Įvadas
Sporto infrastruktūra Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant atitikti modernius standartus ir patenkinti tiek profesionalų, tiek mėgėjų poreikius. Straipsnyje apžvelgiama nacionalinių vidaus sporto arenų išorė, remiantis įvairiais pavyzdžiais - nuo atnaujinto M. Biržiškos gimnazijos sporto aikštyno Vilniuje iki moderniosios „Žalgirio“ arenos Kaune ir planuojamo Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje. Aptariami architektūriniai sprendimai, naudojamos technologijos ir medžiagos, taip pat šių objektų svarba miestų bendruomenėms.
M. Biržiškos gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcija
2025 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus sporto infrastruktūrą papildė iš pagrindų sutvarkytas Mykolo Biržiškos gimnazijos sporto aikštynas. Šis aikštynas yra reikšmingas papildymas miesto sporto bazei. Patogiai sportuoti čia bus galima ištisus metus. Naujasis sporto aikštynas atitinka šiuolaikinius kokybės reikalavimus.
Futbolo aikštė ir jos ypatybės
69 x 109 m futbolo aikštės dirbtinės žolės danga sertifikuota pagal tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą ir yra šildoma, todėl futbolą čia bus galima žaisti kiaurus metus. Įrengtos 200 sėdimų vietų tribūnos, nuo lietaus saugantys atsarginių žaidėjų suolai, teisėjams skirta vieta.
Kiti atnaujinimai
Atnaujintas bėgimo takas, pakloti nauji inžineriniai tinklai, sutvarkytas įvažiavimo į teritoriją kelias, įrengtos automobilių stovėjimo vietos, vaizdo stebėjimo sistema, apšvietimas.
Aikštyno valdymas ir prieinamumas
M. Biržiškos sporto aikštynu naudosis ne tik gimnazijos auklėtiniai, bet ir miesto bendruomenė. Čia bus plėtojamas neformalusis vaikų, jaunimo ugdymas, rengiamos mėgėjų ir profesionalų futbolo komandų treniruotės bei varžybos. Abi krepšinio aikšteles, mažąją futbolo aikštę ir bėgimo taką administruos M. Biržiškos gimnazija, sutartu laiku gimnazijos bendruomenė galės naudotis ir didžiuoju futbolo stadionu, tačiau jį administruos Vilniaus sporto infrastruktūra besirūpinanti VšĮ „Active Vilnius“. „Perėmę šį objektą užtikrinsime jo tinkamą priežiūrą ir prieinamumą miestiečiams - turime tam ne tik kompetencijų, bet ir sukauptos patirties. Atverta naujoji M. Biržiškos futbolo aikštė taps dar viena svarbia Vilniaus sporto tinklo dalimi“, - teigia „Active Vilnius“ vadovas Gintas Teslia. Intensyvi veikla sporto komplekse bus pradėta jau netrukus.
Taip pat skaitykite: Multimedijos sistemos apžvalga
Šildymo sistema
M. Biržiškos gimnazijos futbolo aikštė su šildoma danga, sertifikuota pagal tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą, - pirmoji tokia Lietuvoje. Visas jos plotas išklotas paviršiaus šildymo vamzdeliais, kuriais iš atskiro šilumos punkto kontūro tiekiamas propilenglikolio šilumnešis tirpdo besikaupiantį paviršinį sniegą ar ledą ir tokiu būdu pratęsia stadiono sezoninį eksploatavimo laikotarpį, - UAB „Projektų rengimo biuras“ (PRB) architektas Žilvinas Gedmintas, drauge su kolegomis rengęs aikštyno rekonstrukcijos projektą.
Rekonstrukcijos etapai
Sporto aikštyno rekonstrukcijos darbai buvo atliekami dviem etapais. Pirmuoju demontuotos susidėvėjusios sportinės dangos, aptvarai, apšvietimo atramos, sportinė įranga ir įrengta 109 x 69 m dirbtinės šildomos dangos futbolo aikštė su užribiais. Taip pat sumontuotas futbolo aikštei tinkamas apšvietimas, atsarginių žaidėjų suolai su uždanga nuo lietaus, teisėjams skirta vieta, plastiku dengtas metalo tinklas kamuoliui gaudyti, 200 sėdimų vietų tribūnos. Pakloti lietaus nuotekų, drenažo tinklai ir sumontuota visa šildomos stadiono dangos įranga, taip pat sporto aikštyno teritoriją juosianti tvora, pastatytas pastatas. Antruoju etapu rekonstruotos abi krepšinio aikštelės ir jose įrengti teniso bei badmintono stovai.
