Futbolas tradiciškai buvo laikomas vyrų sportu, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau mergaičių ir moterų įsitraukia į šią sporto šaką. Šis straipsnis apžvelgia moterų futbolą, atkreipdamas dėmesį į 2010 m. gimusių ir jaunesnių mergaičių varžybas, pokyčius moterų futbolo kontekste, iššūkius ir pasiekimus.
Moterų Futbolo Populiarėjimas
Futbolo klubas „Ataka“ aktyviai skatina mergaičių ir moterų futbolo populiarinimą Lietuvoje, kviesdamas įvairaus amžiaus mergaites prisijungti prie treniruočių. Futbolo klubas „Ataka“ treniruojasi įvairaus amžiaus mergaitės. Vyresnės, gimusios 2010 - 2014 metais, treniruojasi atskirose mergaičių grupėse Pilaitėje ir Justiniškėse. Tai suteikia puikią galimybę mokytis ir kartu augti, skatina draugiškumą ir komandinę dvasią. Tuo tarpu jaunesnės mergaitės treniruojasi bendrose grupėse kartu su berniukais visose „Ataka“ bazėse: Pilaitėje, Justiniškėse, Naujamiestyje-Vilkpėdėje, Lazdynuose ir Viršuliškėse. Visas mergaites, norinčias susipažinti su šia puikia sporto šaka, kviečiame atvykti ir pabandyti. Buvimas futbolo aikštėje ne tik suteikia daugybę smagių emocijų, bet ir lavina asmenybės charakterį, padeda užmegzti tvirtus draugystės ryšius su komandos narėmis, išliekančius daugelį metų. Viso sezono metu mergaitės dalyvauja varžybose ir turnyruose, vasarą keliauja į stovyklas.
Pokyčiai Moterų Futbolo Kontekste
L. Ruzgutė, MFA „Žalgirio“ narė nuo 2013-ųjų, pastebi teigiamų pokyčių moterų futbolo kontekste. „Ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau teigiamų pokyčių yra. Aišku, dar tikrai turime kur tobulėti lyginant su tendencijomis kitose šalyse, yra problemų, kurias norisi išspręsti. Bet galime ir pasidžiaugti, kad tos sąlygos nuo 2013-ųjų pasikeitė. Pamenu pirmąsias treniruotes, mergaičių grupių buvo labai mažai, vienoje grupėje žaidė ir labai jaunos, ir vyriausios akademijos auklėtinės. Dabar turime visų amžiaus grupių komandas, trenerius, kurie dirba su skirtingo amžiaus merginomis. Taip ne tik mūsų, bet ir kituose klubuose. Tai reiškia, kad vis daugiau merginų žaidžia futbolą, o tai teigiamą įtaką turi rinktinei. Per dešimtmetį keitėsi infrastruktūra, treniruočių kokybė, jų kiekis, klubų finansavimas ir galimybės pasikviesti legionieres. Bet manau, kad tie moterų futbolą lydintys stereotipai vis dar gajūs tam tikroje visuomenės dalyje. Prieš dešimtmetį tėvai tikrai nenorėjo leisti savo dukrų į futbolą, nes kojos iškryps, tad geriau mergaitei dainuoti ar šokti. Dabar tikiu ir matau, kad tėveliai yra atviresni ir mieliau išleidžia mergaites žaisti futbolą. Problema slypi ne vaikuose, o tėvų požiūryje, jiems reikia keistis ir matome teigiamų dalykų“, - pastebi L. Ruzgutė.
Federacijos Sprendimai ir Finansavimas
Federacijos sprendimai taip pat rodo pokyčius. „Pamenu už iškvietimą į rinktinę gaudavome 43 eurus. Pavyzdžiui, jei keliauji iš Gargždų, tos išmokos nepakakdavo kelionės išlaidms. Dabar situacija pasikeitė ir rinktinės narės turi geresnes sąlygas ir didesnę motyvaciją atvykti į nacionalinę komandą, turiu omeny, kad atsirado ir premijavimo sistema už rezultatus“, - teigė ne kartą rinktinės marškinėlius vilkėjusi L. Ruzgutė.
