Įvadas
Nacionalinė krepšinio akademija (NKA) - tai ne tik vieta, kur vaikai mokosi žaisti krepšinį. Tai erdvė, kurioje ugdomos asmenybės, formuojami charakteriai ir atveriamos karjeros galimybės. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką NKA siūlo savo auklėtiniams, kokios karjeros galimybės atsiveria baigus akademiją ir kokią įtaką akademija daro jauno žmogaus raidai.
NKA - Daugiau Nei Tik Krepšinis
Nacionalinė krepšinio akademija sveikina savo bendruomenę sulaukus gražiausių metų švenčių. Kalėdiniu laikotarpiu 2 000 akademijos auklėtinių šėlo ir buvo apdovanoti šventiniuose renginiuose Alytuje, Klaipėdoje, legendinėje Kauno sporto halėje, o gruodžio 22 d.
A. Jančiauskas taip pat yra vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) steigėjų, o nuo 2014 m. -
Nuo pat pradžių įsivaizdavau, kad krepšinis gali būti nuostabi priemonė pasiekti daug jaunų žmonių. Krepšinis gali būti nuostabus žaidimas, tarsi gyvenimo simuliacija, kurioje daug vaikų galėi mokytis būti tvirtesniais žmonėmis, tvirtesniais kariais. Nuo pat pradžių maniau, kad krepšinis yra puikus įrankis ugdyti žmogų. Krepšinis nėra tik kova ir varžymasis. Tai yra komandinis sportas, tai yra mokėjimas paklusti vadovui (treneriui), bet tuo pačiu tai yra mokymasis spręsti pačiam, nes galutinius sprendimus aikštėje atlieka krepšininkai. Aikštėje yra tūkstančiai įvairiausių situacijų ir mokėjimas priimti teisingiausią sprendimą pagrindinė vertybė. Visa tai gali atrodyti tik kaip fizinis užsiėmimas, kaip mes dažnai ir galvojame apie sportą, bet tai yra erdvė, kurioje lavinasi emocinis intelektas ir mąstymas, kuris tą pačią akimirką nėra atsietas nuo kūno. Žmogus yra būtybė, iš kurios tikimės teisingo poelgio jam nepažįstamoje ir nežinomoje situacijoj. NKA ir SKM organizacijos keičiasi nuolatos. Tikiuosi, kad mūsų mokyklose dirbantys treneriai yra šiek tiek sąmoningesni vaiko psichologijoje, jo raidoje. Ir šiek tiek sąmoningesni suvokiant, kad čia aš ateinu ne tik laimėti rungtynių. Čia aš ateinu ugdyti jaunų žmonių ir išmokyti juos būti geresniais žmonėmis, kantresniais, atsparesniais stresui, gebančiais bendradarbiauti įtemptose situacijose. Natūralu, būna geresnių ir sunkesnių dienų. Trenerio darbas yra tikrai labai sudėtingas, nes vienu metu reikia ir pasirūpinti vaikų emociniais poreikiais, bet ir per daug jiems nepataikauti, o vesti juos kaip jaunus karius į mūšį. Kaip ir visose specialybėse, taip ir treniravime, yra skirtingų žmonių. Vieni suvokia, kad gyvenimas yra gilesnis, kiti pasilieka labiau paviršiuje. Ne visi gali žaisti pirmose komandose ir ne visi treneriai gali jas treniruoti. Neužtenka gerai išmanyti krepšinį.
Emocinis intelektas ir socialiniai įgūdžiai
Krepšinis, būdamas komandiniu sportu, moko vaikus bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir priimti sprendimus. Akademijos treneriai stengiasi ugdyti jaunuolių emocinį intelektą, kuris yra būtinas sėkmingam bendravimui ir prisitaikymui įvairiose gyvenimo situacijose.