Iššūkiai ir sprendimai
Lietuvoje tokių projektų dar nebuvo įgyvendinta, todėl turėjome kliautis gerąja užsienio praktika. Didžiausias projektavimo galvosūkis buvo lauko inžinerija - reikėjo įvertinti, kokios galios ir tipo turėtų būti stadiono šildymo modulis, nes šildomo ploto palaikymas be sniego negali būti garantuojamas visomis lauko sąlygomis. Priklausomai nuo jų (išorės temperatūros, vėjo greičio, iškritusio sniego kiekio per valandą ir t. t.) kinta sniego ištirpinimo trukmė. Taigi esminis ir aptakiausiai įvertinamas čia buvo laikas nuo suveikimo iki norimo efekto. Projektas buvo įgyvendintas pasitelkus statinio skaitmeninio informacinio modelio sudarymo metodiką. Procesą pagal iš anksto nustatytus ir suderintus reikalavimus prižiūrėjo Vilniaus vystymo kompanija.
BIM metodika
Mūsų projektavimo įmonei BIM metodika nėra naujiena: aktyviai domimės, plečiame žinias, dalyvaujame skaitmeninės statybos plėtroje. Tačiau suprantama, kad kiekvienas BIM statybos objekto užsakovas kelia savo specifinių reikalavimų. Ne išimtis buvo ir šis objektas, kurio „skaitmeniniam dvyniui“ kiekviename elemente turėjo būti priskirta juos palydinti parametrinė informacija iš anksto sutarta forma, visada sulietuvinta, aiški ir atitinkamo detalumo.
Šildymo sistemos tiekėjas
M. Biržiškos sporto aikštynui pasirinktas vienas pažangiausių pasaulio sporto stadionuose taikomų sprendimų - FIFA reikalavimus atitinkanti dirbtinė šildoma stadiono danga, kuri leis žaisti futbolą aikštyne ištisus metus. Užsakovas šiam projektui įgyvendinti pasirinko pasaulyje gerai žinomą įmonę „Rehau“, daugiau kaip 30 metų besispecializuojančią sporto dangos šildymo vamzdžių ir kolektorių gamybos bei tiekimo srityje. „Vien pernai Lietuvoje ir Latvijoje „Rehau“ tiekė vejos šildymo įrangą trims stadionams, tarp jų - ir Latvijos nacionaliniam stadionui Rygoje. Pasaulyje instaliuotų šildomų stadionų vejų su „Rehau“ vamzdžiais skaičius jau perkopė 400. Štai Vokietijoje didžioji dalis sporto aikštynų funkcionuoja būtent su „Rehau“ dangos šildymo sistemomis. Įgyvendindami M. Biržiškos futbolo aikštės projektą, dar šildymo sistemos projekto stadijoje „Rehau“ su užsakovais dalijosi savo patirtimi ir techniniais sprendimais.
Taip pat skaitykite: Atletizmas ir Sveikatingumas
„Rehau“ vamzdžių privalumai
Tai pats patikimiausias pasirinkimas. Šio tipo vamzdžiai atspariausi mechaniniams pažeidimams, atlaiko didelį slėgį (bandant futbolo aikštės šildymą buvo testuojama 10 barų slėgiu), nebijo cheminio poveikio (viduje cirkuliuoja neužšąlantis glikolis) ir yra ypač ilgaamžiai - eksploatuojami ne mažiau kaip 50 metų. Tiesa, sistemos instaliacijos metu kilo neplanuotų iššūkių - vasaros liūtis kelias dienas skandino Vilnių ir apsėmė dar neužkastą vamzdžių sistemą. Šildoma futbolo aikštės danga sportininkams leis pajusti visiškai kitą komforto lygį. „Rehau“ šildoma danga suteiks galimybę paankstinti ar pailginti futbolo sezoną, tikėtina, ir visiškai jo nenutraukti per žiemą. Jeigu esant storai sniego dangai pagrindinis sniego sluoksnis nuvalomas mechaniškai, jo likutį ištirpina šildymo sistema. Be minėtųjų šildymo sistemų, „Rehau Lietuva“ prekiauja santechnikos įranga (vamzdynais, valdymo sistemomis), profiliais langams ir baldų gamybos medžiagomis. 2022 m. „Rehau“ atidarė naują vamzdžių gamyklą Klaipėdoje. „Rehau“ yra šeimos verslo kompanija, įkurta dar 1948 m. Vokietijoje. Šiuo metu kompanijoje dirba daugiau kaip 20 tūkst.