Iššūkiai ir Stereotipai
Nepaisant teigiamų pokyčių, moterų futbolas vis dar susiduria su iššūkiais ir stereotipais. „Bet iki tos lygybės - tolimas kelias. Man kyla daug klausimų, kodėl moterų rinktinė negali žaisti Dariaus ir Girėno stadione. Juk jos taip pat reprezentuoja Lietuvą, gina šalies garbę tarptautinėse varžybose. Taip, suprantu, kad yra kitas susidomėjimas, žiūrimumo rodikliai. Bet tai tokio pat svorio turnyrai, atrankos į pasaulio, Europos čempionatus. Jei pažiūrėtume į reitingą, moterų rinktinė (FIFA-103) yra aukščiau už vyrų (138). Nežinau, kodėl moterys negali žaisti Kaune, bet viliuosi, kad situacija pasikeis“, - kalbėjo L. Ruzgutė.
Taip pat skaitykite: Čempionato analizė: Lenkija, Anglija, Lietuva
2010 m. ir Jaunesnių Mergaičių Futbolo Varžybos
Šiame amžiaus grupėje vyksta įvairios varžybos ir turnyrai, skirti skatinti mergaičių susidomėjimą futbolu ir ugdyti jų įgūdžius.
Varžybų Formatas ir Amžiaus Grupės
Kaišiadorių rajono savivaldybės futbolo 7×7 čempionate numatytos amžiaus grupės, įskaitant U15 grupę (2010 m. gim. ir jaunesni). Amžiaus grupės ir preliminari varžybų pradžia:- U11 grupė (2014 m. gim. ir jaunesni) - 12.00 val.;- U13 grupė (2012 m. gim. ir jaunesni) - 13.00 val.;- U15 grupė (2010 m. gim. ir jaunesni) - 14.30 val.;- U17 grupė (2008 m. gim. ir jaunesni) - 16.00 val.;- Suaugusiųjų grupė (2010 m.
Registracija ir Mokesčiai
Startinis mokestis U11, U13, U15 ir U17 grupėse - 15 Eur/komandai, Suaugusiųjų grupėje - 30 Eur/komandai. Mokestis mokamas pavedimu į žemiau nurodytą sąskaitą. Registracija vyksta iki birželio 4 d. 23:59 val. VARŽYBŲ VIETAKaišiadorių paplūdimys, Gedimino g. 143. KITA INFORMACIJASportininkai iki 18 metų amžiaus privalo turėti atsakingą pilnametį asmenį.
Kalėdinis Merginų 5×5 Futbolo Turnyras
Gruodžio 17-ąją Klaipėdoje pirmąkart įvyks Kalėdinis merginų 5×5 futbolo turnyras. Turnyras įvyks Klaipėdos futbolo mokyklos sporto salėje (B grupės ir finalinės varžybos Paryžiaus Komunos g. 16A) bei Klaipėdos centrinio stadiono sporto salėje (A grupės varžybos Sportininkų g. 46). Rungtynėse žais 2000 m. A grupėje žais Klaipėdos FM-1, Klaipėdos FM-2, Telšių FK „Džiugas“, Plungės „Babrungas“ ir Mažeikių FK „Triumfas“. Šventės organizatorė Klaipėdos futbolo mokykla kviečia susidomėjusius stebėti tribūnose finalines varžybas ir išbandyti futbolo pramogas.
Moterų Futbolas Pasaulyje
Jau birželio 7 dieną Prancūzijoje startuoja didžiausias šių metų futbolo renginys - FIFA pasaulio moterų futbolo čempionatas. Mėnesį truksiančiame turnyre varžysis 24 komandos, o futbolo pasaulis pagaliau atrodo nuoširdžiai susidomėjęs ir moterų čempionatu. Oficialus čempionato transliuotojas Lietuvoje - LRT PLIUS ir portalas LRT.lt. Nuo birželio 24 dienos tiesiogiai transliuosime 10 čempionato rungtynių.
Taip pat skaitykite: Atrankos taisyklės: moterų sportas
Pasaulio Čempionės
Tai bus aštuntasis moterų pasaulio čempionatas, trečią kartą jis vyks Europoje. Iki šiol pasaulio čempionėmis gali vadintis tik 4 šalių rinktinės - JAV (laimėjo 1991, 1999 ir 2015 m.), Vokietijos (2003 ir 2007 m.), Norvegijos (1995 m.) ir Japonijos (2011 m.).