Taip pat skaitykite: Vaikų ledo ritulys Lietuvoje
Atsakomybė ir savarankiškumas
NKA ugdo jaunuolius ne tik kaip sportininkus, bet ir kaip atsakingus piliečius. Vaikai mokomi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, planuoti savo laiką ir savarankiškai siekti tikslų. Tai padeda jiems tapti savarankiškomis ir pasitikinčiomis asmenybėmis.
Karjeros Galimybės Baigus NKA
Baigus Nacionalinę krepšinio akademiją, atsiveria įvairios karjeros galimybės, ne tik profesionaliame krepšinyje, bet ir kitose srityse.
Profesionalus krepšininkas
Akivaizdžiausia karjeros galimybė - tapti profesionaliu krepšininku. NKA auklėtiniai turi galimybę žaisti Lietuvos ir užsienio klubuose, siekti aukštų rezultatų ir atstovauti savo šaliai.
Treneris
Krepšinio žinios ir patirtis, įgyta NKA, gali būti puikus pagrindas tapti krepšinio treneriu. Akademijos auklėtiniai gali treniruoti vaikus, jaunimą ar net profesionalias komandas.
Sporto vadybininkas
Sporto vadyba yra dar viena perspektyvi karjeros sritis, kurią gali pasirinkti NKA absolventai. Jie gali dirbti sporto klubuose, federacijose ar kitose sporto organizacijose, organizuoti varžybas, valdyti finansus ir rūpintis rinkodara.
Taip pat skaitykite: Turkijos sporto istorija
Kineziterapeutas
Domėjimasis žmogaus kūnu ir jo galimybėmis gali nuvesti į kineziterapijos sritį. NKA auklėtiniai gali studijuoti kineziterapiją ir padėti sportininkams atgauti jėgas po traumų, gerinti fizinę formą ir pasiekti geresnių rezultatų.
Sporto žurnalistas
Puikios krepšinio žinios ir gebėjimas rašyti gali padėti tapti sporto žurnalistu. NKA absolventai gali rašyti straipsnius, komentuoti varžybas ar vesti sporto laidas.
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
Ministerijos garbės ženklais apdovanoti keturi Nacionalinės M. K. Lapkričio 21 d. Vilniuje Nacionalinės M. K.
AIBA - Tarptautinė Krepšinio Akademija
Panevėžio Naftėnas-R.Sargūno SG-SC618Adomaitytės tarpautinė krepšinio akademija (AIBA) kartu su Lietuvos krepšinio federacija bei Druskininkų miesto savivaldybe, įkūrė BC „Deivės“ krepšinio klubą ir parengė unikalią krepšinio programą, skirtą jaunosioms Lietuvos krepšininkėms. Merginos treniruojasi su geriausiais krepšinio ir fizinio pasiruošimo treneriais Lietuvoje, aukščiausios klasės sporto komplekse Druskininkuose. Tai yra vienintelė tokia sporto programa Lietuvoje, sukurta įvairiapusiam žaidėjų tobulėjimui. Krepšinio programa, kurioje merginos galės dalyvauti iki joms sukaks 18 metų, siekia harmoningai atskleisti kiekvienos žaidėjos aukščiausią potencialą ir užtikrinti karjeros galimybes krepšinio industrijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas merginų fiziniam ir asmeniniam ugdymui. Remiantis NBA standartais, kiekviena žaidėja treniruojama pagal individualią sporto programą. Naudodami moderniausias fizinio rengimo ir tyrimų technologijas visoje Europoje, treneriai garantuos saugų ir stabilų merginų progresą.