„Euro Bonus“ indėlis
Visas projektas buvo netipinis. Norint kokybiškai įrengti šildomą futbolo aikštę po atviru dangumi, mūsų komandos darbai turėjo būti preciziški. Projektui pasirinktos patikimos ir ilgaamžės vokiškos šildymo sistemos „Rehau“ vamzdynai nuo šilumos punkto buvo nutiesti po visa futbolo aikšte. Po žeme įrengtas kolektorius ir prie jo prijungti šildymo vamzdžiai, tiekiantys šilumą dirbtinės dangos paviršiui. Sistema buvo naudojama pirmą kartą Lietuvoje, todėl reikėjo išsiaiškinti montavimo technologiją ir ypatybes. „Rehau“ atstovai surengė mokymus, juos vedė iš kompanijos gamyklos Vokietijoje atvykęs ekspertas. Kolektorius buvo montuojamas žemiau futbolo aikštės paviršiaus, todėl duobėse nuolat kaupėsi lietaus vanduo. Tuo pat metu plastikiniai šildymo vamzdeliai buvo klojami ant skaldos pagrindo. Tai buvo pirmasis „Euro Bonus“ projektas, kuriame šildymo vamzdžiai buvo tiesiami tiesiai ant skaldos, o vėliau užpilami skaldele - toks sprendimas reikalavo išskirtinio kruopštumo ir tikslumo. Efektyvi vėdinimo sistema užtikrina šviežio oro tiekimą. Persirengimo kambariuose, teisėjų, trenerių kabinetuose bei medicinos patalpose įrengtas grindinis šildymas arba radiatorinė sistema, kai kuriose zonose - oro kondicionavimo įranga. Vandentiekiui naudoti nerūdijančiojo plieno vamzdžiai, o dušuose sumontuoti termostatiniai maišytuvai. „Euro Bonus“ specialistai visus darbus objekte atliko laiku ir kokybiškai. Sklandų procesą užtikrino ne tik 18 metų profesinė patirtis, bet ir atsakingi partneriai. „Didžiuojamės galėdami prisidėti prie svarbių objektų visoje Lietuvoje - nuo sanatorijų ir ligoninių iki prekybos centrų bei sporto kompleksų.
Dažai „Tikkurila Luja 20“
Visus aukštus kokybės ir atsparumo reikalavimus puikiai atitiko suomių gamintojo „Tikkurila“ dažai „Luja 20“. Dėl inovatyvios sudėties šie pusiau matiniai dažai idealiai tinka visuomeninės paskirties patalpoms, kuriose kasdien vyksta intensyvus judėjimas, pavyzdžiui, vestibiuliams, laiptinėms, koridoriams. Jie saugo dažytą paviršių nuo pelėsio, yra labai atsparūs cheminėms medžiagoms ir drėgmei. Dažai „Tikkurila Luja 20“ sukurti siekiant patenkinti profesionalų poreikius ir išsiskiria ne tik ypatingu patvarumu, bet ir įvairių sertifikatų gausa. Jie atitinka statybinių medžiagų mažos emisijos klasę M1 ir yra žymimi Šiaurės šalių ekologiniu ženklu bei ES ekologiniu ženklu. „Tikkurila Luja 20“ turi gaminio poveikio aplinkai deklaraciją (angl.
