Moterų krepšinio ištakos pasaulyje ir Lietuvoje
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Žaidė pirmakursių ir antrakursių studenčių komandos. Be ja, šmaikštus faktas toks, kad į tas rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo 6:5 . Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berrenson Abot. Ji ir tituluojama, kaip pasaulinio moterų krepšinio motina. O, pats įdomiausias faktas ir tikriausiai mažai kam bus girdėtas, kad Senda buvo Lietuvaitė. Tai gi, moterų krepšinio motina ir pradininkė yra Lietuvė. Taip pat ji yra ir pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė.
Senda Berenson Abbot gimė 1868 m. Lietuvoje , Butrimonių kaime, kuris randasi netoli Stakliškių. Tiesa Lietuvoje jos pavardė buvo Valvrojenskaja. Būdama septynerių 1875 m. kartu su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metais anksčiau Bostone įsikūrė jos tėvas Albertas. Sulaukęs šeimos jis pareikalavo, kad žmona ir vaikai (Bostone gimė dar dvi dukros: 1878 m. - Elžbieta (Besė), 1880 m. - Rachelė) Valvrojenskių pavardę pakeistų į Berenson ir taip atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme. Tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes šeima gyveno litvakų tirštai apgyvendintame rajone. Nemažai kaimynų buvo iš Butrimonių.
Apie Kanadoje gimusio Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį S.Berenson sužinojo 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“ („Fizinis lavinimas“). S.Berenson, sužinojusi apie naują žaidimą, tuoj pat nuvyko pas J.Naismithą ir gavo jo pritarimą vaikinams skirtą žaidimą pritaikyti ir merginoms. Jai pasirodė, jog kanadiečio sukurtos žaidimo taisyklės moterims per griežtos. Senda nutarė jas šiek tiek supaprastinti: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose - ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį (tais laikais - šiaudinį) kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S.Berenson pataisos buvo įteisintos - taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio (ištisus 75 - erius metus.). 1901 m. krepšinio populiarintoja parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“. Jį redagavo 12 metų. 1905 m. Į 1959 m. įkurtą Krepšinio šlovės muziejų pirmosios moterys įtrauktos tik 1985 metais. Tarp pirmųjų 1985 m. liepos 1 d. įtraukta ir Senda Berenson-Abbott. 1987 m. įtraukta į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999 m. buvo įtraukta į Moterų krepšinio šlovės muziejų.
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. O merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur kaip pasakojo viena iš moterų sporto įkūrėjų Lietuvoje E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, susirinkdavo daug žiūrovų, kadangi aikštelė buvo prie praėjimo. Aplamai tai pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė: Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Pirmieji moterų krepšinio žingsniai Lietuvoje
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. 1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Kadangi tai buvo pirmosios rungtynės paminėsiu, kad rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė 4, Genovaitė Čypaitė 0, Juzė Jazbutienė 6, Paulina Kalvaitienė 0, Jadvyga Kuzmickaitė 0, Juzė Makūnaitė 0, Stasė Markevičienė 2, Genovaitė Miuleraitė 3, Aldona Vailokaitytė 0.
1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Tai buvo pora draugiškų rungtynių besiruošiant I Europos moterų krepšinio čempionatui.
Lietuvos moterų rinktinės pasiekimai Europos čempionate
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas Roma. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Tad jokios patirties neturėjome priešingai nei, kad dauguma mūsų varžovių. Tiesa, rinktinę prieš čempionatą ruošė tikrai rimti vyrai trys Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu.
Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4).
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tai buvo didelis pripažinimas ir parodytas didelis pasitikėjimas šalimi. Čempionatui buvo kruopščiai ruoštasi. Išsiųsti kvietimai Europos šalių krepšinio organizacijoms. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Čempionatas buvo atidėtas neribotam laikui, o įvyko tik 1950 m. Budapešte. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m. Tiesa, Lietuvos moterų rinktinė dar vienas rungtynes ir paskutines kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
Moterų krepšinis sovietmečiu: Pabaltijo čempionatai ir spartakiados
Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose.