Lankomumas
Štai 2015 m. čempionate Kanadoje vienerias rungtynes žiūrėjo vidutiniškai 26 tūkst. žiūrovų, o 1999 ir 2007 m. čempionatuose žiūrovų vidurkis viršijo 37 tūkst. Prancūzijoje rekordinis vidurkis pasiektas greičiausiai nebus, nes tik du stadionai, kuriuose vyks čempionatas, talpina daugiau nei 37 tūkst. Vis dėlto šis čempionatas greičiausiai bus pats matomiausias pasaulyje - FIFA suteikė licencijas transliuoti turnyrą net 137 valstybėse. Įdomu, kad šiais metais net trijose Europos šalyse buvo užfiksuoti moterų futbolo lankomumo rekordai. Ispanijoje net 60,7 tūkst. sirgalių palaikė „Atletico“ merginas kovoje su „Barcelona“. Italijoje 39 tūkst. sirgalių Turine susirinko į vietos „Juventus“ moterų ekipos mačą su „Fiorentina“, o Prancūzijoje beveik 26 tūkst. Tiesa, tai buvo išskirtiniai atvejai. Tos pačios „Atletico“ moterų komandos sezono lankomumo vidurkis - vos 600 sirgalių, „Juventus“ - 450.
Pasaulio Čempionato Miestai ir Stadionai
Lionas, „Par Olympique Lyonais“ stadionas, 59 tūkst. vietų. Paryžius, „Parc des Princes“ stadionas, 48,5 tūkst. Nica, „Allianz Riviera“ stadionas, 35,6 tūkst. Monpeljė, „Stade de la Mosson“ stadionas, 32,9 tūkst. Renas, „Roazhon Park“ stadionas, 29 tūkst. Havras, „Stade Oceane“ stadionas, 25 tūkst. Valansjenas, „Stade du Hainaut“ stadionas, 25 tūkst. Reimsas, „Stade Auguste-Delaune“ stadionas, 21 tūkst. Grenoblis, „Stade des Alpes“ stadionas, 20 tūkst.
Pasaulio Čempionato Formatas
Šešios grupės po keturias komandas, iš kurių po dvi keliauja tiesiai į aštuntfinalį.
Sėkmingi Lietuvos Futbolininkai
Toko įvykio Mažeikių sporto istorijoje dar nėra buvę: mūsų rajone futbolininkų karjerą pradėję Rimantė Jonušaitė ir Gvidas Gineitis pripažinti geriausiais Lietuvos futbolininkais, o G. Gineitis taip pat tapo geriausiu šalies jaunuoju futbolininku. Šalies futbolo laureatai buvo paskelbti pirmadienį Kaune surengtoje 2024-ųjų TOPsport Lietuvos futbolo apdovanojimų šventėje.