Degazatorius „Vento Connect“
M. Biržiškos sporto aikštyne sumontuotas vienas pažangiausių ir efektyviausių rinkoje įmonės „IMI Hydronic Engineering“ cikloninis vakuuminis degazatorius „Vento Connect“. Gaminys skirtas pašalinti orą iš šildymo, vėsinimo ir saulės energijos sistemų, kad būtų užtikrintas nepriekaištingas jų darbas visą eksploatacijos laikotarpį. „IMI Hydronic Engineering“ pardavimų vadovo Rolando Kirvaičio žodžiais, „Vento Connect“ rekomenduojamas objektuose, kur reikia didelio našumo šildymo ir vėsinimo sistemos, tačiau oro šalinimas iš sistemos komplikuotas. „Vento“ įrenginio „BrainCubeConnect“ valdymo pultas, palaikantis ryšį su BMS sistema, garantuoja šiuolaikišką prijungimo lygį ir nuotolinį slėgio palaikymo sistemų valdymą realiuoju laiku. Šios gaminio savybės užtikrina šildymo sistemos efektyvumą ir kontrolę. „Veikdamas „Vento“ sukuria vakuumą, kuris užtikrina maksimalų efektyvumą ir taupo kasdienius šildymo sistemos kaštus, - sako R. Kirvaitis. - „Vento Connect“ tiko šildomai futbolo aikštės dangai, nes ji primena didelę grindinio šildymo sistemą su ilgais vamzdynais, iš kurių labai sudėtinga pašalinti oro kišenes net ir pačiam geriausiam montuotojui. Likęs vamzdyne oras - tai neperduota ir iššvaistyta energija. Degazatorius „Vento Connect“ taip pat padeda taupyti energiją, nes nedirba 24 valandas per parą. „IMI Hydronic Engineering“ sukaupusi didžiulę patirtį degazatorių gamybos srityje, o Šveicarijoje gaminami „Vento Connect“ yra vieni pirmųjų įrenginių šioje rinkoje. Nemažai projektuotojų, montuotojų ir kitų „IMI Hydronic Engineering“ klientų puikiai žino pažangius „Vento“ produktus ir nedvejodami juos renkasi, norėdami taupyti laiką ir gauti geriausius rezultatus. „IMI Hydronic Engineering“ gaminiai yra sumontuoti daugelyje Vilniaus verslo centrų, kitos paskirties pastatuose. „IMI Hydronic Engineering“ gaminami produktai - lyderiai Vakarų Europos šalių ir Skandinavijos rinkose. Vokietijoje ypač vertinami įmonės termostatiniai produktai, Skandinavijos šalyse - balansavimo vožtuvai.
„Trinelitas“ indėlis
Įmonė „Trinelitas“, teikianti aukštos kokybės aplinkotvarkos paslaugas privatiems asmenims bei komerciniams objektams, M. Biržiškos sporto aikštyne įrengė tarptautinius standartus atitinkančią futbolo aikštę, bėgimo taką, kelioms skirtingoms sporto šakoms pritaikomas aikšteles, ažūrinėmis trinkelėmis išklojo įvažiavimą į teritoriją, įrengė veją. „Trinelitas“ paruošė pagrindus iš smėlio ir skaldos futbolo aikštės šildymo sistemai išvedžioti. Šią sistemą sudarė apie 20 km preciziškai išdėstytų ir sujungtų vamzdelių. Vienam iš projekto rangovų juos išklojus, „Trinelito“ darbuotojai sistemą užpylė viršutiniu išlyginamuoju skaldos sluoksniu, pasitelkę 2D planiravimo įrangą ir greiderius. Visas darbo proceso sudėtingumas slypėjo detalėse. „Futbolo aikštės plotas - apie 8 tūkst. kv. m, o galima paklaida įrengiant vamzdelius per minėtą plotą - iki 1 cm. Didžiausias iššūkis komandai buvo itin tikslus pagrindo vamzdeliams paruošimas ir atsargus, kad nebūtų pažeistas vamzdelių sandarumas, jų užpylimas skaldele. Tiesa, atliekant kitus aplinkotvarkos darbus komandai teko dalį vietos grunto pakeisti atvežtiniu, tačiau tai neturėjo įtakos nei darbų tempui, nei kokybei. „Savo vardą esame pateisinę sąžiningu darbu, todėl pelnytai dirbame su didžiausiais Lietuvoje NT plėtotojais. Užsakovai žino, kad užduotis atliksime laiku, o jei reikia, nedelsdami pateiksime tinkamus sprendimus“, - sako direktorius. UAB „Trinelitas“ klientams siūlo kiemų ir gatvių įrengimo paslaugas, kompleksiškai ir atsakingai kloja trinkeles, kitas dangas.
