Lietuvos futbolas susiduria su daugybe iššūkių, o vienas svarbiausių - jaunimo ugdymo sistemos tobulinimas. Nacionalinė futbolo akademija (NFA) vaidina esminį vaidmenį šiame procese, tačiau jos veikla sulaukia nemažai kritikos. Šiame straipsnyje nagrinėsime NFA pertvarkos būtinybę, galimus pokyčius ir perspektyvas.
Nacionalinės futbolo akademijos veiklos vertinimas
NFA buvo oficialiai įkurta 2006 metais, siekiant pakelti Lietuvos futbolo lygį. Tačiau, pasak Valdo Ivanausko, rezultatai rodo, kad darbas buvo atliktas netinkamai. Per dešimt metų akademija jaunimui ugdyti išleido 6 milijonus eurų, o rezultatų - nulis. V. Ivanauskas pabrėžia, kad rajonai turi labai gerų žaidėjų, bet jiems kelio į NFA nėra, nes vadovas Stasys Stankus turi savo kriterijus.
Kritika dėl atrankos kriterijų
V. Ivanauskas teigia, kad S. Stankaus požiūris į atranką yra grindžiamas pažintimis, finansiniais sumetimais ir žaidėjų kvietimu į rinktinę iš reikalo. Tai reiškia, kad neatitinkantis lygio žaidėjas gali būti pakviestas į rinktinę. V. Ivanauskas pateikia Luko Spalvio pavyzdį, kuris buvo priverstas grįžti į Lietuvą ir praleido 7 mėnesius NFA, kad galėtų žaisti rinktinėje.
Biudžeto panaudojimas
NFA biudžetas pagal LFF - 579 tūkstančiai eurų. Tačiau kyla klausimų dėl šių lėšų panaudojimo efektyvumo. V. Ivanauskas teigia, kad kol neišspręsime jaunimo problemų, neturėsime jokios ateities.
Pertvarkos būtinybė
V. Ivanauskas pabrėžia, kad Lietuvos futbolas neturės jokių vilčių pakilti, jeigu nebus sutvarkyta jaunimo ugdymo sistema ir svarbiausia - Nacionalinė futbolo akademija (NFA).
Taip pat skaitykite: Vaikų ledo ritulys Lietuvoje
Naujos komandos vizija
„Sąjūdžio“ komanda, kurios nariai yra Raimondas Karpavičius, Arūnas Šuika, Česlavas Okinčicas, Laurynas Kasčiūnas ir Valdas Ivanauskas, siekia pertvarkyti NFA. V. Ivanauskas teigia, kad būtina nuversti NFA vadovaujantį S. Stankų.
Siūlomos pertvarkos kryptys
A. Šuika teigia, kad reikia keisti administracinę, struktūrinę, finansinę, ugdymo ir ryšių su visuomene bei vystymo pertvarką. Esą jau yra dešimties metų vykdymo planas.
Futbolo infrastruktūros plėtra
A. Šuika teigia, kad reikia keisti administracinę, struktūrinę, finansinę, ugdymo ir ryšių su visuomene bei vystymo pertvarką. Esą jau yra dešimties metų vykdymo planas.