- 1941 m. balandžio 25-27 d. Kaunas. I Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Zenonas Puzinauskas. Lyderė buvo Elena Karnilavičiūtė pelniusi 13 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 18:13 (9:10) ir Estijos rinktinė 15:13 (11:7).
- 1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Vincas Sercevičius. Lyderė buvo Ona Bartkevičiūtė pelniusi 26 taškus, o rungtynėse prieš Estiją net 22. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 16:13 (8:5) ir Estijos rinktinė 32:5 (20:4).
- 1947 m. lapkričio 28-29 d. Talinas. III Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Stepas Butautas. Lyderė vėl buvo Ona Bartkevičiūtė - Butautienė, kuri prieš Estiją pelnė 10 taškų, o iš viso 16. Turnyre rintinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo.
- 1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vladas Kišonas. Lydere vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 18 taškų. tačiau šį kartą jau turėjo pora rimtų pagalbininkių A. Briedytę, kuri pelnė 17 taškų ir debiutantę G. Sviderskaitę, kuri pelnė 12 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 24:15 (10:7) ir Estijos rinktinė 36:12 (18:4).
- 1950 m. spalio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių spartakiada. Rinktinės treneris Kostas Birulis. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 22 taškus. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas pralaimėjo. Latvijos rinktinei nusileista 17:26 (7:14) ir Estijos rinktinei 31:44 (18:20).
- 1951 m. spalio 5-6 d. Talinas. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 17 taškų. Jai gerai talkino G. Sviderskaitė ir B. Jakštaitė pelniusios po 15 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 31:20 (19:6) ir Estijos rinktinė 32:29(17:14).
- 1953 m. kovo 20-27 d. Ryga. I SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 4 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo G. Sviderskaitė pelniusi 75 taškus ir O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 72 taškus. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė Sviderskaitė pelniusi 18 taškų prieš Moldavijos rinktinę. Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes iš kurių penkias laimėjo ir ketverias pralaimėjo.
- 1954 m. kovo 25- balandžio 4 d. Leningradas. II SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 5 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo: O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 87 taškus. Jai gerai talkino F. Bimbienė pelniusi 82 taškus ir perspektyvi naujokė G. Tulevičiūtė pelniusi 77 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė D. Vasiliščiūtė pelniusi 25 taškus rungtynėse prieš Tadžikiją. Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių penkias laimėjo ir trejas pralaimėjo.
- 1955 m. kovo 24 - balandžio 3 d. Stalingradas. III SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 8 vietą. Rinktinės treneris buvo Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 105 taškus. Jai neblogai talkino G. Sviderskaitė su 85 taškais, O. Bartkevičiūtė-Butautietė su 81 pelnytu tašku. Turnyre rinktinėje debiutavo perspektyvi Jūratė Daktaraitė pelniusi 50 taškų. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Butautienė prieš Uzbekiją pelniusi 23 taškus. Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių šešias laimėjo ir tik du kartus patyrė nesėkmes.
- 1956 m. rugpjūčio 6-15 d. Maskva. I SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Viktoras Dzenis. Komandos lyderės: G. Tulevičiūtė pelniusi net 125 taškus ir J. Daktaraitė pelniusi 75 taškus. Rezultatyviausias turnyro rungtynes rinktinėje sužaidė Tulevičiūtė pelniusi 22 taškus rungtynėse prieš Rusijos ir Gruzijos rinktines. Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė tris nesėkmes.
- 1957 m. rugsėjo 22-26 d. Kaunas. V Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtoja. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: O. Bartkevičiūtė-Butautietė pelniusi 31 tašką. Jai sėkmingai talkino N. Rosėnaitė pelniusi 30 taškų ir J. Daktaraitė su 27 taškais. Rezultatyviausias turnyro rungtynes sužaidė Butautienė pelniusi 18 taškų prieš Baltarusijos rinktinę. Turnyre rinktinė sužaidė trejas rungtynes ir visas laimėjo. Buvo nugalėta Latvija 33:30 (18:19), Baltarusija 60:36 (34:19) ir Estija 44:33 (23:14).
