Įvadas
Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) atidarymas - svarbus įvykis Lietuvos futbolo istorijoje, žymintis naują etapą jaunųjų talentų ugdymo srityje. Nuo pat savo įkūrimo, akademija siekė tapti moderniu ir tarptautinius standartus atitinkančiu futbolo centru, o naujos infrastruktūros atidarymas tik dar labiau sustiprina šias pozicijas. Šiame straipsnyje apžvelgiama NFA istorija, pasiekimai, naujojo stadiono atidarymas ir jo reikšmė Lietuvos futbolui.
Nacionalinė futbolo akademija: istorija ir pasiekimai
Nacionalinė futbolo akademija (NFA) - tai prestižinė jaunų, talentingų futbolininkų mokykla, vertinama visoje Europoje, ir šalies futbolo techninis vystymo centras. Oficiali Lietuvos futbolo federacijos svetainė LFF.lt kalbėjosi su Nacionalinės futbolo akademijos direktoriumi Raimondu Statkevičiumi.
Ketveri veiklos etapai
R. Statkevičiaus teigimu, akademijos veiklą galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus:
- Ieškojimų metas: Informacijos paieška, kaip dirbti, kokį modelį pasirinkti, jaunų, gabių futbolininkų atranka ir pritraukimas į akademiją.
- Klaidų taisymas: Tikrinami keliai, kuriais geriausiai eiti, klaidos ir mokymasis iš jų.
- Stabilumas: Veiklos stabilumas.
- Plėtra: Nauji planai ir plėtra.
Ugdymo modelis ir bendradarbiavimas
Analizuoti geriausi Europos pavyzdžiai ir diegiami akademijoje. Dabartinis jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis yra artimiausias prancūziškam: šešių dienų darbo savaitė (penkios dienos treniruočių ir vienerios rungtynės) ir viena diena poilsiui. Vaikai visą laiką gyvena akademijoje, o mokykloje jiems sudėliotas toks pamokų tvarkaraštis, kad galėtų treniruotis du kartus per dieną. Akademijoje vyksta tiek bendri, tiek individualūs užsiėmimai. Jaunuoliais rūpinasi kvalifikuoti treneriai, medikai, auklėtojai.
Akademija bendradarbiauja, keičiasi patirtimi, treneriais su Italijos, Anglijos, Škotijos, Vokietijos bei kitų šalių jaunuosius futbolininkus rengiančiomis organizacijomis. Penki akademijos auklėtiniai jau išvykę ir turi sutartis su stipriais Europos klubais, kiti nuolat kviečiami į stažuotes, peržiūras.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio ateitis: NKL
Akademijos veiklos sritys
Akademijos veikla neapsiriboja vien jaunųjų futbolo talentų ugdymu. Siekiant rezultato būtina pradėti įtakoti futbolininkų rengimą nuo mažumės. Todėl rengiami mokymai treneriams, sporto mokytojams, leidžiama metodinė medžiaga įvairaus amžiaus vaikų ugdymui. Taip pat vykdoma talentų programa - važinėjama po Lietuvą ir testuojami 10-12 amžiaus vaikai. Gabiausiems sudaromos individualios treniruočių programos, teikiami metodiniai pasiūlymai jų treneriams. Akademijoje yra viena geriausių sporto bazių regione, kur futbolą žaidžią ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, treniruojasi vaikai, vyksta daug masinio futbolo ir miesto renginių.
Planai ir perspektyvos
Akademija planuoja plėtrą į regionus, steigiant regioninius akademijos centrus, kurie dirbtų pagal parengtą metodiką. Šios regioninės akademijos turėtų būti laiptelis prieš jaunuoliams ateinant į Nacionalinę akademiją. Taip pat tikimasi, kad vaikų ir jaunimo futbolui dar didesnį dėmesį skirs šalies klubai.
Auklėtinių pasiekimai
Pirmieji individualūs rezultatai jau matomi: Lukas Lidakevičius atstovauja „Barnsley“, o Deimantas Petravičius „Notingham Forest“ klubui Anglijoje, Aurimas Vilkaitis yra Romos „Lazio“ ir Edvinas Girdvainis „Calcio Padova“ klubuose Italijoje, Martynas Dapkus - „Maccabi Haifa“ Izraelyje.
Naujojo „VFA-Hanner“ stadiono atidarymas Vilniuje
Nuo 2020 m. birželio Lietuvos sostinėje veikianti „Vilnius Football Academy“ ketvirtą savo gimtadienį pasitiko su ypatinga dovana - naujuoju „VFA-Hanner“ stadionu, iškilmingai atidarytu Vilniaus Lazdynų mikrorajone.