Stadionų pristatymas
A. Šuika teigė, kad reikia keisti administracinę, struktūrinę, finansinę, ugdymo ir ryšių su visuomene bei vystymo pertvarką. Esą jau yra dešimties metų vykdymo planas.„Keliolika metų gilinausi į sporto infrastruktūros plėtrą ir valdymą. Čia yra daug galimybių. Esame numatę, kad, be nacionalinio stadiono, Lietuvoje turėtų atsirasti ketvirtojo UEFA lygio stadionas. Taip pat numatyta keliolika dengtų maniežų ir šimtai mažų ir didelių treniruočių aikščių. Tiek sintetinės dangos, tiek žolės. Visa kita - futbolui numatyta infrastruktūra. Tai ir salės, ir aikštės lauke ar paplūdimyje.“
Ryšys su politikais
„Sąjūdžio“ komanda pabrėžė, kad Lietuvos futbolas negali judėti į priekį be politikų palaikymo. Pasak R. Karpavičiaus, J. Kvedaras nebendrauja su politikais. Apie uždaros sienos poveikį plėtrai prabilo ir A. Šuika.„Tai, kas nuveikta iki dabar, galime prilyginti jeigu ne nuliui, tai minimumui. Tam įtakos turėjo aplinkybės, kurias žinome visi. Tai nevykdoma ne dėl pinigų, o dėl to, kad nėra visuomenės palaikymo ir politinės valios. Jeigu valios nėra, nėra ir paramos bei galimybių plėtoti infrastruktūrą. Visa tai - uždaras ratas. Tiesiog grįžtame prie to, kad dabartinė LFF veikla neleidžia plėtoti infrastruktūros. Nematoma ateities tikslų ir perspektyvų. Viskas stovi vietoje.“
Taip pat skaitykite: Turkijos sporto istorija
Draugystė su krepšiniu
R. Karpavičius teigė, kad futbolas turi ne konkuruoti su krepšiniu, o veikti išvien. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) darbą jis vadino pavyzdžiu. „Pagarba Arvydui Saboniui, kuris su kitais žmonėmis krepšinį pakylėjo taip aukštai. Mes ieškosime bendrų taškų su A. Saboniu ir LKF. Futbolas ir krepšinis turėtų būti kartu.“
Lėšų panaudojimas
R. Karpavičius pareiškė, kad nors dabartinė LFF valdžia kalba, jog norėtų daugiau lėšų iš biudžeto, futbolui turėtų užtekti ir iš tarptautinio futbolo gaunamų lėšų.„Futbolas nepretenduoja į kokius nors pinigus iš valstybės, nes UEFA remia pakankamai. Tai apie 20 milijonų. Šie pinigai faktiškai padengia LFF išlaidas, bet visuomenė nežino, kam jie yra naudojami.“
LFF prezidento rinkimai
Kitais metais vyks LFF rinkimai. Kas juose dalyvaus, kol kas neaišku. J. Kvedaras apie tai, ar sieks posto, ketina skelbti kitąmet. Ateinančiais metais savo kandidatą turėtų paskelbti ir „Sąjūdžio“ komanda. Manoma, kad tai bus V. Ivanauskas, tačiau komanda kalba apie demokratiją ir tai, kad savo kandidatą turėtų išrinkti visų apskričių federacijos. Tačiau V. Ivanauskas, sulaukęs pasiūlymo, tikrai jo neatsisakytų.
Galimybė užtraukti uždangą ant futbolo
2012 metais teisėsauga pareiškė įtarimus J. Kvedarui dėl galimo UEFA Lietuvai skiriamų pinigų pasisavinimo. Netrukus J. Kvedaras buvo nušalintas nuo pareigų, bet greitai grįžo į postą. LFF paskelbė, kad UEFA atsiuntė notą - arba valstybė nesikiša į futbolo veiklą, arba jos narystė bus suspenduota. Tai reiškia, kad Lietuvos klubai negautų lėšų iš UEFA ar FIFA, LFF nesulauktų pinigų iš tarptautinės piniginės, o rinktinės ar klubai negalėtų varžytis tarptautiniuose turnyruose, kuriuos rengia UEFA ar FIFA. L. Kasčiūnas mano, kad jeigu ir vėl būtų gauta nota, sutiktų užtraukti uždangą ant Lietuvos futbolo porai metų.„Tai pats blogiausias scenarijus. Suprantame, kad tokio scenarijaus niekam nereikia, bet situacija kelia minčių, jog tai kone vienintelė galimybė ką nors pakeisti. Nemanau, kad to reikėtų siekti, nes yra kitoks civilizuotas būdas - rinkimai.“
Edvino Eimonto veikla
Nuo sausio 20 dienos Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento regalijas iš į skandalus įklimpusio Juliaus Kvedaro perėmęs 39 metų ekonomistas Edvinas Eimontas specialiai tv3.lt pasakojo apie pirmųjų kadencijos mėnesių darbus, atskleidė visus LFF biudžeto skaičius ir užkaborius, paaiškino, ko labiausiai trūksta Lietuvos futbolui ir prakalbo apie futbolo demonizavimą.
