Olimpinės žaidynės - tai neeilinis įvykis, sukeliantis emocijas ir jausmus. Sportininko aukščiausias pasiekimas yra dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, o sporto fotografo dalyvavimas olimpinėse žaidynėse taip pat yra be galo aukštas pasiekimas. Lietuvos žiemos sporto olimpinė istorija imta rašyti nuo 1928 m.
Olimpinės žaidynės: nuo Antikos iki šių dienų
Olimpinės žaidynės senovėje buvo žymiausias sportinis renginys. Jos vykdavo kas 4 metai šventame Olimpo slėnyje Peloponeso pusiasalyje dievo Dzeuso garbei, nuo apie 776 m. pr. Kr. iki 393 m. po Kr. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada.
Naujausių laikų olimpinės žaidynės vykdomos kas keturi metai. Jų simbolis - 5 olimpiniai žiedai. Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų organizuojamos žiemos olimpinės žaidynės.
Simbolika ir reikšmė
Olimpinis simbolis - penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Olimpinis devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Stipriau) nuo 1920 m. yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėje sporto šventėje dalyvauja devintą kartą ir simboliškai turi devynis atstovus. Mūsų olimpinė žiemos žaidynių istorija prasideda 1928 m. vasarį, kai į Šveicarijos žiemos kurortą Sankt Moricą išvyko vienas šalies atstovas - Kęstutis Bulota, Sankt Morice dalyvavęs greitojo čiuožimo varžybose. Kartu su Lietuva žiemos žaidynėse debiutavo Estija, Vokietija, Nyderlandai, Rumunija, Liuksemburgas, Meksika, Argentina ir Japonija.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės Nagano
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis - Kęstutis Bulota
Pirmasis žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Lietuvos sportininkas buvo Kęstutis Bulota. Paskelbus nepriklausomybę jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Algimantas Šalna - olimpinis čempionas biatlono varžybose
Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos. A.Šalna sprinto lenktynėse užėmė penktą vietą, o paskui su trimis komandos draugais iškovojo estafetės aukso medalius.
Vida Vencienė - du medaliai Kalgaryje
1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. Ji tapo olimpine čempione šliuoždama 10 km klasikiniu stiliumi, o po trijų dienų 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė trečią vietą. 10 km lenktynėse V.Vencienė antrą vietą užėmusią komandos draugę Raisą Smetaniną aplenkė 9 sekundėmis.
Sugrįžimas į olimpinę šeimą 1992 m. Albervilyje
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai sugrįžo 1992 m. Albervilyje.
Taip pat skaitykite: Nagano Žiemos Olimpiada: Logotipas ir Rėmimas
Lietuvos sporto vadovams reikėjo skubiai išspręsti maskvietės M.Drobiazko pilietybės klausimą, tačiau sportininkė laiku gavo Lietuvos pasą ir galėjo atstovauti mūsų šaliai. Dailiojo čiuožimo pora užėmė 16 vietą. Didžiausia viltis buvo Kalgario olimpinė čempionė V.Vencienė, kuri tarp šių žaidynių padarė pertrauką ir pagimdė dukrą. Vis dėlto 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ji užėmė 11 vietą ir pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Albervilio žaidynėse.
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą. NVS ledo ritulininkai tapo olimpiniais čempionais, o 19-metis D.Kasparaitis pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais.
1994 m. Lilehameris
Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V.Vencienė ir R.Panavas, biatlonininkai K.Strolienė ir G.Jasinskas bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. P.Vanagas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą. Sėkmingiau startavo R.Panavas, kuris sunkiausiose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 32 vietą. Rezultatą keturiomis pozicijomis pagerino ir ledo šokėjų pora - ji Lilehameryje liko dvylikta.
1998 m. Naganas
Į Nagano žaidynes išvyko septyni Lietuvos sportininkai: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkas Liutauras Barila, slidininkai R.Panavas, Vladislavas Zybaila ir K.Strolienė bei kalnų slidininkas Linas Vaitkus. Geriausią rezultatą pasiekė M.Drobiazko su P.Vanagu, kuriam per žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Lietuvos trispalvę. Jie dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose užėmė aštuntą vietą.
2002 m. Solt Leik Sitis
Į šias žiemos žaidynes vyko gausiausia iki tol mūsų žiemos sportininkų delegacija - aštuoni atstovai. Per atidarymo ceremoniją vėliavą nešė ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R.Panavas. Šokėjai ant ledo M.Drobiazko ir P.Vanagas vėl tapo olimpinių žaidynių prizininkais - liko penkti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
2006 m. Turinas
Turine vėl buvo septyni mūsų šalies atstovai. Per atidarymo ceremoniją vėliavą nešė Lietuvos olimpinės misijos vadovė, olimpinė čempionė V.Vencienė. Po pertraukos mūsų sportininkų gretose vėl buvo kalnų slidininkas: dviejose rungtyse startavęs Vitalijus Rumiancevas 44-tas pasiekė vienos finišą - slalomo.
2010 m. Vankuveris
Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Į tolimąją Britų Kolumbiją išvyko tik šeši sportininkai. Trečią kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavusi I.Terentjeva per atidarymą nešė Lietuvos vėliavą. Iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę M.Vaičiulis ir M.Strolia.
2014 m. Sočis
Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. Į trumpąjį taką iščiuožusi Agnė Sereikaitė užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje. D.Stagniūnas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą, o ledo šokėjų pora užėmė 17 vietą.
2018 m. Pjongčangas
2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis. Jis per olimpinių žaidynių atidarymą, spiginant net tiems kraštams neįprastam šalčiui, nešė Lietuvos trispalvę, o paskui pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją. T.Kaukėnas sprinto lenktynėse užėmė 17 vietą, o kitą dieną palypėjo dar keturiais laipteliais ir persekiojimo lenktynėse finišavo tryliktas.