Šis straipsnis skirtas apžvelgti XII pasaulio krepšinio čempionato istoriją, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos rinktinės dalyvavimui ir pasiekimams šiame svarbiame sporto įvykyje.
Lietuvos Rinktinės Debitas Pasaulio Pirmenybėse
Lietuvos rinktinė pirmą kartą kelialapį į pasaulio pirmenybes iškovojo per 1997 metų Europos čempionatą. Į Ispanijoje (tiksliau - Katalonijoje) vykusį stipriausių žemyno komandų turnyrą vyko stipriai pasikeitusi Lietuvos komanda. Po 1996 metų olimpinių žaidynių pasitraukė treneris Vladas Garastas, kurį pakeitė iki tol padėjėjo pareigas ėjęs Jonas Kazlauskas, karjerą rinktinėje baigė paskutinieji vyresniosios kartos krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis. Lietuvos krepšinio federacija nereikalavo, kad atsinaujinusi rinktinė per 1997 metų Europos pirmenybes nuverstų kalnus, bet minimalią užduotį krepšininkai įvykdė - Barselonoje užėmė šeštąją vietą. Kaip tik ši vieta buvo paskutinė, garantavusi kelialapį į pasaulio pirmenybes.
1998 Metų Pasaulio Čempionatas Graikijoje
1998 metų planetos pirmenybės vyko Graikijoje. Turnyras buvo itin intriguojantis, nes NBA tuo metu buvo paskelbtas lokautas ir JAV rinktinėje nežaidė stipriausios pasaulio lygos krepšininkai. Prieš tai trijuose iš eilės pasauliniuose turnyruose (1992 ir 1996 metų olimpinėse žaidynėse bei 1994 metų pasaulio čempionate) pirmoji vieta buvo faktiškai rezervuota Svajonių komandai (iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei), bet Graikijoje krepšinio tėvynei atstovavo antrasis ešelonas - geriausi Europos klubuose rungtyniavę krepšininkai bei studentai iš NCAA ekipų, todėl pretendentų ratas buvo labai platus.
JAV krepšinio vidaus bėdos palengvino ir į vieną grupę su amerikiečiais patekusios Lietuvos rinktinės užduotį.
Pergalingas Startas ir Sensacija Prieš JAV
Į dvikovą su JAV komanda lietuviai stojo jau turėdami vieną pergalę. Debiutuodami pasaulio pirmenybėse J.Kazlausko auklėtiniai sutriuškino Korėjos rinktinę 97:56. O antrajame ture prieš Lietuvos krepšininkus neatsilaikė ir amerikiečiai. Mūsų šalies komanda beveik visą laiką pirmavo ir nugalėjo 84:82. Tiesa, pabaigoje teko pasijaudinti, bet paskutinę sekundę Jimmy Oliverio iš trijų taškų zonos mestas kamuolys tikslo nepasiekė. Sunkiausios pirmajame etape buvo rungtynės su Brazilijos rinktine. Po pirmojo kėlinio lietuviai atsiliko 11 taškų skirtumu, bet po pertraukos žaidė geriau ir iškovojo trečiąją pergalę 66:62.
Taip pat skaitykite: TV transliacijų tvarkaraštis
Antrasis Etapas: Nuo Pergalių Iki Pralaimėjimų
Visas trejas pirmojo etapo rungtynes laimėjusi Lietuvos rinktinė į antrąjį etapą nusinešė ne tik dvi įskaitines pergales, bet ir gerą nuotaiką. Vis dėlto per pirmąjį antrojo etapo mačą varžovai įsibėgėjusius Lietuvos krepšininkus sutramdė. Tai padarė Australijos rinktinė, pranokusi mūsiškius 71:61. Po pirmojo pralaimėjimo daugiau dėmesio skirta žaidimo trūkumams. O daugiausiai nerimo kėlė blankus vieno labiausiai patyrusių krepšininkų Gintaro Einikio žaidimas. „Jis daugiau privalumų turi atakuodamas. O kai nesiseka pulti, susilpnėja ir gynyba. Liko nemažai rungtynių - tikimės, kad Gintaras dar parodys, ką gali“, - vylėsi J.Kazlauskas. Deja, išsipildė ne visi lūkesčiai ir per svarbiausias rungtynes G.Einikis buvo silpniausia komandos grandis.
Tiesa, G.Einikis neblogai žaidė su argentiniečiais, kuriuos įveikę 84:75 lietuviai užsitikrino kelialapį į ketvirtfinalį. Bet per paskutines antrojo etapo rungtynes su ispanais Lietuvos vidurio puolėjai buvo bejėgiai prieš varžovų aukštaūgį Alfonso Reyesą.