Taip pat skaitykite: Fitneso modelių dieta ir mityba
Rimantė Jonušaitė
21-erių metų R. Anksčiau sportininkė yra pelniusi ne vieną titulą geriausių šalies futbolininkių rinkimuose - kaip daugiausia šalies moterų A lygoje įvarčių pelniusi žaidėja, kaip geriausia jauniausia šalies futbolininkė ir kaip moterų A lygos žaidėja. O štai geriausia Lietuvos futbolininke Rimantė pripažinta pirmą kartą. R. Jonušaitė „Santarvei“ komentavo šį laimėjimą: „Jausmas, žinoma, labai geras. Džiaugiuosi, kad darbas atsiperka, malonu, kad žmonės įvertina. Ir labiausiai džiugu dėl mano šeimos, jų palaikymas man yra dalis to apdovanojimo. Jau įsitikinau, kad nesvarbu, kiek kartų krisi, svarbiausia, kiek kartų atsikelsi. Viskas gyvenime yra įmanoma, kai tuo tiki ir labai to nori! Darykite tai, ką mylite, ir tuomet visi geri dalykai ras kelią pas jus. Mergaitėms, kurios pradėjo savo ne tik futbolininkių, bet ir bet kokį kelią - ar mene, ar sporte - palinkėčiau siekti to, ko jos nori. Kalbėdama apie ateities planus, R. Jonušaitė pažymėjo, kad jos laukia Lietuvos moterų futbolo rinktinės stovykla ir varžybos, komanda stengsis parvežti taškus į Lietuvą. Vienas iš pirmųjų R. Jonušaitės trenerių Ramūnas Daubaris prisimena, kaip prieš dešimt metų Židikuose surengtoje vasaros futbolo stovykloje tarp fiziškai stipresnių berniukų jis pastebėjo Rimantę. „Tą rudenį būrėme mergaičių futbolo komandą „Triumfas“, Rimantė pakvietė vieną kitą draugę ir prasidėjo tikrosios futbolo treniruotės. Jau tada mačiau, kad ji nori žaisti ir akys dega futbolu. Iš kitų komandos narių Rimantė išsiskyrė savo noru pasiekti tikslą, motyvacija ir juodu, tikrai juodu darbu treniruotėse. Tas kelias ir nuvedė R. Jonušaitę - iš Mažeikių „Triumfo“, Šiaulių „Gintros“ į Italijos „Milaną“, o dabar - ir į Šveicariją. Pasak R. Daubario, apie R. Jonušaitę žino tiek jaunesnės, tiek vyresnės mažeikiškės futbolininkės, tokią auklėtinę norėtų turėti visi šios sporto šakos specialistai.
Gvidas Gineitis
Turino „Torino“ ekipoje rungtyniaujantis 20-metis G. Apdovanojimą už G. Gineitį atsiėmė futbolininko tėveliai, o pats sportininkas įvertinimą pakomentavo vaizdo įrašu iš Italijos: „Gaila, jog negaliu būti renginyje, bet net per atstumą jaučiu šio renginio svarbą. Tapti geriausiu šalies futbolininku man yra didžiulė garbė ir atsakomybė. Šį prizą skiriu žmonėms, kurie mane palaikė ir manimi visada tikėjo. Dėkoju komandų draugams, treneriams, klubų vadovams ir šeimai bei draugei. Jų palaikymas man reiškia labai daug. Geriausias šalies futbolininkas taip išreiškė norą atvykti į šalies rinktinės stovyklą kovo mėnesį, kai lietuviai pradės 2026-ųjų pasaulio čempionato atranką. G. Penkerių metų G. Gineitis 2010-aisiais pradėjo lankyti Mažeikių sporto mokyklos treniruotes, o po metų prie berniukų ekipos prisijungė ir R. „Tuo metu mergaičių futbolo nebuvo ir dabar jau manau, kad žaidimas kartu su berniukais vienoje komandoje Rimantę užgrūdino. Ne veltui ir kiti treneriai perspektyvias auklėtines per treniruotes dabar jungia prie berniukų. Ji su mumis vykdavo į turnyrus, žaisdavo už antrą berniukų komandą. Kalbant apie Gvidą, jis dar po treniruočių kokias tris valandas žaisdavo vadinamame „garde“ - aptvertoje dirbtinės dangos aikštelėje. Ji buvo įrengta netoli Gvido kiemo, ten ir Rimantė prisijungdavo. Apie tai, kad auga perspektyvus žaidėjas, kalbėjo net ir futbolininkus į varžybas vežęs vairuotojas. 