Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir platforma, kurioje susiduria įvairūs socialiniai, politiniai ir etiniai klausimai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia moterų sporto sąžiningumo dilema, ypač atsižvelgiant į sportininkių, kurių lytinė tapatybė kelia abejonių, dalyvavimą varžybose. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie iššūkiai kyla atrenkant sportininkes į olimpines žaidynes, kokios taisyklės galioja ir kaip šie klausimai sprendžiami tarptautiniu lygiu.
Įžanga
Moterų sportas susiduria su iššūkiais, susijusiais su sąžiningumu ir įtrauktimi, ypač kai kalbama apie sportininkes, kurių lytis neatitinka tradicinių normų. Azerbaidžano verslininkė Aziza Chalafova atkreipė dėmesį į situaciją, kai į moterų bokso finalą patenka sportininkės, kurių lytinė tapatybė kelia abejonių. Ši problema egzistuoja jau seniai, tačiau pastaruoju metu ji tapo ypač aktuali dėl Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) politikos ir sprendimų.
Lyties nustatymo problemos sporte
Žmonių lytis nėra griežtai apibrėžta kategorija. Genetiniame lygmenyje egzistuoja įvairių variacijų ir nukrypimų nuo klasikinio lytinio vystymosi. Dvi lytys - moterys (46 XX) ir vyrai (46 XY). Tačiau yra genetinių variacijų ir nukrypimų nuo klasikinio lytinio vystymosi. Kai kuriais atvejais kūdikiai gimsta su daugiau ar mažiau galūnių. Taip pat, esant vyriškam chromosomų rinkiniui, dėl lytinio vystymosi gimdoje sutrikimų, berniukui neišsivysto vyriško tipo išoriniai lytiniai organai, jie lieka moteriški arba „nebinariniai“. Tokiu atveju vaikas iki pat lytinio brendimo auginamas kaip mergaitė. Tokių pokyčių priežastis - vyriškos sėklidės, apie kurių buvimą niekas neįtarė, nes jos lieka paslėptos 46XY DSD organizme. Tačiau tai nėra tiesa. Ši problema, kaip rašiau pirmiau, egzistuoja jau seniai.
Istoriniai lyties testai ir jų atsisakymas
Anksčiau lyties nustatymo problema buvo sprendžiama atliekant lyties testus, į kuriuos įeidavo ginekologinis tyrimas ir genetinis testas. Tačiau nuo 1999 m. Olimpinis komitetas atsisakė tokių testų, laikydamas juos diskriminaciniais. Toks sprendimas atvėrė kelią 46 XY DSD sportininkėms dalyvauti moterų sporto šakose, o tai sukėlė konkurencijos disbalansą. Klasikinės 46XX moterys tam tikrose sporto šakose apskritai nustojo lipti ant apdovanojimų pakylos.
Testosterono lygio reguliavimas
Vienas iš būdų reguliuoti sportininkių dalyvavimą moterų varžybose yra testosterono lygio matavimas. Moterų testosterono norma yra 0,35-2,8 nmol/l, vidutiniškai 1,5. Vyrų norma yra 10-35 nmol/l ir daugiau. Tačiau vien testosterono lygis ne visada yra patikimas rodiklis, nes jis gali skirtis priklausomai nuo individualių savybių ir kitų faktorių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkių sėkmės istorijos
Konkrečios sportininkės ir jų atvejai
Nagrinėjant konkrečius atvejus, svarbu paminėti Imane Khelif ir Lin Yu-ting. Tarptautinė bokso asociacija (IBA) atliko šių sportininkių tyrimus 2023 m. ir nustatė, kad jų chromosomų rinkinys yra vyriškas - XY. Helif ir Lin turėjo galimybę užginčyti šį sprendimą Sporto arbitražo teisme (SAT). Lin šios galimybės atsisakė, todėl IBA sprendimas tapo „teisiškai privalomas“.
IBA diskvalifikacija ir TOK pozicija
Faktas tas, kad Tarptautinei bokso asociacijai (IBA) nuo 2020 m. vadovauja Rusijos oligarchas Umaras Kremlevas, dėl kurio veiksmų (Ukrainos diskvalifikavimas iš dalyvavimo IBA, visiška IBA priklausomybė nuo Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ ir t. t., ir t. t.) IBA buvo diskvalifikuota iš dalyvavimo 2024 m. olimpinėse žaidynėse, o IBA sportininkai Paryžiuje 2024 m. TOK turi savo politiką dėl transseksualų ir 46XY DSD dalyvavimo moterų sporte.