Stadiono įrengimas ir infrastruktūra
Bukčių gatvėje esančiame futbolo stadione įrengta tarptautinius standartus atitinkanti aikštė su dirbtine danga ir moderniu apšvietimu, taip pat renovuota pagrindinė tribūna, sutvarkytos sėdimos vietos ir įrengtas stogas. Kitoje aikštės pusėje pastatytame moduliniame pastate įrengti futbolininkų persirengimo kambariai ir dušai, sporto salė ir administracinės VFA patalpos. Žiūrovų ir stadiono lankytojų poreikius tenkins specialus modulinis kavinės pastatas.
Taip pat skaitykite: Futbolo talentai Lietuvoje
Stadiono atitikimas UEFA standartams
„Pagal dabartinius parametrus mūsų stadionas atitiks UEFA I kategorijos stadionams keliamus reikalavimus, su galimybe ateityje siekti ir aukštesnės kategorijos. Visgi, svarbiausia ne kategorijos, o pats faktas, kad mūsų akademijos auklėtiniai pagaliau turės savo namus. Neabejoju, kad tai suteiks dar daugiau motyvacijos futbolininkams bei treneriams, pakils ir treniruočių kokybė, o mūsų akademijos vaikai turės geriausias sąlygas tobulėti ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Apskritai, su šia futbolo baze mes pateikiame tvirtą paraišką tapti tvaria, profesionalia, futbolo talentus iš visos Lietuvos po savo stogu telkiančia futbolo akademija. Aš asmeniškai tikiu, kad šiame stadione užaugs ne vienas Lietuvos jaunimo ir nacionalinės rinktinės narys ar narė. Tai būtų bene didžiausias įmanomas akademijos veiklos įvertinimas“, - teigė VFA bendraįkūrėjas ir vadovas D.
Stadiono atidarymo šventė
Naujojo „VFA-Hanner“ stadiono atidarymo šventėje apsilankė beveik 3000 žmonių - tai ir VFA auklėtiniai bei jų tėveliai, įvairūs svečiai, futbolo, pramogų ir verslo pasaulių atstovai. Sveikinimo žodžius tarė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Adomas Bužinskas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius, „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir VFA vadovas Darvydas Šernas. Atlikus visus oficialius formalumus ir perkirpus simbolinę juostą, stadione buvo surengtos parodomosios futbolo rungtynės. Jose jėgas išbandė D. Šerno suburta legendinių Lietuvos futbolininkų komanda, taip pat pramogų ir šou pasaulio atstovai, akademijos auklėtiniai ir treneriai.
D. Šerno vizija
Beveik du dešimtmečius futbolą profesionaliai Lietuvos ir užsienyje žaidusio D. teigimu: „Užsienyje kiekvienas rimtas klubas ar futbolo akademija turi savo treniruočių bazes. Tai yra absoliutus klubinio futbolo pagrindas. Kai baigęs futbolininko karjerą apsisprendžiau kurti futbolo akademiją, mano esminis tikslas buvo privatus, tik akademijai priklausantis stadionas. Kitaip sakant - akademijos namai, kuriuose kiekvienas akademijos narys būtų laukiamas, turėtų savo vietą ir žinotų, kad iš čia jo niekas neišvarys. Kelias nuo minties apie naują stadioną iki jos įgyvendinimo buvo ilgas ir sunkus. Per tuos ketverius metus teko išgirsti daugybę neigiamų atsakymų, buvo daug abejojančių, netikinčių, tačiau galiausiai man pavyko įveikti visas kliūtis ir dabar galiu drąsiai pareikšti, kad mūsų akademija turi savo namus!“.
Akademijos augimas ir ateities planai
Naujas stadionas žymi ir dar vieno svarbaus akademijos kokybinio augimo etapo pradžią. Šį sezoną akademija turi savo komandas ne tik visuose Elitinės jaunių lygos divizionuose, bet ir Lietuvos jaunių (U14) čempionate, o taip pat visose Lietuvos vaikų lygos varžybose (nuo U8 iki U13). Tad šį sezoną realiai turi pilną futbolo piramidę, nuo pačių jauniausių iki U18 komandų. Artimiausiuose planuose - vyrų komanda. Turima reikiamą infrastruktūrą, EJL divizionuose bręsta pajėgus jaunimas, tad norima jiems suteikti galimybę išbandyti jėgas ir su vyrais.
Nacionalinės futbolo akademijos infrastruktūros plėtra Kaune
Kaune, prie Nacionalinės futbolo akademijos (NFA), taip pat įrengta nauja dengta futbolo aikštelė. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) iniciatyva įrengta aikštelė - 20 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Iš šonų ją dengia barjerai, o viršų - stogas. Aikštele galima naudotis ir tamsiu paros metu. LFF prezidentas Julius Kvedaras aiškino, kad tokia aikštė labai reikalinga siekiant tobulinti vaikų techninius įgūdžius nuo pat mažens. Oficialaus aikštelės atidarymo proga surengtas 3 prieš 3 turnyras vaikams, mėgėjams ir senjorams.