BC „Deivės“
Alina Adomaitytė yra krepšinio klubo „Deivės“ įkūrėja, projekto vadovė ir prezidentė bei AIBA krepšinio akademijos įkūrėja ir prezidentė. Buvusi profesionali krepšininkė, Alina taip pat yra keturių sporto šakų nacionalinė medalininkė (futbolas, boksas, sunkioji atletika, dailusis jojimas). Alina yra atsakinga už AIBA krepšinio akademijos programą ir plėtrą. Arnas Argustas yra BC Deivės komandos vadovas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį švietimo ir sporto vadybos srityse. RKL krepšinio komandos „SC-Ateitis“ įkūrėjas ir vadovas. Arnas yra atsakingas už skaidrų ir kokybišką „BC Deivės“ komandos darbą. Aurimas Andrušaitis yra profesionalus krepšinio treneris, patyręs strategas, turintis ilgametę darbo patirtį su įvairaus amžiaus vaikų krepšinio komandomis. Nuo 2016 metų jis buvo vyr. treneris Pakruojo krepšinio klube. Aurimas yra atsakingas už BC Deivės komandos treniravimą.
Taip pat skaitykite: NKA veikla ir ateitis
Fizinis pasiruošimas
Tomaž Brinec yra jėgos ir fizinio pasiruošimo treneris. Ilgametis Slovėnijos ir Serbijos vyrų ir moterų nacionalinių krepšinio rinktinių narys, taip pat Lietuvos Ryto klubo narys. Dabartinis Kinijos krepšinio klubo „KK Dahua Shanghai“ fizinio pasiruošimo treneris. Tomaž dirba naudodamas tensiomiografijos raumenų disbalanso metodą, skirtą analizuoti fizinius sportininkų pasiekimus. Deimantas yra patyręs krepšinio ir individualių įgūžių treneris, buvęs Vilniaus “Ryto-MRU” trenerio asistentas, nuo 2021 m. dirbantis “Sostinės krepšinio mokykloje” bei “Įgūdžių akademijoje”. Su įvairiais projektais keliavęs po Lietuvą, vedęs daug individualių ir komandinių treniruočių, dirbęs su aukšto meistriškumo žaidėjais, Deimantas puikiai žino, kaip efektyviai tobulinti krepšinio žaidėjų įgūdžius. Deimantas treniruoja jaunesniųjų “Deivių” komandą.
Infrastruktūra
Merginos gyvena ir treniruojasi naujausiame Lietuvos sporto bazės komplekse Druskininkuose. 2021 metais atidarytas sporto kompleksas atitinka tarptautinius olimpinius standartus. Jame įrengtas universalus lauko sporto stadionas, 8 takelių sporto baseinas, daugiafunkcinė sporto salė, treniruoklių ir kovų menų salės. Merginos gali naudotis visa sporto komplekso infrastruktūra bei laisvalaikio zonomis. Užtikriname saugias gyvenimo sąlygas - visos merginos gyvena sporto komplekse įrengtame viešbutyje. Sporto komplekso teritorija yra saugoma visą parą, todėl merginos gali jaustis saugiai.
Vaikų Trenerių Karjeros Galimybės
Dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris norėjo, kad šešiolikmečių, aštuoniolikmečių, devyniolikmečių ir dvidešimtmečių rinktinių treneriai būtų jam žinomi, pažįstami. Nenoriu analizuoti šių rinktinių pasiektų rezultatų 2013 metų vasarą, bet jei ši LKF „sistema“ galios ir būsimiems rinktinės vyriausiems treneriams, kaip tada su vaikų trenerių motyvacija, o jei kažkada rinktinę treniruos užsienietis - kaip tada bus? Kaip daryti karjerą vaikų krepšinio treneriui? Kalbant nerimtai - susipažinti su rinktinės vyr.treneriu, o jeigu rimtai, tai taisyklių nebuvimas naikina motyvaciją. Nemotyvuotas treneris, žaidėjas, žmogus, ko iš jų galima tikėtis? Kaip vienas iš sprendimo būdų, galėtų būti LKF priimta taisyklė, kad šešiolikmečių, septyniolikmečių, aštuoniolikmečių rinktinių trenerių štabe viena vieta butų garantuota moksleivių krepšinio lygos čempionų treneriui, o šešiolikmečių rinktinės vyr.treneris - moksleivių krepšinio lygos čempionų treneris. Ar būtų vaikų treneriams motyvacija - taip, ar ugdytume trenerius - taip.