Taip pat skaitykite: NKA veikla ir ateitis
Gero valdymo principai
E. Eimontas teigė, kad šie metai svarbūs tuo, kad turime pažvelgti į kertinius dalykus - organizacijos taisykles, kaip ji funkcionuoja. Viskas prasideda nuo įstatų, struktūros, sprendimų priėmimų, kaip tie pasiūlymai ateina, kaip išklausoma. Didesnis suinteresuotų dalyvių skaičius, kokią galimybę turi jie pasisakyti ir dalyvauti priimant sprendimus. Kalbame apie „gero valdymo“ principus, apie juos Lietuvos sporto organizacijos jau pradeda kalbėti, užsienio organizacijos kalba jau kurį laiką.
Skaidrumas
E. Eimontas teigė, kad nėra paslapties. Standartiškai UEFA kiekvienai federacijai, nepriklausomai, kokias veiklas ji turi, - o Lietuva turi visas pradedant nuo vaikų čempionatų, rinktinių, „futsalo“, masinio futbolo programų, trenerių kvalifikacijos kėlimo - skiria 1,625 mln. eurų. Nuo kito periodo - 2016-2020 metų šios lėšos dar padidės. Tai solidarumo principas, UEFA lėšas surenka iš Europos čempionato organizavimo. Pirmiausiai paskirsto tiems, kurie dalyvauja, paskui visiems kitiems. FIFA per metus skirdavo po 250 tūkst. dolerių per metus. UEFA turėjo ir investicinių programų, pavyzdžiui, ketveriems metams patvirtinta „Hattrick“ programa sudaro 3 mln. eurų. Matome iš to LFF stadioną, federacijos būstinę, pilnų matmenų aikščių projektą, „Ronaldo“ projektą. Jei organizuojame nedidelį turnyrą, UEFA skiria finansavimą, priklausomai, kaip aktyviai dirbi, kaip užsirekomenduoji. Tai yra biudžetas, aplink kurį svyruojame. Kad būtų aiškiau, dar yra televizinių teisių centralizavimo pajamos - apie 2 mln. eurų per metus. Anksčiau jos svyruodavo, dabar daugmaž stabilios. Apskritai federacijos biudžetas svyruoja priklausomai nuo metų nuo 4,5 iki 6 mln. eurų. Likusią dalį sudaro rėmėjai ir komercinės veiklos pajamos. Tai - bilietų pardavimai, aikščių, stadionų nuoma. Šiuo metu pasibaigė rinktinės ciklas, artėja naujas, tikiuosi turėsime tiek piniginių, tiek barterinių rėmėjų. Iš rėmėjų mažiau pusės milijono eurų per metus niekada neturėjome. Lietuvoje yra problema - trumpalaikis bendradarbiavimas. O juk tik ilgalaikė sponsorystė duoda rezultatą. Visi turime mokytis ir suprasti, kas duoda dividendus. Rėmėjų sunku rasti. Kiekvienas investuotas euras turi duoti sponsoriui pridėtinę vertę. Skaičiuojama, kad jam apsimokėtų, ta vertė turi būti padauginta triskart. Taip suprantama nauda. Ar tai per pridėtinę vertę „brendui“, ar per pardavimus. Taip turėtų atrodyti normaliai. Kartais tai neveikia.
Lėšų poreikis
E. Eimontas teigė, kad jei kalbėsime apie biudžetą, kuris paruoštas šiems metams, jis ne visai atspindi tuos poreikius, kuriuos dabar matome. Dažniausiai nacionalinė rinktinė - stabilus procentas, kurį jai skiriame. Jaunimo futbolas, jaunimo rinktinės gauna 15-20 proc. biudžeto. Realiai daugiau nei pusė biudžeto skiriama sportinei veiklai. Turėtume didesnį biudžetą skirti jaunių futbolui ir treneriui ugdymui. Kartais pajuokaujama, kad turime turėti ne tik Nacionalinę futbolo akademiją, bet ir Nacionalinę trenerių akademiją. Tikrai matau gerus trenerius, bet esu įsitikinęs, jei norime jaunimo programą įgyvendinti, turime stiprinti trenerius. Čia vienas kertinių momentų. Galime neturėti gerų treniruočių bazių, bet vaikas ateina ten, kur geras treneris. Žinoma, infrastruktūra taip pat svarbu. Esame čia šiek tiek pasikeitę vaidmenimis su valstybe. Valstybė turėtų rūpintis infrastruktūra, o federacija investuoti į „minkštuosius dalykus“ - žinias, edukavimą. Įsivaizduokite pilnų matmenų aikštei įrengti skyrėme 2 mln. eurų, o jei būtume skyrę tuos pinigus trenerių ugdymui?
