Sportas - tai nuolatinis darbas, mokymasis, kūryba, tobulėjimas, patirtys, suvokimas, išgyvenimai, kančia, supratimas, kritimai ir pakilimai. Noras veikti arba neveikti priklauso nuo motyvacijos, kurią svarbu suprasti ir ugdyti.
Motyvacijos samprata ir reikšmė sporte
Motyvacija - tai motyvų visuma, lemianti sportininko aktyvumą siekiant užsibrėžto tikslo per pratybas ir varžybas. Motyvas - tai sąmoninga ir nesąmoninga veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto sąveikos, patenkinančio jos poreikius, interesus, vertybes ir tikslus.
Sportinės veiklos motyvacijos tyrimų problema visuomet aktuali, nes nežinant motyvacijos ypatumų, sunku kryptingai rengti sportininkus varžyboms.
Poreikiai kaip motyvacijos šaltinis
Pagrindinė asmenybės aktyvumo priežastis yra įvairūs poreikiai, atsirandantys iš instinktinių potraukių ir pažinimo asmenybės patirties pagrindu. Poreikis - tai tam tikra asmenybės būsena, sudaranti prielaidas veiksmams, nukreiptiems tuos poreikius patenkinti. Vaizdinys ar mintis apie objektą, kuris gali patenkinti poreikį, yra tiesioginis veiklos motyvas.
A. H. Maslow poreikių teorija teigia, kad žmonės stengiasi patenkinti savo poreikius pagal savo prioritetų sistemą, kuri skirstoma į dvi kategorijas:
Taip pat skaitykite: Aukštumų siekimas sporte
- Trūkumo poreikiai: alkis, troškulys, lytinis potraukis, saugumo poreikis.
- Augimo poreikiai: meilė, savigarba ir saviraiška.
Motyvų įvairovė ir jų įtaka sportinei veiklai
Sudėtingesnė veikla yra skatinama ne vieno izoliuoto, o kelių ar keliolikos motyvų, kurie sudaro veiklos motyvaciją. Kiekvieno sportininko motyvų sfera labai skiriasi: skirtinga jų sudėtis, hierarchija, stiprumas, pastovumas. Motyvų stiprumui ir pastovumui turi reikšmės daug veiksnių: socialinis gyvenimas, kryptingas bręstančios sportininko asmenybės ugdymas.
Sportininko veiklos motyvas yra subjektyvi sportininko reakcija į aplinkos poveikį, pvz., sportinės specializacijos pasirinkimo, dalyvavimo varžybose motyvas ir kt. Pasak Cratty (1989), sportininko motyvacijai labai reikšminga vaikystė ir paauglystė. Nuo vienų iki šešerių metų socialinis paskatinimas vaikui neturi didelės reikšmės, o nuo šešerių metų svarbus ir socialinis paskatinimas, nes atsiranda laimėjimų poreikis. Nuo 16 metų svarbus asmeninių interesų ir socialinio paskatinimo derinimas.
Vidinė ir išorinė motyvacija sporte
Motyvai gali būti vidiniai ir išoriniai. Vidiniai motyvai susiję su biologiniais ir socialiniais poreikiais, o išoriniai motyvai - su aplinkos sąlygomis. Svarbu derinti aplinkos sąlygojamus ir vidinius organizmo motyvus.
Vidinė motyvacija
Vidinė motyvacija kyla iš paties sportininko noro patirti džiaugsmą, malonumą ir pasitenkinimą sportine veikla. Tokie sportininkai pripažįsta savo kompetenciją be įvertinimo iš šalies, jaučiasi kompetentingi ir sėkmės lydimi.
Išorinė motyvacija
Išorinė motyvacija susijusi su išoriniais apdovanojimais, pripažinimu ir kitų žmonių įvertinimu. Tačiau pernelyg didelis dėmesys išorinei motyvacijai gali būti potencialiai rizikingas, kadangi sportuojantieji sporto laimėjimus laiko savo vertės atspindžiu, o nesėkmes linkę priskirti savo gebėjimų trūkumui.