Taip pat skaitykite: Darbo rinkos tendencijos Lietuvoje
„Žalgirio“ arena Kaune: architektūra ir kontekstas
„Architektūra - tai mąstymas“, - trumpai savo požiūrį į architektūrą apibūdina vienas „Žalgirio“ pramogų ir sporto rūmų Kaune (toliau - „Žalgirio“ arenos) autorių architektas Eugenijus Miliūnas. Pirmasis „Žalgirio“ arenos konkursas įvyko 1998 m. Anuomet vieta jam buvo parinkta Kalniečių gyvenamajame rajone Kaune, kurį laimėjo architektų Eugenijaus Miliūno, visų žinomo kaip Simas, ir Algimanto Bublio kūrybinė grupė. Tiesą sakant, Simą labiau viliojo teritorija prie Kauno marių Meilės įlankos, šalia autostrados Klaipėda - Kaunas - Vilnius: „Tai būtų buvę rūmai visai Lietuvai, savotiškas dvimiesčio Vilnius-Kaunas fragmentas.“ Nagrinėta ir galimybė statyti juos Vileišio aikštėje, bet galų gale buvo parinkta Nemuno sala, kuri, pasak Alfredo Jakučiūno, yra prie pagrindinės Lietuvą jungiančios arterijos - Nemuno, prie kurio stovi ir Napoleono kalnas, ir Raudonės pilis, o dabar - ir „Žalgirio” arena.
„Akropolis“ ir jo įtaka
Tais laikais „Vilniaus prekyba“ pati sprendė ką statys, kur statys ir kaip statys. Tai nedviprasmiškai pademonstravo sostinėje statydama „Akropolį“ Šeškinės ozo viršutinėje terasoje dar sovietmečiu pradėto statyti Respublikinio stadiono teritorijoje, ypač statant „Akropolio“ „priestatą“. Netrukus „Vilniaus prekyba“ šturmavo ir Kauną. Vietą „Akropoliui“ pasirinko ne prastesnę - Kauno centre, prie Nemuno salos, buvusio Kauno audinių fabriko teritorijoje. Kaunas yra Kaunas. Jei Vilniuje „Akropolio“ problemas sprendė miesto valdžia, tai Kaune dar ir visuomenės atstovai, suvilioti 320 milijonų litų investicijos ir Laikinosios sostinės ambicijų. Bendru sutarimu buvo pritarta „Akropolio“ ir daugiaaukščio garažo virš Karaliaus Mindaugo krantinės statybai. Tiesa, iš „Vilniaus prekybos“ Kaunas išspaudė viską, ką galėjo. O Vilniuje du kartus žadėto viaduko virš Ozo ir Gelvonų gatvių sankryžos iki šiol nėra. Simas pripažįsta, kad „Akropolis“ ir jo garažas kėlė nemažai problemų renkantis naujo pastato erdvinį - plastinį sprendimą. Įterpdami masyvų arenos pastatą tarp dviejų urbanistinių antipodų, vargu ar galėjo ką nors iš esmės pakeisti. Tačiau architektai nenuleido rankų - ėmė ieškoti kelių kaip grąžinti šiai vietovei humanišką Kauno mastelį. Buvo minčių plėsti statybas prie “Žalgirio” arenos pietryčių salos dalyje, išsaugant natūralią gamtinę aplinką likusioje. Tačiau esminės urbanistinės problemos, sukurtos „Akropolio“ ir ypač - garažo masyvų, išliko. „Žalgirio” arenos tūriu pavyko iš dalies atitverti garažą nuo Nemuno ir Aleksoto šlaitų. Tuo pačiu arena tapo nauja komplekso dalimi, kanalas - vidaus elementu.