Sportas ir Studijos: Suderinamumas
Sportininko karjera nėra amžina, tad būtina turėti planą, ką reikės daryti, kai ji baigsis. Nors mokslai kartais trunka gerokai ilgiau nei turėtų ir nuolat tenka daryti studijų pertraukas, žinomi Lietuvos atletai vis dėlto ryžtasi būti studentais, kad ateityje neliktų it musę kandę.
Ėjikė Brigita Virbalytė ir biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė siekė ne tik baigti studijas, bet ir jų kokybės, tad darė viską, kad ji nenukentėtų. Sportininkėms tai pavyko, nes B.Virbalytė už baigiamąjį magistro, o G.Leščinskaitė už bakalauro darbą gavo aukščiausius įvertinimus.
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas pasirinko teisės studijas Šveicarijoje, bet dėl itin sunkių mokslų ir su gyvomis paskaitomis nesuderinamo savo tvarkaraščio buvo priverstas keisti universitetą. Studijas pradėjęs Liucernoje, jas baigs Berno aukštojoje mokykloje, kurios sistema labiau pritaikyta profesionaliems sportininkams.
Asmeninė patirtis
Ėjikei B.Virbalytei tarp bakalauro ir magistro studijų dėl sporto teko daryti ilgą pertrauką, bet galiausiai baigė abi mokslo pakopas, o už baigiamąjį darbą gavo aukščiausią įvertinimą.
Vis dėlto prabėgus 12 metų B.Virbalytė šiemet gavo ir magistro diplomą. Mykolo Romerio universitete ji baigė sporto industrijų vadybos studijas, o už magistro darbą tema „Suinteresuotųjų grupių vaidmuo įgalinant Nacionalinės sportininkų asociacijos dalyvavimą Lietuvos sporto valdyme“ gavo aukščiausią įvertinimą - 10.
„Grįžimas į studijas man buvo išėjimas iš komforto zonos, nes po dešimtmečio teko prisiminti daug dalykų. Reikėjo persilaužti, kad vėl esu studentė, kad vėl reikia eiti į paskaitas, atsiskaitinėti. Paskaitos vyko penktadieniais ir šeštadieniais, tad joms aukojau visą laisvą laiką. Šeštadieniais treniruotę pradėdavau 7 valandą ryto, kad spėčiau į universitetą. Kai prasidėjo pandemija, atsirado nuotolinės studijos - nors nebuvau jų gerbėja, tai palengvino situaciją, nes iškart po treniruotės galėjau prisijungti prie paskaitų. Tačiau nė akimirkos nesigailėjau, kad grįžau į universitetą, o pertrauka man padėjo suvokti, kad, be žurnalistikos, gal norėčiau ir kitos krypties gyvenime“, - patikina atletė.
Kita didelė B.Virbalytės svajonė buvo patekti į olimpines žaidynes. Vien dėl šios svajonės prieš 2008 m. Pekino žaidynes ji pristabdė žurnalistikos studijas ir padarė pertrauką. „Studijuoti ir rimtai sportuoti labai sunku pirmiausia dėl aplinkos spaudimo: tavęs nesupranta treneris, nes jam svarbiausia sportinis rezultatas. Kai pasakai, kad ir universitete nori aukščiausio balo, treneris kraipo galvą. Deja, prieš Pekino žaidynes gavau įrodymą, kad ne studijos trukdo sportui, nes net jas sustabdžiusi į žaidynes vis dėlto nepatekau. Tad dabar per mokymus jaunesniems sportininkams sakau, kad jei įmanoma - išvenkite priverstinių studijų pertraukų“, - pataria B.Virbalytė, vėliau dalyvavusi trejose - 2012 m. Londono, 2016 m. Rio de Žaneiro ir 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Dvikryptės ar net trikryptės karjeros pavyzdžiu tapusi ėjikė įsitikinusi, kad jei labai nori - viską įmanoma suderinti. „Drįsčiau prieštarauti tiems, kurie teigia, kad nori atsidėti tik sportui ir siekti maksimalių rezultatų, o apie mokslus ar kitą karjerą pagalvos vėliau. Mano nuomone, sportininkai, kurie gyvena tik sportiniu režimu, dažnai patiria problemų, kai jų pečius pradeda slėgti per didelė atsakomybė. Tada prieš svarbiausias varžybas perdegama. Papildoma veikla, sporto ir mokslo derinimas padeda mintimis bent kuriam laikui nutolti nuo didelių sportinių tikslų, nuolatinio spaudimo, kai iš tavęs reikalaujama aukščiausio rezultato. Vien dėl to patarčiau nelaukti ir derinti dalykus jau mokykloje“, - patarimų pateikia atletė.
