Apie vyrų krepšinį daug aprašyta ir žinoma, tačiau moterų krepšinio istorija dažnai lieka šešėlyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime moterų krepšinio ištakas, įdomius faktus ir Lietuvos indėlį į šios sporto šakos raidą.
Pirmieji žingsniai: 1893 metai
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 d. JAV, Masačusetso valstijoje, Northampton koledže. Jose susitiko pirmakursių ir antrakursių studentės. Į rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos vilkėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo rezultatu 6:5. Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berrenson Abot, kuri tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina.
Senda Berenson Abbot: lietuviškos šaknys
Įdomu tai, kad Senda Berenson Abbot buvo lietuvaitė. Ji gimė 1868 m. Butrimonių kaime, netoli Stakliškių. Jos pavardė Lietuvoje buvo Valvrojenskaja. 1875 m., būdama septynerių, ji su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metus anksčiau Bostone įsikūrė jos tėvas Albertas.
Šeima, apsigyvenusi litvakų apgyvendintame rajone, pakeitė pavardę į Berenson, siekdama atsiriboti nuo žydiškos kilmės. Senda Berenson sužinojo apie Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“. Ji kreipėsi į J. Naismithą ir gavo leidimą pritaikyti žaidimą merginoms.
Moterų krepšinio taisyklių kūrimas
Senda Berenson supaprastino taisykles moterims: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų turėjo būti joms paskirtoje zonoje. Kamuolys buvo perduodamas pasuojant arba varant, tačiau varyti kamuolį buvo galima ne daugiau nei tris kartus, o laikyti rankose - ne ilgiau nei tris sekundes. Po kiekvieno pataikymo į krepšį kamuolys buvo išmetamas iš centro.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
1899 m. S. Berenson pataisos buvo įteisintos ir tapo oficialiomis taisyklėmis, kurias ji redagavo aštuoniolika metų. Šios taisyklės, su nedideliais pakeitimais, galiojo iki XX a. 7-ojo dešimtmečio. 1901 m. S. Berenson parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“, kurį redagavo 12 metų.
Pripažinimas ir įvertinimas
Senda Berenson-Abbott 1985 m. buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų, 1987 m. - į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999 m. - į Moterų krepšinio šlovės muziejų.
Moterų krepšinis Lietuvoje: pirmieji žingsniai
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį Lietuvoje, įskaitant ir moterų krepšinį, pasirodė 1920 metais. Buvo rašoma apie besiorganizuojančias moteris sportininkes, kurios viešai pasirodė 1920-1921 metais. Jos pradėjo žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų. Merginos treniravosi ir žaidė Vytauto parke, kur susirinkdavo daug žiūrovų.
Pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Pirmasis čempionatas ir tarptautinės rungtynės
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos. Po atkaklios kovos LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę ir laimėjo rezultatu 15:7.
Europos čempionato sidabras: 1938 metai
1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė debiutavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir iškovojo sidabro medalius. Tai buvo pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės rinktinei, kurią ruošė trys Europos čempionai: Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. F. Kriaučiūnas buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu, o Genovaitė Miuleraitė - geriausia čempionato žaidėja.
Lietuvos rinktinė čempionate sužaidė keturias rungtynes, iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vieną kartą Lenkijai. Užėmusios antrą vietą, lietuvaitės gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m., tačiau jis neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
1940-1960 m.: Pabaltijo čempionatai ir spartakiados
Netekus nepriklausomybės, Lietuvos moterų rinktinė dalyvavo Pabaltijo šalių čempionatuose. 1941, 1946 ir 1947 m. Lietuvos moterų rinktinė tapo nugalėtojomis. Taip pat rinktinė sėkmingai dalyvavo SSRS žiemos čempionatuose ir tautų spartakiadose.
Lyderės ir treneriai
1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis buvo Stefanija Astrauskaitė ir Genovaitė Miuleraitė. Pokario laikotarpiu ryškiausia figūra buvo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, o vėliau išgarsėjo Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Visos šios žaidėjos tapo garsiomis trenerėmis.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“
Gražina Tulevičiūtė buvo pirmoji lietuvė, pakviesta į SSRS krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. tapo pasaulio vicečempione, o 1958 m. iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. Jūratė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio čempione.
1960-1990 m.: nauja karta
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką pradėjo publikuoti žurnale „Krepšinio namai“. Antrajame žurnalo numeryje Lina Brazdeikytė pasidalino įžvalgomis apie moterų krepšinį.
Moterų krepšinis nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo į tarptautinę areną. Nuo to laiko Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 m. Europos čempionate iškovotas auksas.
Jaunimo rinktinių pasiekimai
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės taip pat pasiekė nemažai pergalių Europos čempionatuose. Merginų U18 rinktinė 2008 m. iškovojo auksą, o merginų U16 rinktinė 2006 m. - bronzą ir 2019 m. - sidabrą.
Klubinis moterų krepšinis
Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad moterų rinktinės rezultatai priklauso nuo šalies čempionato pajėgumo ir moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose.
Šiuolaikinės problemos ir sprendimai
Nepaisant pasiekimų, pastaruoju metu girdima daug nusiskundimų dėl dėmesio moterų krepšiniui stoka. LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo ir moterų krepšinį, bei aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą.
Pagrindinės mergaičių ir moterų krepšinio problemos:
- Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
- Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
- Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje.
- Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje.
LKF vykdo įvairius projektus ir iniciatyvas, skirtus šioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, projektus pradinių klasių moksleivėms, U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“ ir U12 amžiaus kategorijos mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“. Taip pat organizuojami seminarai mergaičių treneriams ir finansuojamas U15 merginų rinktinės dalyvavimas EGBL čempionate.
Lietuvos krepšinio istorija: apžvalga
Krepšinis Lietuvoje yra populiariausia sporto šaka, pradėta žaisti 1920 m. Kaune. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, o 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo sidabro medalius Europos čempionate Romoje.
Europos krepšinio čempionatai
Europos krepšinio čempionatus rengia Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA-Europa). Varžybos vyksta tarp įvairių amžiaus grupių nacionalinių rinktinių.
tags: #moteru #krepsinio #cempionatas