Architektūriniai sprendimai
Grįžtant prie arenos architektūrinio sprendimo, reikia pastebėti, kad nors apskritai arenų architektūros raiška yra be galo įvairi, tačiau jų erdvinė struktūra įvairuoja sąlyginai nedideliu tipų skaičiumi, mat statinių, skirtų masiniams žiūrovų renginiams, diferenciacija jau nuo antikos laikų buvo laipsniška ir ganėtinai pastovi, prisiminkime Koliziejų Romoje ir XX a. statinius. „Žalgirio” arena, kurioje telpa virš 15000 žiūrovų, planas iš esmės yra ovalo formos, apsuptas devyniakampio kevalo, kurio skirtingo ilgio kraštinės yra jungiamos įvairiais kampais, priklausomai nuo funkcinių ir/ar išorės faktorių - komplikuotas kontekstas reikalavo atitinkamo sprendimo. Pasirinktas daugiakampis tūris duotoje situacijoje leido šviesos šešėlių žaismu vizualiai suskaldyti milžinišką tūrį, priartinti jį prie prarasto šioje vietovėje Kauno mastelio, tokiu būdu sukuriant ryšį tarp techninės- industrinės ir gamtinės aplinkos. High-techo chrestomatiniu pavyzdžiu tapusiame Pompidu meno ir kultūros centre (Paryžius, Prancūzija) priešpastatyta funkcija ir asociacijos, kurias sukelia specialiai eksponuoti ir išdidinti techniniai atributai: vėdinimo, vandentiekio vamzdžiai ir pan. Sunku tikėti, kad eksterjere eksponuojamos laikančiosios metalo konstrukcijos, lankytojų transportavimo įrenginiai ar inžinerinio aprūpinimo tinklai čia būtų nors iš dalies nulemti praktinių tikslų - tai daugiau įvaizdžio kūrimas. O štai pavyzdžiui, gotikos pastatai yra itin tektoniški - jų architektūrinė išraiška visų pirma paremti konstrukcijos struktūra, nors ji pati tiesiogiai nesuvokiama. Panašiai yra ir „Žalgirio” arenoje: čia konstrukcija - architektūros funkcijos realizavimo būdas sukurti atskiras funkcines erdves, bet ne architektūros įvaizdžio pamatas. Tačiau šiuolaikinių pastatų inžinerinės sistemos vaidina taip pat nemažą rolę formuojant erdvę. Asociacijos, kylančios iš ryšio su techno pasauliu, įtraukiamos į architektūrinės formos sudėtį. Vienoje erdvėje susiduria du tipai - architektūrinė forma ir technikos formų produktai. Simas dirba struktūriškai, jis analizuoja objekto paskirtį, jo esmę - fizinę ir semantinę. Jo projektuose erdvė yra svarbiausias komunikacijų laukas: garso, vizualinės komunikacijos informacinis ryšys. Projektuodamas jis funkcinius vienetus „suriša“ į vieną organizmą: kiekviena funkcija išreiškiama uždara ar atvira erdve. Taip Simo kuriama erdvė įgauna jos pačios metafizinę reikšmę.
Daugiakampis planas ir ryšys su aplinka
Netaisyklingo daugiakampio formos pastato planas išlaisvino kūrėjus nuo konstrukcijos diktato ir leido atsiskleisti autorių užmanymui, lanksčiau ieškoti ryšio su kontekstu. Nuo kitoje kanalo pusėje esančio „Akropolio“ garažo atsiribojama automobilių stovėjimo aikštele ir galinga ją dengiančia platforma, nuo kurios pagrindiniai žiūrovų srautai patenka į areną. Pamažu nuo funkcionalaus techninio- industrinio sprendimo, kuriam nemažai įtakos turėjo ir garažai, pereinama prie tikrų vertybių, ieškoma tiesioginių ir vizualinių kontaktų su natūralia aplinka, tuo pačiu kinta ir fasadų išraiškos formos. Ypač efektingos persiliejančios pirmo aukšto fojė erdvės, kur grindų nuolydžiu išgaunamas efektas it Nemunas tekėtų čia pat už lango. Amfiteatro, restorano erdvės, kurias į išorę pratęsia terasa - kiekviena jų individualios savo išraiška, ryšio su Nemunu ir gamtine aplinka būdais. Tai būdinga ir kitų aukštų žiūrovams skirtoms erdvėms. Arenos svečias psichologiškai gerai jaučiasi šiose erdvėse, jis nepraranda ryšio su jam įprasta aplinka, jam neprimetama kažkieno sukurta formali uždara erdvė, kurioje jis būtų svetimas.