Taip pat skaitykite: Sporto esė
Kaip stiprinti motyvaciją sporte
Sporto psichologas R. Martensas mano, kad visi motyvacijos stiprinimo keliai veda viena kryptimi - padėti sportininkams tapti atsakingiems už save, leidžiantiems kontroliuoti savo gyvenimą.
Individualūs motyvacijos stiprinimo būdai
- Rask tikslą: Atsakyk sau į klausimą: kodėl reikia sportuoti? Sportas tavo sąmonėje turi užimti ypatingą vietą. Asmeninis tikslas - tai, kas tau asmeniškai suteikia treniruotėms prasmę. Šį tikslą prisimink, kai apima abejonės ir nepasitikėjimas savimi.
- Susigalvok motyvaciją: Niekas nepažįsta tavęs geriau negu tu pati. Viena arba su treneriu susidaryk planą, pagal kurį tu neišvengiamai judėsi į priekį ir gerinsi pasiekimus. Nepamiršk kelti reikalavimus sau, kad justum pažangą. Kai ištirps papildomi kilogramai, o kūno apimtys pasieks trokštamas, padidink treniruočių intensyvumą arba keisk pačias treniruotes. Susidaryk naują koordinačių ir orientyrų sistemą. Ir nepamiršk, kad moteris motyvuoja gražūs aksesuarai: už pirmuosius įveiktus 5 km padovanok sau naujus sportinius batelius.
- Didžiuokis savimi: Kiekvieną treniruotę tu peržengi save, keldama naujus tikslus ir sutikdama naujus pasiekimus. Taigi vystai ne tik savo raumenis, bet ir charakterį, tvirtėji ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tu verta susižavėjimo ir pagarbos už savo valingus sprendimus ir tegu silpnuoliai tau slapta pavydi.
- Rinkis, kas patinka: Rūpinantis savo kūnu reikia pasirinkti tai, kas tavo širdžiai yra mieliausia. Nepabijok pasivaikščioti salėmis, jei tavęs nevilioja laisvas treniruoklis. Jeigu bendraujant tau svarbus komfortas, rinkis žavesį keliančius instruktorius. Susikurk asmeninę programą, o, galbūt, net asmeninį stilių!
- Būk nuoširdi: Visai nebūtina džiaugtis kiekviena treniruote. Būna dienų ir situacijų, kai nuovargio ir skausmo būna daugiau negu malonumo. Gali sukąsti dantis ir urgzti, kad nekenti sporto. Tuomet tiesiog bėk tuos prakeiktus kilometrus ir atlik tuos prakeiktus pratimus. Sportinis pyktis kartais gali būti ne mažiau naudingas nei pozityvus nusiteikimas. Ir tu vienintelė žinai, kodėl tai darai.
Trenerio vaidmuo ugdant sportininkų motyvaciją
Treneris turi suprasti sportininko motyvus ir padėti jam siekti tikslų. W. rekomenduoja treneriams susikurti aplinką, kurioje būtų žmonės, galvojančius taip pat, kaip jūs, kuriems rūpite jūs, jūsų programa ir komandos draugai. Taip pat svarbu atsijoti žaidėjus, nepritariančius jums, jūsų programai arba komandai.
Jaunųjų sportininkų motyvacijos ypatumai
Tyrimai rodo, kad 14-15 metų amžiaus jaunieji sportininkai yra daugiau motyvuoti nei 16-17 metų amžiaus jaunieji sportininkai. Jaunuosius sportininkus daugiau skatina vidinė motyvacija.
Motyvacijos stokos priežastys ir sprendimo būdai
Sporto trenerė Simona Poškuvienė sako, kad esti daugybė priežasčių, kodėl žmonės nepradeda arba pradėję meta sportuoti, įskaitant motyvacijos stoką.
Kaip įveikti motyvacijos stoką
- Nustatykite aiškius tikslus: Vienas iš svarbiausių žingsnių pradėjus sportuoti - susidaryti tikslus. Jei nežinote, ko siekiate, sunku išlaikyti motyvaciją.
- Pradėkite nuo paprastų pratimų: Jei esate visiškai naujokas sporte, nereikia iškart pradėti nuo sunkių treniruočių. Pradėkite nuo paprastų pratimų, kad įgautumėte pasitikėjimo savimi ir nesusižeistumėte.