Administracijos išlaidos
E. Eimontas teigė, kad problema - per administraciją nesame pakankamai išsigryninę ir perkėlę tas veiklas. Tai rinktinės, jaunimo, akademijos, moterų futbolo vystymo, „futsalo“, masinio futbolo vystymo ir kitos veiklos. Ne visos veiklos yra perkeltos 100 proc. Jei žmogus dirba prie masinio futbolo, reikia, kad visos su tuo susijusios išlaidos būtų tenai. To nėra. Tą tikrai padarysiu, kad aiškiai matytųsi, kiek federacija kiekvienai vystymo sričiai skiria lėšų. Tai yra procese, todėl tos išlaidos atrodo ganėtinai didelės. Aišku, ten yra amortizacijos, investicijų išlaidos. Tai iškreipia vaizdą. Man tai nepatinka ir tai sutvarkysime. Idealus įsivaizdavimas - „Raudonasis kryžius“. Jų filosofija, kad išlaidos administracijai, ne projektams, o pačiai organizacijai išlaikyti negali būti didesnės nei 10 ar 20 proc. viso biudžeto. Visi kiti pinigai eina projektams ir veiklai vystyti. Noriu, kad ir mes turėtume tam tikrą dydį. To mes neturime, pripažįstu, esame pereinamajame laikotarpyje, konsultuojamės su FIFA, kad padarytume tą biudžetavimo ir ataskaitų sistemą, kad viskas būtų realiame laike. Visą laiką turėtume matyti realią situaciją.
Skaidrumo modelis
E. Eimontas teigė, kad sportas mėgsta žaisti pagal taisykles. Jei jos taikomos selektyviai, tai nėra gerai. Jei yra kriterijai ir jie bus nustatyti visoms federacijoms vienodai - biudžetų, finansinių šaltinių pateikimas - klausimas dėl valstybės lėšų skirimo, aiškūs kriterijai ir jų laikymasis, už ką skiriamas finansavimas, už masiškumą ar medalius, kokiomis proporcijomis - to nėra šiuo metu. Klausimas - kodėl tai turėtume skelbti, jei kiti neskelbia? Ateina laikas, kai futbolo bendruomenė sako, kad turime keistis ir rodyti pavyzdį. Sprendimas, kad per tą pavyzdį kiti paseks. Skaidrumo, „gerojo valdymo“ prasme būsime modelis. Yra prezidentas, vykdomasis, nariai - niekada nekilo klausimas, kad mes tai rodome išorei. Nariai visi žinojo biudžetus, finansus, audituotą ataskaitą. Negaliu sakyti, gerai ar blogai. Tikiuosi, būsime tas pavyzdys.Tai normalus matymas. Norėtųsi, kad tos taisyklės visiems būtų vienodos. Tarkime kalbame apie sutartas rungtynes, jei visi atsistotų ir sakytų, taip, mes turime tą problemą, sporto veidrodis būtų kitoks. Dabar atsistoja futbolas ir sako - tai yra blogai. Visi kiti sako ne, čia tik futbole, pas mus viskas gerai. Gaunasi, kad esi išsišokėlis, o jei kalbi apie tai, labiausiai ir nukenti…
Talentų paieška
Alytiškis Rimas Kantaravičius buvo atvedęs savo sūnų į futbolo turnyrą Alytuje ir pamatė stebuklus aikštėje išdarinėjantį nedidelio ūgio vaikinuką iš Ignalinos. Pažaidęs su bendraamžiais šis netrukus perėjo į metais vyresniųjų komandą ir jos gretose vėl vieną po kito mušė įvarčius. Ilgus metus bokso pasaulyje sukęsis R. Pamatęs išskirtinių gabumų P. Golubicką, R. „Mes tą pačią vasarą važiavome į turnyrą Lenkijoje, formavome komandą ir pamaniau, kad mums reikia stiprintis. Buvo Levšinas, kuris dabar žaidžia „Riteriuose“, ir Paulius - jie ten dviese mus ir tvarkė. Visi juos žinojo. Paskambinau į Visagino sporto centrą, buvo atostogos, trenerių nebuvo, pradėjau kalbėti su sekretore ir taip atsitiko, kad po kurio laiko man paskambino Pauliaus mama. Susitarėme susitikti. Tą vakarą „Vėtra“ žaidė su „Fulham“, atvežė tuos vaikus, susipažinome, pakalbėjome, futbolą pažiūrėjome