Biatlonininkė G.Leščinskaitė šią vasarą M.Romerio universitete atsiėmė psichologijos bakalauro diplomą. 2022 m. Pekino žiemos žaidynių dalyvės baigiamasis darbas „Sportininkų savigarbos, atjautos sau ir perdegimo sąsajos“ įvertintas aukščiausiu balu.
26-erių G.Leščinskaitės studijos truko dukart ilgiau nei turėtų, bet dėl su sportu nesuderinamo tvarkaraščio mokslus nuolat stabdžiusi biatlonininkė buvo pavyzdinga studentė. „Vietoj trejų su puse metų studijavau septynerius, studijas stabdžiau tris kartus. Kadangi esu žiemos sporto atstovė, Lietuvoje nebūnu labai ilgai, tad lankyti universitetą nuolat buvo neįmanoma, o mano studijos buvo nuolatinės dieninės. Negalėdavau laiku atsiskaityti, todėl vis tekdavo studijas nukelti. Be to, norėjau kiek įmanoma išlaikyti studijų kokybę, todėl nusispjoviau į metus ir apsisprendžiau viską daryti iš lėto, po truputį, po gabaliuką, kad sąžinė būtų rami, jog darau taip, kaip reikia“, - paaiškina G.Leščinskaitė.
„Mano tikslas buvo grupėje rasti bent vieną žmogų, kuriam galėčiau parašyti, paskambinti ir kuris padėtų suprasti, ką reikia mokytis, kaip ir kokius atsiskaityti darbus, - aiškina G.Leščinskaitė. - Labai džiaugiuosi, kad visus tris kartus pavyko rasti tokį žmogų, kuris padėjo man, vargšei sportininkei, įsilieti į studijų režimą.“
Studijuojant įgytos žinios padėjo Gabrielei siekti sporto tikslų. Kai trečiaisiais studijų metais, po dvejų, praleistų studijuojant bazinius dalykus, G.Leščinskaitė ėmė aiškintis apie realias psichologijos taikymo galimybes, šias metodikas pati prisitaikydavo sportuodama. „Pati irgi pradėjau dirbti su sporto psichologu, o bendravimas su juo, manau, prisidėjo prie mano, kaip sportininkės, gerovės“, - neabejoja biatlonininkė.
Rašydama bakalauro darbą biatlonininkė daugybę kartų sau sakė, kad daugiau niekada gyvenime nesėdės per naktis prie kompiuterio analizuodama ir atlikdama tyrimus. Darbą ji vežėsi net į Pekino žaidynes, nors per jas rimtai rašyti beveik nebuvo laiko. „Tačiau pavyko atlikti organizacinius darbus: sudaryti struktūrą, išskirti konstruktus, parengti planą, kaip darbas turėtų atrodyti. Bet nenorėjau per daug nuvarginti galvos ir mąstyti apie dalykus, kurie bus jau tik po žaidynių, tad norėjosi labiau susitelkti būtent į jas“, - patikina G.Leščinskaitė.
tags: #nacionaline #krepsinio #akademija #karjera