2004 metų gimimo futbolininkų komanda rungtyniavo įvairiuose turnyruose ir nepralaimėdavo po kelias dešimtis rungtynių iš eilės. Geriausio žaidėjo prizus susišluodavo G. Gineitis, nes, pasak A. Dabar FK „Atmosfera“ treniruojantis 2008-2013 metų mergaičių grupę ir Sporto mokykloje - 2011 metų gimimo berniukų komandas A. Mika įsitikinęs, kad tokį pripažinimą lėmė G. Gineičio juodas darbas ir talentas, abu šiuos dalykus reikia vertinti per pusę. Ir dabar dažnai su Gvidu susiskambinantis treneris „Santarvei“ sakė, jog jis labiausiai linki, kad vaikiną aplenktų traumos. Treneris tiki, kad tai tik pradžia ir tiek R. Jonušaitė, tiek G. Gineitis dar ne kartą bus paminėti geriausiųjų rinkimuose. Jie jauni, dar nėra pasiekę savo aukščiausios sportinės formos, jiems dar viskas ateityje. „Nežinau, kaip pavadinti tokį sutapimą, kad mūsų mieste užgimė tokie du talentingi vaikai. N. Norint pasiekti tokį lygį, kokį pasiekė abu geriausi Lietuvos futbolininkai, N. Gudaičio nuomone, reikia begalinės meilės futbolui, begalinio užsispyrimo, terpės, kurioje galima tobulėti. Mūsų rajono futbolo istorijoje buvo daug reikšmingų pasiekimų: du kartus šalies futbolo čempione tapo „Atmosfera“, kartą - „ROMAR“. „Kitas aspektas yra tas, kad tiek Evaldas Razulis, kai išvyko rungtyniauti į Samaros „Krylja Sovetov“, tiek aš, išvykęs į Panevėžio sporto internatą, buvome pasiruošę ką nors aukoti dėl savo tikslo žaisti futbolą aukštu lygiu. Aukojome mokslus. Tas pats variantas buvo ir su Gvidu, kai reikėjo jo tėvus įkalbinėti, kad futbolininką išleistų į Italijos „Spal“ klubą. Pirmas žingsnis buvo, kai jis išvyko į Nacionalinę futbolo akademiją Kaune. Tam tikru momentu sportininkui jau nebeužtenka vietinių treniruočių, jį turi supti treneriai fanatikai, atsidavę savo darbui, kurie matys viską, perduos aukštesnio lygio žinias, pradės kitus treniruočių procesus. Bet tu turi ką nors paaukoti“, - akcentavo N. Tarp jaunųjų futbolininkų yra didžiulė konkurencija, sėkmę neretai lemia individualus meistriškumas. Kita vertus, trenerio manymu, daug lemia ir paties jaunuolio užsispyrimas, darbas, kurį jis mėgsta, ir noras pasiekti vis aukštesnį lygį. „Jeigu jaunuolis šito nenorės, jokiam treneriui nėra galimybės išugdyti talento“, - apibendrino N.
Derinimas Futbolo su Darbu ir Mokslu
Dabar ji futbolą derina su darbu tarptautinėje farmacijos įmonių grupėje. „Atsimušame į tokią problemą, kad Lietuvoje futbolo žaidėja negali pragyventi iš sportinės veiklos. Tą turi derinti su darbu, jaunesnės futbolą derina su mokslais. Naujas pasirinkimo etapas, kai baigiami mokslai ir reikia pasverti, ką veikti toliau, ar yra galimybių toliau žaisti mylimą futbolą? Gerai, kad prisijungus prie komandos atsirado galimybių gauti nemokamas studijas ir nemokamą būstą. Tai palengvina apsisprendimą ir leidžia tęsti karjerą“, - kalbėjo L. Ruzgutė. Kitas etapas, anot jos, ateina baigus studijas universitete. „Tuomet merginos turi derinti sportą su profesine veikla. Ne visoms tai pavyksta. Aš tikiu, kad viskas įmanoma ir jei labai nori, galima suderinti. Žinoma, priklauso nuo darbo pobūdžio. Manau, daugelis darbdavių turi džiaugtis, jog turi aktyvias darbuotojas, galinčias žaisti ir garsinti Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose, atstovauti nacionalinei rinktinei“, - kalbėjo L. Ruzgutė. Pasak jos, iššūkių netrūksta derinant darbą ir futbolą. „Po darbo dienos su dviem kuprinėmis skubu į treniruotes. Savaitgaliais laukia rungtynės, kur taip pat planuose lieka tik sportas. Jei išvykos rungtynės, tai visa diena praleidžiama su komanda ir namo grįžtama vėlai vakare. Prieš rungtynes taip pat atitinkama rutina, priešrungtyninė treniruotė, poilsis. Tai atima daug asmeninio laiko. Na, kažkaip moterys turi noro, atsidavimo suderinti futbolą ir darbus“, - šypsosi L. Ruzgutė.