- 1959 m. rugpjūčio 6-14 d. Maskva. II SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 116 taškų ir J. Daktaraitė pelniusi 103 taškus.
Jei apibendrinant visą šį laikotarpį iki 1960 m. tai galima skirstyti į dvi dalis. Vieną prieškario ir kitą pokario. 1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis galima vadinti Stefaniją Astrauskaitę ir Genovaitę Miuleraitę, kurios buvo rezultatyviausios žaidėjos Europos čempionate ir labiausiai prisidėjo iškovojant sidabro medalius. Miuleraitė taip pat buvo pripažinta čempionato MVP. Rinktinei tuo laikmečiu vadovavo du skirtingi treneriai, tai Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas. Pokario laikotarpis nuo 1945 iki 1960 m. ryškiausia krepšinio figūra buvo ir net 15 metų rinktinei atstovavo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo 6 skirtingi treneriai, tai Vincas Sercevičius, Stepas Butautas, Vladas Kišonas, Kostas Birulis, Vytautas Bimba, ir Viktoras Dzenis.
Visos šios paminėtos krepšinio žvaigždės vėliau tapo garsiomis trenerėmis, kurios išugdė ne vieną talentingą krepšininkę ir krepšininką. Pvz, Ona Butautietė buvo garsiojo Šarūno Marčiulionio trenere. Deja, bet tragiškas likimas ištiko Sviderskaitę. 1973 m. ji su savo komandos žaidėjomis žuvo lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Gražina Tulevičiūtė - Pirmoji lietuvė moteris, kuri buvo pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. Rio de Žaneire tapo pasaulio krepšinio vicečempione, 1958 m. Lodzėje iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. SSSR rinktinėje buvo viena rezultatyviausių žaidėjų. Gražina apdovanota medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, „Lietuvos sportui atminti“, LR Prezidento padėka.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“
Jūratė Daktaraitė - atstovavo TSRS rinktinei. 1959 m. tapo Pasaulio čempione. 1960 ir 1962 m.
Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL)
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionatas bus stipresnis ir įdomesnis. Naujasis aštuonių komandų LMKL čempionatas startuos spalio 15 d. Marijampolėje žais Lietuvos ir Latvijos čempionės - Vilniaus TEO ir Cėsio „Cesis“. Tai - viena didžiausių šio sezono intrigų. „Tikiuosi, istorija, prieš dvejus metus nutikusi su Rygos TTT komanda, nebepasikartos, - teigė LMKL direktorė A.Ginelevičienė, prisiminusi negražų latvių klubo poelgį, kai šis pasitraukė iš čempionato. - „Cesis“ priimtas į lygą komerciniu principu, sumokėjo starto mokestį.
A.Ginelevičienė didžiavosi, kad LMKL žais 25 įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinių žaidėjos. Be to, moterų krepšiniui ji nutarė suteikti ir tikro moteriško žavesio - bus renkama gražiausia lygos krepšininkė. A.Ginelevičienei šio sezono išvakarėse nuotaiką kiek sugadino tai, kad Panevėžio ir Alytaus komandos pasitraukė iš lygos. „Šios komandos bus stipresnės, todėl ir visas čempionatas bus stipresnis ir įdomesnis. Sustiprėjusi šiemet bus uostamiesčio „Lemminkainen“ ekipa, kuri dalyvaus Europos taurės turnyre, taip pat - Kauno „LKKA-Aistės“, kurioms padės ir po pertraukos į krepšinį sugrįžtanti Ingrida Masiulienė. Marijampolės „Arvi“ lygoje pakeis į naują komandą LAMMKK (Lietuvos aukšto meistriškumo moterų krepšinio klubas) suburtos šio miesto jaunosios žaidėjos.