Taip pat skaitykite: Kapitonai, vedę Lietuvos rinktinę į priekį
Nacionalinės futbolo akademijos projekto pabaiga Kaune
Prieš dešimtmetį prasidėjusio Nacionalinės futbolo akademijos projekto pabaiga Kaune pažymėta memorialinės lentos atidengimo ir paminklo atidarymo P. Vileišio aikštėje ceremonija. LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras sakė, kad šį projektą kartu su miestu pradėję prieš daugiau kaip dešimt metų. Anot jo, Akademija taps ne tik šalies futbolininkų kalve, bet ir miestiečių aktyvaus laisvalaikio vieta. Šiuo metu Nacionalinėje futbolo akademijoje gyvena ir mokosi daugiau kaip 40 jaunųjų futbolininkų iš visos šalies, kurie sudaro jaunimo futbolo rinktinių pagrindą ir ateityje papildys nacionalinės rinktinės sudėtį. Akademijos aikštynai užimti tiek žiemą, tiek vasarą. Čia treniruojasi mėgėjų ir profesionalų futbolo komandos, įvairaus amžiaus vaikai, vyksta įvairūs sporto bei masiniai renginiai, rengiami seminarai bei mokymai.
LFF vadovas įteikė atminimo dovaną Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui. Kauno tarybos narys, profesorius ir Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis pasakojo, kad P.Vileišio aikštėje vykę renginiai ir istoriniai įvykiai prisidėjo prie muzikinės kultūros naujo etapo ir raidos.
Akademijos infrastruktūra Kaune
Nacionalinės futbolo akademijos (arba Jaunimo techninio tobulinimo centro) projekto pradžia yra laikoma 1999 metų pabaiga, kai buvo pradėtas statyti futbolo maniežas P. Vileišio aikštėje Kaune (užbaigtas 2001 metais). 2002 metais maniežo 2-ame aukšte buvo įrengta konferencijų salė, medicinos punktas, papildomos sanitarinės patalpos bei metodinis kabinetas. Tais pačiais metais prie maniežo LFF įrengė pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštę, leidžiančią žymiai išplėsti futbolo sezoną lauko sąlygomis. 2005-2007 metais centras buvo modernizuotas - prie maniežo pastatytas 5 aukštų techninio aprūpinimo priestatas, kuriame įrengtos persirengimo patalpos, skirtos aptarnauti lauko aikščių poreikius; medicinos punktas; treniruoklių salė; kompiuterių klasė nuotoliniam mokymui vykdyti; papildomos sanitarinės ir dušo patalpos; sandėliavimo ir saugojimo patalpos; dviviečiai ir vienviečiai kambariai 60 sportininkų ir treneriams. Bazė taip pat pasipildė nepilnų matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikšte (90x45m) ir nepilnų matmenų natūralios dangos treniruočių aikšte (105x37m). LFF 2007 metais Jaunimo techninio tobulinimo centre įkūrė Nacionalinę futbolo akademiją talentingiems jauniesiems futbolininkams. Šiuo metu ji yra vienintelė tokia šalyje. 2008 metais prie pagrindinės aikštės įrengta 500 sėdimų vietų tribūna ir 2 persirengimo patalpos, skirtos aptarnauti lauko aikštyną. Tai leido pagrindinėje aikštėje žaisti oficialias LFF I lygos rungtynes. 2009 metais pastatyta pirmoji skulptūra skirta Lietuvos futbolui - „Jaunasis futbolininkas“. Dėl padidėjusio centro apkrovimo, 2009-2010 metais LFF įrengė dar vieną dirbtinės dangos treniruočių aikštę (93x63m), naujai įrengta parkavimo aikštelė, sutvarkyta teritorija bei visuomeninė erdvė ties paminklu Dainų šventei. Šios erdvės sutvarkymui LFF skyrė 2,7 mln. litų. 2010 metais pakeista pagrindinės aikštės danga. Bendra LFF investicijų suma į šį projektą siekia - 20 mln. litų.
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune: istorija ir rekonstrukcija
Kauno miesto širdyje esančiame Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne nuo 1999 m. veikia S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, kuris yra neatsiejama Lietuvos sporto istorijos dalis. Šis stadionas patyrė keletą rekonstrukcijų, siekiant atitikti tarptautinius standartus.
Stadiono ištakos ir įkūrimas
Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje sportas buvo tik užuomazgoje. Pirmieji futbolo mačai Kaune buvo sužaisti likus keleriems metams iki carinės valdžios pabaigos. 1919-1921 m. pirmosios Kauno futbolo komandos dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. 1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) Kaunas žemės sklypą (apie 3,5 ha), kuriame įrengta Ąžuolyno futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924-1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva ir pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis, buvo įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. S. Darius ir Kęstutis Bulota parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. 1924 m. rugsėjo 6-8 d. įvyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose.