Įspūdžiai ir vertinimas
Atvykęs vieną šeštadienio rytą į Kauną iš stoties pėsčiomis patraukiau tuščiomis gatvelėmis link “Žalgirio” arenos. Netrukus atsidūriau nykioje aikštėje prie Karmelitų bažnyčios. Už jos - „Akropolio“ siena, garažas, atkertantys Kauno centro rytinę dalį tiek fiziškai, tiek virtualiai. Per tuščią gatvę, tiltu virš kanalo patekau prie arenos. Ėjau aplinkui stebėdamas besikeičiančius „devyniakampio“ fasadų pulsuojančius vaizdus: tai uždarus, tai atvertus į vidaus erdves, tai tas erdves išsiveržiančias į išorę. Ta pati kalba ir viduje: už įspūdingo arenos kevalo patekau į vidaus erdves, suformuotas daugiau emociniu, nei konstrukciniu karkaso pagrindu. Pagalvojau apie tūkstančius žmonių, pripildančius arenos viešąsias erdves… Pilnas įspūdžių sėdėjau restorano terasoje, žiūrėjau į Nemuną ir Aleksoto šlaitus, supratau, kad tai ne high-techas. Kaip ir įtariau, savo esme šis pastatas yra metabolizmo pavyzdys.
Arenos dydis ir pritaikomumas
„Žalgirio“ arena yra didžiausia (39292,45 kvadratinių metrų ploto ir 380882 kubinių metrų ploto), moderniausia ir daugiausiai lankytojų galinti priimti arena Baltijos šalyse. Dėl ypač lanksčiai suprojektuotų erdvių ir konstrukcijų, arena gana greitai ir patogiai pritaikoma įvairaus masto renginiams: nuo sporto varžybų, ledo arenos iki įvairaus dydžio bei pobūdžio koncertų, spektaklių, kino festivalių, parodų ar net privačių renginių. Arenoje įdiegti naujausi unikalūs sprendiniai, kurie suteikia ypatingos kokybės akustikai, apšvietimui ir geram matomumui per įvairaus pobūdžio renginius. “Žalgirio” arenoje gali vykti bet kokio lygio renginiai: nuo kamerinio, skirto keletui tūkstančių žmonių, iki aukščiausio lygio koncertų, skirtų daugiau nei 17500 žiūrovų. Arena unikali tuo, kad jos statybos sąmata (169,9 mln.
Projekto autoriai
Architektai (Projektuotojas I.Į.”E.Miliūno studija”): projekto vadovas ir architektas Eugenijus Miliūnas; architektai: Algimantas Bublys (Detroitas), Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė, Rasa Bingelytė Baltrušaitienė, Vytautas Miliūnas, Gaustas Eigirdas; inžinierius Vytautas Čalka; Konstruktorius Audrius Ražaitis.
Nacionalinio stadiono kompleksas Vilniuje: dabartis ir ateitis
2025-09-03 sostinėje kylančiame Vilniaus daugiafunkciame Nacionalinio stadiono komplekse praėjusią savaitę, kaip ir planuota, baigti gręžti UEFA IV kategorijos 18 tūkst. vietų stadiono pamatų poliai, įpusėti betonuoti pamatai, ruošiamas žemės paviršius pagrindinei futbolo aikštei bei treniruočių aikštynui.
Įveiktos kliūtys ir ateities planai
„Tam, kad šios statybos išjudėtų, įveikėme visas kliūtis, kurias įmanoma ar neįmanoma sugalvoti. Atlaikėme laviną manipuliacijų bei šmeižto ir štai, darbai ant Šeškinės kalvos tęsiami, judame į priekį. Šiandien svarbu tai, kad yra aiškus koncesininko planas ir grafikas, pagal kurį toliau bus dirbama, o aš pats asmeniškai prižiūrėsiu kaip jis bus įgyvendinamas. Darbų dar liko daug, bet tikiu, kad tai jau šios mūsų gėdos pabaigos pradžia. Pasak Nacionalinio stadiono komplekso koncesiją perėmusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, numatyta, jog visų objektų statybų darbai komplekse vyks paraleliai, tai leis visą projektą baigti vienu metu - 2027-ųjų lapkritį.„Kitų metų pavasarį jau kils ne tik stadiono, bet ir darželio, kultūros centro ir arenos stogų bei fasadų laikančiosios konstrukcijos, visų objektų konstruktyvo darbus suplanuota baigti iki 2027-ųjų vasario. Stadiono rūsyje bus įrengtos patalpos muziejui, žaidėjų bei žiniasklaidos erdvėms. Sutartis su generaline pirmojo etapo rangove „Naresta“ apima stadiono su sporto muziejumi statybas, dviejų futbolo treniruočių aikščių bei magistralinių inžinerinių tinklų įrengimą. Jų vertė siekia 70 mln.
#