Baltijos moterų krepšinio lyga (BWBL)
Devintą pergalę 22-ajame Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL) čempionate iškovojo Marijampolės „Sūduva“. Be pralaimėjimų žengiančios Lietuvos vicečempionės A grupėje antradienį namuose 93:66 *(19:17, 21:21, 31:14, 22:14) įveikė Kokšetau „Okžetpes“ (Kazachstanas) krepšininkes.
Pirmajame kėlinyje vyko apylygė kova. 16-ąją min. aikštės šeimininkės įgijo 10 taškų persvarą (35:25), o po dviejų kėlinių pirmavo jau tik dviem taškais (40:38). Trečiojo kėlinio viduryje po dešimties iš eilės Andros Gabalytės taškų „Sūduva“ atitrūko 60:44. Likus žaisti pusantros minutės, komandas skyrė 32 taškai (91:59).
„Sūduva“ (9 pergalės/0 pralaimėjimų): Iveta Šalkauskė 23 tšk. (8 atk. kam.), Andra Gabalytė 18 (tritaškiai - 4/6), Sandra Baliutavičiūtė 13 (4 rez. perd.), Laura Svarytė 10 (9 atk. kam.), Shanika Butler 9 (6 rez. perd.). „Okžetpes“ (5/3): Alina Jagupova 26 (7 atk. kam., 5 kl.), Liudmyla Naumenko 20 (9 atk. Pirmadienį „Sūduva“ nugalėjo Kokšetau ekipą 93:79. Abi komandos jau yra užsitikrinusios kelialapius į antrąjį etapą. Naudingiausia „Sūduvos“ žaidėja šiose rungtynėse pripažinta A. Gabalytė, „Okzhetpes“ gretose - L.
Baltijos moterų krepšinio lyga (kodas 191867813) buvo įkurta 1994-06-13. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. 2022 metais Baltijos moterų krepšinio lyga pardavimo pajamos siekė 156 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -946 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Baltijos moterų krepšinio lyga įsikūrusi adresu Žemaitės g.
LCC tarptautinio universiteto komanda
Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto komanda šį sezoną tapo vienu iš šviesulių Lietuvos moterų krepšinyje. Daug prie to prisidėjo ir ketvirtą sezoną klube dirbantis vyriausiasis treneris Vilius Stanišauskas. Kol kas Stanišausko pavardė buvo labiau asocijuojama su Justės Jocytės jaunimo rinktinių karta. 2019 (U16) jam ir merginoms pavyko iškovoti Europos čempionato sidabro medalius, o 2022 m. (U18) komanda pasiekė auksą. Tačiau šis sezonas yra proveržis Stanišauskui klubiniame krepšinyje. Ketverius metus egzistuojantis LCC universiteto klubas praėjusį savaitgalį pirmąsyk istorijoje dalyvavo Karalienės taurės finale. Stanišauskas į komandos sudėtį pasikvietė dvi žaidėjas iš jaunimo rinktinių: Nedą Pliatkutę ir Gerdą Raulušaitytę. Akivaizdi komandos lyderė yra Raulušaitytė (15,1 tšk., 22,3 naud. bal.), dviženklį naudingumą fiksuoja trys legionierės: Elizabete Bulane (11,5), Maiara Dias (13,9) ir Maisa Dias (15).
LCC komandoje yra dar penkios legionierės: Lyva Linina, Kateryna Dike, Lina Locienece, Vanja Petrovič, Polina Karbut. Taip pat komandą sudaro Karolina Drakšaitė, Emilija Vaitkutė ir Dominyka Paliulytė. Verta pridurti, kad vyriausia komandos žaidėja yra 26-erių Slavickaitė. Visos kitos krepšininkės yra 22-ejų arba jaunesnės, o komandos amžiaus vidurkis - vos 20,1. Nors lemiamoje kovoje dėl taurės nepasipriešinta gerokai labiau patyrusiam Klaipėdos „Neptūnui“ (62:84), tačiau Stanišauskas žvelgia į pozityviąją pusę.