- Sukurkite rutiną ir jos laikykitės: Motyvacija gali kilti tik tada, kai sportas tampa jūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Sukurkite savo treniruočių rutiną ir stenkitės jos laikytis.
- Pasirinkite veiklą, kuri jums patinka: Sporto rūšis turi būti smagi, kad norėtumėte ją kartoti. Jei nepatinka bėgioti, nesiveržkite į ryto bėgimo treniruotes.
- Sekite progresą: Stebėkite savo pažangą, kad galėtumėte matyti rezultatus ir pajusti pasitenkinimą užsibrėžtų tikslų siekime.
- Būkite kantrūs: Per pirmas kelias savaites gali būti sunku - kūnas dar nesugeba prisitaikyti prie naujos rutinos, o raumenys gali skaudėti. Tai visiškai normalu. Svarbu nepasiduoti ir būti kantriems.
- Sportuokite su draugais ar prisijunkite prie bendruomenės: Sportuoti su draugais arba prisijungti prie sporto bendruomenės yra puikus būdas išlaikyti motyvaciją.
- Apdovanokite save už pasiekimus: Kiekvienas pasiektas tikslas, net ir mažas, yra žingsnis į priekį. Apdovanokite save už pasiektus tikslus, kad išlaikytumėte motyvaciją.
Ką daryti, kai motyvacija sumažėja
- Pradėkite nuo mažo: Jeigu esate nuvargę ar tiesiog nesijaučiate motyvuoti, pradėkite nuo mažo. Užuot galvoję apie visą treniruotę, tiesiog įsipareigokite padaryti 10 minučių tempimo pratimus ar ėjimą.
- Padarykite treniruotes malonias: Jei sportas jums siejasi su nemaloniomis mintimis ar nuobodžiais pratimais, sunku rasti motyvacijos. Pasistenkite sukurti tokias treniruočių sąlygas, kurios jums patiktų. Pavyzdžiui, klausykite mėgstamos muzikos ar tinklalaidžių, treniruokitės gamtoje ar prisijunkite prie grupinių užsiėmimų.
- Išbandykite įvairias sporto rūšis: Sportas nebūtinai turi būti sunki ar nemaloni veikla. Jei jums nepatinka bėgioti, galbūt pamėgsite plaukimą, šokius ar jogą.
- Nusistatykite realistiškus tikslus: Kartais motyvacijos trūkumas atsiranda dėl nerealistiškų lūkesčių. Jei jūsų tikslai yra per dideli ar neapibrėžti, gali atrodyti, kad jų pasiekti tiesiog neįmanoma.
- „5 Minučių Taisyklė“: Kai visiškai nesinori pradėti, pabandykite „5 minučių taisyklę“. Įsipareigokite sportuoti tik 5 minutes. Dažniausiai per šį laiką jūsų kūnas pradės veikti, o tingulys išnyks.
- Raskite treniruočių partnerį: Turėti treniruočių partnerį gali būti didelė motyvacija. Draugas ne tik padės įveikti tingulį, bet ir suteiks papildomą atsakomybės jausmą.
- Suplanuokite treniruotes: Kai treniruotės tampa dalimi jūsų kasdienio grafiko, nebereikia kasdien spręsti - sportuoti ar ne.
- Apdovanokite save: Kartais motyvacija ateina per atlygį. Sukurkite mažą apdovanojimo sistemą sau - po treniruotės galėsite pasilepinti skaniu, bet sveiku užkandžiu, žiūrėti mėgstamą serialą ar užsiimti kita mėgstama veikla.
- Prisiminkite priežastis: Kai sunku pradėti, pagalvokite apie priežastis, dėl kurių siekiate būti fiziškai aktyvūs.
- Leiskite sau pailsėti: Jei per ilgą laiką nuolat stengiatės išlaikyti aktyvumą ir jaučiate, kad tai pradeda varginti, leiskite sau trumpai pailsėti.
Taip pat skaitykite: Sporto ir kalbos tyrimai
tags: #motyvacines #kalbos #apie #sporta