TOK diskvalifikuoja bokso federaciją ir moterų sporto arenoje vėl pasirodo sportininkės su vyriškais kūnais. IOC nepripažįsta IBA atliktų genetinių tyrimų, paskelbdamas organizaciją nepatikima.
Pasaulio lengvosios atletikos federacijos pavyzdys
Pasaulio lengvosios atletikos federacija (World Athletics) taip pat keitė atrankos taisykles į Tokijo olimpines žaidynes lengvaatlečiams. Normatyvų vykdymas ir reitingo taškų rinkimas visų rungčių atstovams buvo sustabdytas iki gruodžio 1 dienos, tačiau neeilinė situacija pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos privertė „World Athletics“ prailginti normatyvų vykdymo laiką maratono, 50 km ir 20 km sportinio ėjimo rungčių atstovams.
Atrankos į olimpines žaidynes kriterijai
Atranka į olimpines žaidynes yra sudėtingas procesas, kurio kriterijai skiriasi priklausomai nuo sporto šakos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Individualios sporto šakos
Individualiose sporto šakose, tokiose kaip sunkioji atletika ar lengvoji atletika, sportininkai turi įvykdyti normatyvus arba užimti aukštą vietą reitinguose. Pavyzdžiui, norint patekti į Tokijo olimpines žaidynes sunkiojoje atletikoje, reikėjo šešių kvalifikacinių startų. „Rezultatas skaičiuojamas pagal tam tikras formules nuo pasaulio rekordo. 14 atletų, esančių arčiausiai pasaulio rekordo, pateks į olimpines žaidynes“, - paaiškino B. Vyšniauskas.
Komandinės sporto šakos
Komandinėse sporto šakose atranka vyksta per atrankos turnyrus arba pagal reitingus. Skirtingai nei Tokijuje ar Paryžiuje, kur tarpusavyje varžėsi po aštuonias vyrų ir moterų rinktines, šįkart varžybose dalyvaus jau po 12 komandų. Į trečiąjį istorijoje trijulių turnyrą olimpiadoje bus galima pakliūti dviem būdais - per reitingą arba atrankos turnyrus.
Lietuvos sportininkų pasiekimai
Lietuvos sportininkai taip pat aktyviai dalyvauja atrankoje į olimpines žaidynes. Pavyzdžiui, sunkiaatlečiai Gintarė Bražaitė, Lijana Jakaitė, Arnas Šidiškis ir Irmantas Kačinskas dalyvavo pasaulio čempionate Tailande ir siekė iškovoti kelialapius į olimpines žaidynes. Trišuolininkė Dovilė Kilty turėjo 99,99 proc. tikimybę patekti į Tokijo olimpines žaidynes.
Transseksualūs sportininkai olimpinėse žaidynėse
Translyčių dalyvavimas olimpinėse žaidynėse nėra naujas dalykas. Laurel Hubbard dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir tapo pirmąja atvira transseksualia sportininke. TOK teigia, kad beveik 49 proc. dalyvių Tokijo olimpinėse žaidynėse bus moterys.
TOK pozicija
Žaidynes prižiūrintis TOK neturi konkrečių taisyklių ar reglamentų, o pateikia 10 pagrindinių principų, rašo „The Independent“. Valdančioji institucija taip pat teigia, kad „kiekviena tarptautinė federacija yra atsakinga už savo sporto šakos tinkamumo taisyklių nustatymą, įskaitant tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos nustatoma atranka į olimpines žaidynes“. Gairėse reikalaujama, kad transseksualios moterys, norėdamos patekti į moterų kategoriją, būtų perėjusios į kitą lytį iki 12 metų amžiaus, kad būtų išvengta bet kokio galimo biologinio pranašumo dėl vyriško lytinio brendimo.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Transseksualų dalyvavimo pavyzdžiai
Nikki Hiltz yra transseksualė ir priskiria save nebinarinei lyčiai, tačiau visada varžėsi moterų kategorijoje ir artėjančiose olimpinėse žaidynėse atstovaus JAV. Kanados nebinarinės lyties futbolininkas Quinn taip pat buvo išrinktas atstovauti savo šaliai olimpinėse žaidynėse. Toronto komandoje žaidžiantis vidurio puolėjas visada rungtyniavo moterų kategorijose.