Rungtynės su ispanais, paskutinės antrajame etape, taip pat buvo labai svarbios. Jei lietuviai būtų pasiekę pergalę, jie būtų tapę grupės nugalėtojais, o pralaimėjimas Lietuvos komanda nubloškė į trečiąją vietą. Iki pergalės trūko nedaug. Priešpaskutinę antrojo kėlinio minutę J.Kazlausko ekipa dar pirmavo 72:69. Tačiau pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 75:75, o per pratęsimą stipresni buvo ispanai. Jie laimėjo 86:80. „Susijaudinę krepšininkai, matyt, manęs atidžiai neišklausė ir viską padarė priešingai“, - tvirtino J.Kazlauskas.
Ketvirtfinalis ir Kova Dėl Vietų
Įgyvendinti savo planų Lietuvos rinktinei nepavyko ir per ketvirtfinalio rungtynes su Rusijos komanda. Lietuviams jėgų ir sumanumo užteko tik iki pertraukos. Po pirmojo kelinio Lietuvos krepšininkai pirmavo 38:35, bet antrajame kėlinyje atsiliko ir pralaimėjo 67:82. Rusams net 31 tašką pelnė Vasilijus Karasiovas.
„Pirmiausia - keistos pražangos pirmojo kėlinio pabaigoje, kai Darius Maskoliūnas prasižengė trečią ir ketvirtą kartą. Tada nebeturėjome žaidėjo, kuris galėtų sustabdyti V.Karasiovą. Kitas lemiamas epizodas buvo, kai antrajame kėlinyje priartėjome iki dviejų taškų, bet neatkovojome kamuolio ir Igoris Kudelinas pataikė tritaškį“, - svarbiausius momentus pabrėžė J.Kazlauskas. Kaip vieną svarbiausių pralaimėjimo priežasčių treneris galėjo paminėti ir košmarišką G.Einikio žaidimą. Vidurio puolėjas nepataikė nė vieno iš 7 (!) dvitaškių ir pelnė tik 4 taškus.
Taip pat skaitykite: Pasaulio krepšinio viršūnės siekimas
Supykęs J.Kazlauskas per kitas rungtynes su italais (dėl 5-8 vietų) visai neleido nuvylusio krepšininko į aikštę, o įsižeidęs G.Einikis, kuriam tuo metu buvo dar tik 28-eri, pareiškė, kad daugiau niekada nežais rinktinėje. Tiesa, G.Einikis greitai atlėgo ir tų pačių metų rudenį žaidė Europos čempionato atrankos varžybose.
Po pralaimėjimo rusams emociškai išsunktai Lietuvos rinktinei liko dvejos rungtynės dėl 5-8 vietų. Lietuviai pralaimėjo italams 71:76, po to nugalėjo argentiniečius 77:76 ir galutinėje rikiuotėje liko septinti.
J.Kazlausko Pasitraukimas ir Galutinė Rikiuotė
Per spaudos konferenciją po paskutiniųjų turnyro rungtynių J.Kazlauskas pranešė, kad ketina trauktis iš Lietuvos rinktinės trenerio pareigų ir visas jėgas skirti darbui Kauno „Žalgirio“ klube. „Manau, kad Lietuvoje yra labai daug gerų trenerių, ir mano išėjimas niekam nepakenks. Kita vertus, aš kategoriškai nesutinku su tvirtinimu, kad rinktinė po Europos čempionato nė žingsnio nepažengė į priekį“, - aiškino J.Kazlauskas. Vis dėlto aistroms aprimus Lietuvos krepšinio federacijos vadovai įkalbėjo J.Kazlauską likti ir jis dirbo iki 2001 metų.
Galutinė čempionato rikiuotė: 1. Jugoslavija, 2. Rusija, 3. JAV, 4. Graikija, 5. Ispanija, 6. Italija, 7. Lietuva, 8. Argentina, 9. Australija, 10. Brazilija, 11. Puerto Rikas, 12. Kanada, 13. Nigerija, 14. Japonija, 15. Senegalas, 16. Korėja.
Istorinis Kontekstas: Krepšinis Lietuvoje Tarpukariu
Norint geriau suprasti Lietuvos krepšinio tradicijas ir pasiekimus, verta prisiminti ir ankstesnius laikus. 1939 metų gegužės 21-28 dienomis Kaune vykęs trečiasis Europos krepšinio čempionatas ir Lietuvos pergalė jame yra vienas ryškiausių įvykių šalies krepšinio istorijoje, apie kurį rašyta daug.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga: Lietuvos rinktinės žygis
Informacija Apie Čempionatą Prancūzijos Žurnale "Basket-ball"
Žurnalą „Basket-ball“, kuris leidžiamas ir šiandien pavadinimu „Basket“, nuo 1933 metų leido Prancūzijos krepšinio federacija. Leidinys iki 1940-ųjų, kada dėl Antrojo pasaulinio karo buvo sustabdyta ir 1944 metais vėl atnaujinta jo leidyba, pasirodydavo nereguliariai. Įprastai žurnalas pasirodydavo ketvirtadieniais, o iki 1940 metų išėjo 123 numeriai. Žurnalo numerį įprastai sudarydavo nuo 12 iki 16 puslapių. Daugiausia buvo rašoma apie įvairius Prancūzijos čempionatus pateikiant rungtynių aprašymus ir statistiką, apie šalies krepšinio federacijos susirinkimus ir jų metu priimtus nutarimus bei aptartus klausimus, taip pat buvo rašoma apie Prancūzijos krepšinio rinktinės rungtynes, tarptautinius turnyrus, krepšinio plėtrą ir raidą, įvairias įdomybes ir kitą aktualią informaciją.