ir kitą rytą išsimiegoję išvažiavome į Lenkiją. Ten be problemų laimėjome 200 komandų turnyrą. Pradėjau Paulių vežiotis į stovyklas, į treniruotes kviesti, mačiau, kad jam reikia rimtų treniruočių, kad reikia geresnės sistemos, trenerių. Jis Visagine net nesitreniravo, tik atvažiuodavo į varžybas iš Ignalinos, kur nebuvo komandos. Jis net rusiškai nemokėjo“, - kaip jo namuose atsidūrė P. Golubickas, pasakoja R. Alytiškis savęs futbolo agentu nevadina, nors kartu su dabar jau 20-mečiu P. 2014 m. R. Kantaravičius įkūrė futbolo akademiją, ji iškart prisijungė prie tuomet Italijos verslininkų valdytos „Dainavos“. 16 metų P. Golubickas išvyko į Angliją, priklausė „Yeovil Town“ klubui. R. Kantaravičiaus teigimu, jaunojo lietuvio norėjo netgi „Chelsea“ akademija. Deja, Paulių kamavo traumos, todėl Anglijoje užsikabinti nepavyko. Be to, kaip sakė R. Kantaravičius, daugelį klubų ekspertų gąsdino P. „Jis visada buvo mažo ūgio ir smulkaus sudėjimo, atsiliko brendimas. Jam buvo 15 metų, kai dalyvavome stovykloje Udinėje, italai jį glostė, gyrė, bet neėmė - visi bijojo, kas bus toliau. Gal ir aš nemokėjau įkalbėti. Dabar problemų būtų mažiau, kai yra rekomendacijos ir kiti ryšiai. Iš kitos pusės, ar verta tuos 16-mečius išleisti į užsienį, kai jie dar nesubrendę? Aš tokios konkurencijos, kokia yra futbole, niekur nesu matęs - konkurencija baisinga“, - teigia R.
Intelektas
Pašnekovo teigimu, norint neprapulti futbolo talentų pasaulyje, vien gerai žaisti nepakanka: „Paulius yra supergabus. Dabar žaidėjų, kurie knygų neskaito, niekam nebereikia. Intelektas turi būti aukštas, sprendimo greitis didžiulis. Paulius visada mokėsi dešimtukais. Jis Anglijoje baigė koledžą, atvykusį iš kitos šalies jį kaip puikaus mokinio, kuris net ne gimtąja kalba mokosi, pavyzdį pristatydavo anglams. Kai reikės kur nors važiuoti 15 ar 16 metų, bus reikalinga kalba, bendravimo kultūra ir visa kita. Kitaip iškart iškrisi iš konteksto, nebent tu žiauriai gabus, bet tokių… Didžiulė futbolo akademijų konkurencija diktuoja sąlygas, tad norint tapti profesionalu į treniruotes reikia ateiti 5-6 metų amžiaus. „Jeigu vaikas yra judrus, nors ką nors sportuoja, yra gabus, iki 10 metų dar galima jį sunkiai perversti. Visas pagrindas duodamas, kai vaikas ateina 5-6 metų, pirmosiose treniruotėse. Šiandien svarbiausia - ne greitas bėgimas, o greitas kamuolio vaikščiojimas, greiti sprendimai. Dabartinę 20-21 metų žaidėjų kartą jis vadina prarastąja ir už tai atsakingi ne patys žaidėjai, o juos ugdžiusi sistema. Vis dėlto, stebėdamas 12-13 metų vaikus, R. Tačiau tam reikia kelių dedamųjų. Su tuo padeda kovoti LFF įsigyta Briuselio „Anderlecht“ vaikų ugdymo programa. Teigiamai ją vertinantis R. Kantaravičius sako, kad mūsų šalyje vaikai iki 13-14 m. „Į Alytų, į stovyklas, atvyksta daug vaikų iš įvairių Anglijos akademijų, Švedijos, Norvegijos - tai emigrantų vaikai. Jie turi daug įgūdžių, gerus pagrindus, bet ten visi tėvai dirba individualiai, investuoja į vaikus, kad išsilaikytų tame lygyje. Nesinorėtų, kad tėvai iškart norėtų grąžos, reikia nespausti vaikų, atsiriboti, leisti vaikui spręsti pačiam, ar jis tikrai nori siekti profesionalaus futbolininko kelio. Tegul vaikai eina į treniruotes, mokosi, sportuoja, juk tai yra jų vaikystė. Gabesnius mes pridėsime prie vyresnių komandos, duosime kito lygio“, - teigė R.