Tarpukario laikotarpis: stadionas tampa valstybiniu
1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri LFLS stadioną 1934 m. rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar - Lietuvos sporto universitetas). 1935 m. balandį pradėtas statyti Valstybinis stadionas, projekto autorius V. Landsbergis-Žemkalnis. Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo 1935 m. liepos 17-31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada - viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. 1936 m. birželio 30 d. Prie stadiono 1997 m. rugsėjo 8 d. atidengtas paminklas S. Dariui ir S. Girėnui.
Sovietinis laikotarpis ir rekonstrukcija
Sovietinės okupacijos laikotarpiu Ąžuolyno sporto kompleksas išliko pagrindiniu miesto sporto centru, nors ilgainiui ir prarado savo valstybinę reikšmę. 1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti 1979 m. rugpjūtį. Vietoj medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją.
Nepriklausomybės laikotarpis ir dabartis
Nuo 1983 m. stadionas ir šalia stovinti Kauno sporto halė sudaro vieningą ansamblį, 1992 m. pavadintą S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru. 1993 m. 1998 m. atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (8248 vietos). 2018-2022 m. stadionas rekonstruotas, darbų metu jame nevyko jokios varžybos. Po rekonstrukcijos atidarytas 2022 m. spalio 16 d.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija: siekis atitikti tarptautinius standartus
Kauno miesto savivaldybė patvirtino S. Dariaus ir S. Girėno stadiono detalųjį planą. Tai - pirmasis žingsnis siekiant rekonstruoti didžiausią šalies stadioną. Kitais metais planuojama parengti techninį rekonstrukcijos projektą. Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į LR Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas prisidėti prie nacionalinės reikšmės stadiono rekonstrukcijos, tam panaudojant 2014-2020 m. finansinės perspektyvos ES paramą ir šiuo laikotarpiu numatyti 20 mln. Lt.
Finansavimas ir planai
Pajudės 20 mln. Turėtų pajudėti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune rekonstrukcija, kuriai siekiama gauti 20 mln. Lt ES paramą. Apie šių lėšų numatymą 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje patvirtina penktadienį Kaune apsilankęs ir stadioną apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Pasak ministro, naujoje finansinėje perspektyvoje yra numatytos lėšos regionų plėtrai ir miestai spręs, kuriems objektams tikslingiausia panaudoti skiriamus pinigus. Penki Lietuvos didmiesčiai pagal vadinamąją „Urban“ programą gaus 700 mln. Lt europinės paramos lėšų, iš jų Kaunas pretenduoja į 120-130 mln. Lt.
Stadiono reikšmė ir perspektyvos
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas yra svarbus ne tik kaip sporto objektas, bet ir kaip kultūros paveldo dalis. Jis yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams organizuoti skirtas statinys. Po rekonstrukcijos stadionas taps moderniu sporto kompleksu, atitinkančiu tarptautinius standartus ir galinčiu priimti aukščiausio lygio varžybas. 2022 m. spalio 16 d. po rekonstrukcijos atidarytas stadionas turi 15 tūkst. vietų, visas tribūnas dengia stogas, įrengta šildoma danga ir atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Kiti Lietuvos stadionai
Be NFA ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono, Lietuvoje yra ir kitų stadionų, kurie prisideda prie futbolo ir kitų sporto šakų vystymo.
Stadionas su automatizuota šildymo sistema Vilniuje
Vilniuje, Mykolo Biržiškos sporto aikštyne, atidarytas pirmasis Lietuvoje stadionas, kurio futbolo aikštės danga turi automatizuotą šildymo sistemą ir yra sertifikuota pagal aukščiausią tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą. Atidaromas 69 x 109 metrų dydžio stadionas yra pirmasis tokio tipo objektas šalyje, leidžiantis kokybiškai žaisti futbolą net ir esant nepalankioms oro sąlygoms - danga efektyviai šildoma esant nuo -4 iki +4 laipsnių temperatūrai. Stadionas yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto investicijų į šiuolaikinę sporto infrastruktūrą projektų.
Žaliakalnio sporto kompleksas
Žaliakalnis, Kauno miesto dalis, yra svarbus sporto centras. Čia įsikūręs Lietuvos sporto universitetas, Nacionalinė futbolo akademija, Kauno sporto halė, futbolo, lengvosios atletikos maniežai ir S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Šis kompleksas suformuotas 1923 m. pagal inžinierių M. Frandseno ir A.
tags: #nacionalines #futbolo #akademijos #atidarymas