Vertinant informacijos kiekį šiame žurnale apie tarptautinius turnyrus, reikėtų pastebėti, kad apie 1939-ųjų Europos krepšinio čempionatą buvo pateikta mažiau informacijos nei apie 1935 ir 1937 metų čempionatus ar apie 1936 metų olimpinį krepšinio turnyrą. Pirmieji pranešimai žurnale „Basket-ball“ apie 1939 metų Europos krepšinio čempionatą pasirodė pavasarį, balandžio 13 d. Nurodyta, kad kovo 21 dieną buvo pranešta apie iš Lietuvos gautą informaciją dėl su turnyru susijusių organizacinių klausimų, taip pat nurodant, kad Prancūzijos krepšinio federacija kreipsis į FIBA prašant pateikti informaciją dėl turnyro formato. Balandžio 4 dieną nurodyta, kad buvo gautas laiškas iš Lietuvos krepšinio federacijos, pateikiantis informaciją dėl komandų apsistojimo Kaune. Kitame numeryje (Nr. 118), išėjusiame 1939 metų gegužės 4 d., buvo pateikta mažiau informacijos: nurodyta, kad gegužės 2 d. Vėlesnis numeris (Nr. 119) pasirodė jau po turnyro, 1939 metų birželio 1 dieną. Šiame numeryje buvo pateikta nemažai informacijos apie Kaune vykusį 1939 metų Europos krepšinio čempionatą.
Šiame žurnalo numeryje nurodoma, kad 1939 metų balandžio 25 dieną Prancūzijos krepšinio federacija gavo laišką iš Lietuvos krepšinio federacijos, kuriame pateikta informacija dėl apsistojimo ir maitinimo svečių komandoms Kaune. Gegužės 9 dieną pasirodė pranešimas, kad prancūzas Leroy paskirtas būti teisėju čempionate. Taip pat buvo gauta telegrama iš Lietuvos dėl su Prancūzijos rinktinės dalyvavimu čempionate susijusių klausimų, taip pat buvo diskutuojama dėl su komandos išvykimu susijusių detalių. Gegužės 16 dieną pasirodė informacija, kad gautas laiškas iš atitinkamos ministerijos, patvirtinantis reikalingų leidimų suteikimą kariams, kurie yra Prancūzijos rinktinės dalis ir kartu vyks į Kauną. Šiame žurnalo numeryje taip pat buvo publikuoti du straipsniai apie patį Europos krepšinio čempionatą Kaune. Pirmasis straipsnis buvo pavadintas „Po trečiojo Europos čempionato: Prancūzijos komandos pralaimėjimai ir sėkmė“, kurį parengė komandos vadybininkas Paulas Geistas. Šis straipsnis pateikė informaciją apie Prancūzijos rinktinės pasirodymą su trumpais rungtynių aprašymais. Tačiau išreiškiamas nusivylimas pralaimėjimu 36:38 Lenkijai, kur buvo kritikuojamas prastas teisėjavimas lemiamomis rungtynių akimirkomis dėl žaidimo stabdymo ir įmestų taškų, dėl ko vyko svarstymai ir kitą dieną. Taip pat buvo aprašytos pergalės prieš Suomiją, Vengriją, Italiją, Estiją.
„Niekada anksčiau federacija nedėjo tiek pastangų į trečiąjį Europos čempionatą Lietuvoje vykusios Prancūzijos rinktinės pasirengimui. Niekada anksčiau ji negalėjo skirti tokių išteklių pasirengimui. Ar tai reiškia, kad mūsų žaidėjai prastesni už užsieniečius? Krepšinis Lietuvoje yra neregėtai populiarus. Visur [yra] įrengtos aikštelės, net privačiose valdose. Visi, ar beveik visi, žaidžia. Taigi matyti, kad renginys buvo labai sėkmingas, o organizacija buvo puiki. Lietuvos [krepšinio] federacijos prezidentas dr. Navakas ir jo kolegos nusipelno visų mūsų pagyrų. Dar kelias nuorodas į 1939 metų Europos krepšinio čempionatą galima rasti kitame numeryje (Nr. 120), kuris pasirodė birželio 15 dieną. Jame buvo pateikta informacija iš 1939 metų birželio 6 dienos įvykusio Prancūzijos krepšinio federacijos posėdžio, kuriame šios federacijos prezidentas M. Centrinis federacijos komitetas tai pat dar kartą pasveikino komandą ir išreiškė padėką Lietuvos krepšinio federacijai, o jau anksčiau minėtas P.
tags: #xii #pasaulio #krepsinio #cempionatas