Treneriai
„Dainavos“ futbolo akademijoje didžioji dalis trenerių yra jauni - tai vis dar žaidžiantys arba buvę „Dainavos“ ekipos futbolininkai. Šiuo metu „Dainavos“ akademijoje futbolo paslapčių mokosi per 100 vaikų, jie treniruotes lanko ir vasarą. Bendruomeniškumo svarbą suprantantis R. Kantaravičius pažymi, kad ir I lygoje rungtyniaujančios „Dainavos“ stadione nuolat pilna žiūrovų. Sporto direktoriaus pareigas „Dainavos“ komandoje einantis R. Kantaravičius teigia, kad Alytaus futbolo ekipa į A lygą eis tik tada, kai sugebės tai pasiekti sportiniu keliu. „Dainavos“ tikslas - kad kuo daugiau jaunų Alytaus futbolininkų gautų taip reikalingos aukščiausio lygio futbolo patirties: „Tada formuotume jaunesnių lietuvių pagrindą, 10-15 žaidėjų, ir kviestume stiprius užsieniečius. Panašiu keliu į aukštą lygį pakilo ir P. Golubickas - talentas, kuriuo akademija ypač didžiuojasi. „Jeigu tu išgyvensi tarp tų Balkanų žaidėjų - tu visur išgyvensi. Jis buvo kitoks, technika kitokia, iškart išsiskyrė iš visų. Nereikia to bijoti, išskirtinumas yra koziris.
Tomo Danilevičiaus veikla
Liūdna inauguracija Apie būsimą veiklą LFF T. Danilevičius kalba tariamąja nuosaka tik prisilaikydamas formalių procedūrų. Mat šeštadienį Kaune vyksiančiuose rinkimuose 39-erių buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas bus vienintelis kandidatas į skandalų daugelį metų purtomos federacijos prezidento postą. Viešas kivirčas tarp LFF senbuvių ir praėjusią gegužę jų vargais negalais iš prezidento posto iškrapštyto Edvino Eimonto iškėlė į paviršių tonas dumblo, kuriame it Čepkelių raiste klimpsta populiariausia sporto šaka pasaulyje. Purvinos aslos nebepridengia nė Edgaro Jankausko patiestas kilimas - pernai rinktinės vairininku tapusio penkiskart geriausio šalies futbolininko suteiktas impulsas išsikvėpė, ir nacionalinė komanda grįžo prie įprastesnių rezultatų, rugsėjį 0:3 pralaimėjusi Škotijai bei 0:4 - Slovėnijai. O lietuvių nesėkmių serija išsitęsė iki šešių rungtynių, kurių bendras įvarčių santykis jau drasko akis - 1:18. Tad spalio 8 d. T. Danilevičiaus laukia liūdna inauguracija Lietuvos futbolo gerbėjų akivaizdoje. Tądien rinktinė Vilniaus LFF stadione užbaigs dar vieną daugiau nusivylimo nei vilties atnešusį pasaulio čempionato atrankos ciklą. Graudi nusimato ir jo kulminacija, mat prieš šeimininkus stos F grupės lyderė Anglija.
Reforma virto farsu
Iš savo pirmtako E. Eimonto, kurį iki šiol laikinai pavaduoja vienas jo duobkasių - pirmasis viceprezidentas Vidmantas Butkevičius, T. Danilevičius paveldės tik kabinetą LFF būstinėje, bet ne įgaliojimus. Grumtynių dėl įtakos LFF nugalėtojai pasistengė, kad ateityje nepaklusnus prezidentas nebegalėtų drumsti nusistovėjusių vandenų. Pagal gegužę perrašytus LFF įstatus, reali galia padalinta federacijos vykdomajam komitetui ir jo skiriamam generaliniam sekretoriui. Naujuose įstatuose vykdomojo komiteto kompetencijoms aprašyti skirta 30 punktų, generalinio sekretoriaus - 12, o prezidento - vos penki. T. Danilevičius neturės teisės nei tvirtinti LFF dokumentų, nei disponuoti federacijos lėšomis - už tai dabar atsakingas LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas. Bet galbūt draugiškai pasidalinti regalijomis dviem federacijos vadovams padės juos siejantis artimas giminystės ryšys - N. Dunauskas yra vedęs T. Danilevičiaus seserį Eglę. DELFI dar praėjusį pavasarį, kuomet iš kėdės buvo verčiamas E. Eimontas, pranešė, jog jo įpėdiniu numatomas N. Dunausko svainis. Farsu virto ir kitos uždarą LFF struktūrą atverti futbolo bendruomenei turėjusios įstatų reformos. Vietoje kelių šimtų šalies klubų į 16 narių turinčią federaciją šeštadienį bus priimami vos trys naujokai: A lyga, Žaidėjų sąjunga ir Studentų lyga. Tiesa, dviejų pastarųjų narystės pasiūlymui dar turi pritarti vykdomasis komitetas, posėdžiausiantis prieš pat LFF konferenciją. Šeštadienį bus renkama ir vienintelė taip vadinama nepriklausoma vykdomojo komiteto narė. Realybėje ji veikiausiai tik sustiprins Teisėjų asociacijos pozicijas, mat savo kandidatūras į postą, pagal naujus įstatus rezervuotą dailiosios lyties atstovei, iškėlė dvi futbolo teisėjos: Aušra Kancė ir Ingrida Siliūnienė. Su jomis varžysis ekonomistė iš Kybartų, 2010-aisiais tragiškoje automobilio avarijoje žuvusio 15-mečio futbolininko Tito Burbos motina Daiva Burbienė. Tuo metu pavasarį žadėtų tolesnių laipsniškų įstatų reformų Kaune nebus nė kvapo - nors konferencijos darbotvarkėje įrašytas toks klausimas, nebuvo užregistruotas nė vienas pasiūlymas. „Buvo planuojama, bet nebus“, - DELFI pakomentavo N. Dunauskas.
Personalas
T. Danilevičiaus išrinkimas LFF prezidentu užbaigs federacijos personalo pertvarką, per kurią buvo raunamas E. Eimonto palikimas. Pastarojo globėju laikyto ankstesnio prezidento Juliaus Kvedaro gyvenimo draugė Dalia Žigelienė nuo kitos savaitės nebevadovaus LFF sporto medicinos centrui, iš kurio direktorės pareigų formaliai traukiasi abipusiu sutarimu. Postą perims Kauno klinikose dirbantis reabilitologas, Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas. „Neslėpkime, centro būklė buvo bloga“, - DELFI pokyčius aiškino bendrovės valdybos pirmininkas Žydrūnas Buzas, kuris yra ir Marijampolės apskrities federacijos prezidentas. Kiek anksčiau Nacionalinę futbolo akademiją (NFA) paliko E. Eimonto jos direktoriumi paskirtas Valdas Urbonas, išvykęs treniruoti Jūrmalos „Spartaks“ (Latvija) ekipos. Mažiau nei metus dirbusį keturis kartus geriausiu A lygos strategu išrinktą specialistą pakeitė kur kas kuklesnį dosjė turintis 35-erių buvęs NFA darbuotojas Henrikas Grigas. Jį N. Dunauskas apibūdina kaip „jauną, perspektyvų, užsidegusį, gerai išmanantį NFA veiklą“. „Akademijos veidas šiek tiek pasikeis“, - apie dėl neproduktyvaus darbo smarkiai kritikuotą NFA, kurią E. Eimontas planavo iškelti iš Kauno į šalies regionus, teigė LFF generalinis sekretorius. Tuo metu E. Eimonto inicijuotus rinkodaros ir reklamos projektus kūrusios bei įgyvendinusios LFF priklausančios viešosios įstaigos „Futbolo projektai“ veikla buvo sustabdyta dar praėjusią vasarą.
#
tags: #nacionaline #futbolo #akademija #pertvarka