Lietuvos futbolas mini garbingas sukaktis, žyminčias svarbius etapus šalies futbolo istorijoje. Nuo pirmųjų žingsnių, žengtų daugiau nei prieš šimtmetį, iki šių dienų, futbolas Lietuvoje išgyveno įvairius laikotarpius, išugdė talentingus žaidėjus ir subūrė didelę gerbėjų bendruomenę.
Futbolo užuomazgos Lietuvoje
Lietuvos futbolo istorija siekia XX a. pradžią. 1911 m. pasirodė žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą pristatomas futbolo žaidimas. Tais pačiais metais, rugsėjo 4 d., Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o 1922 m. startavo pirmasis Lietuvos čempionatas. Šios datos žymi svarbius etapus, padėjusius pagrindus tolimesnei futbolo raidai Lietuvoje.
Lietuvos futbolo federacija (LFF) savo išleistame plakate įamžino žmones, kurie pelnytai vadinami Lietuvos futbolo pionieriais. Tai asmenybės, savo iniciatyva, entuziazmu ir atsidavimu prisidėjusios prie šios sporto šakos populiarinimo ir vystymo šalyje.
Lietuvos futbolo pionieriai
Šie žmonės savo darbais įtvirtino futbolą kaip svarbią sporto šaką Lietuvoje.
Vincentas Petrauskas (1883-1934): Gimęs Kėdainių apskrityje, V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos - Lietuvos sporto lygos (LSL) - steigėjų 1919 m. Jis taip pat inicijavo Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) įkūrimą 1923 m., kurios sudėtyje veikė ir Futbolo skyrius. V. Petrauskas aktyviai dalyvavo sporto organizacijų veikloje, buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku.
Taip pat skaitykite: Lietuvos automobilių tendencijos
Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-1933): S. Darius, gimęs netoli Tauragės, 1907 m. išvyko į JAV. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., jis aktyviai įsitraukė į sporto gyvenimą. S. Darius buvo ne tik futbolininkas, bet ir neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, taip pat prisidėjo prie kitų sporto šakų - krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso - vystymo. S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). Jis daug prisidėjo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Darius taip pat buvo vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
Antanas Saunoris (1899-1970): A. Saunoris aktyviai įsitraukė į sporto veiklą 1925 m., kai buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. Jis ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS), kuri iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. Po karo A. Saunoris vėl įsitraukė į futbolą, iš pradžių kaip eilinis teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952-1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.
Leonas Juozapaitis (1901-1980): L. Juozapaitis buvo 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis taip pat buvo vienas pirmųjų futbolo teisėjų.
Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-1943): B. Štencelis 1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, tapo jo pirmininku, 1932 m. - LSL vicepirmininku. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė - atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.
Romualdas Marcinkus (1908-1944): R. Marcinkus 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938). 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų.
Taip pat skaitykite: Keliaukite slidinėti
Stepas Garbačiauskas (1900-1983): S. Garbačiauskas 1919 m. liepos 13 d. su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę - lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920-1923 m. priklausė LFLS, 1924-1925 m. - KSK, 1925-1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas - vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“.
Valerijonas Balčiūnas (1904-1984): V. Balčiūnas 1924-1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų. Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus. V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933-1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas.
Juozas Eretas (1896-1984): Dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis, kuris atvyko į Lietuvą 1919 m. Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę. J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919-1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.
Nikodemas Čerekas (1905-1965): N. Čerekas nuo 1922 m. buvo Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje. Nuo 1925 m. - LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. - pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927-1929 m. - LFL Centro komiteto narys, 1933 m. - Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. - Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936-1937, 1939-1940), 1933-1934 m. - KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. - Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. - Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. - įsteigtos futbolo sekcijos vadovas.
Antanas Lingis (1907-1941): A. Lingis buvo geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu - 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK).
Taip pat skaitykite: Geriausi slidinėjimo kurortai Naujiesiems Metams
Šios asmenybės, atsidavusios futbolui, savo darbu ir entuziazmu padėjo pagrindus tolimesnei šios sporto šakos raidai Lietuvoje. Jų indėlis yra neįkainojamas, o atminimas saugomas futbolo istorijos metraščiuose.
Pirmasis neoficialus Lietuvos čempionatas ir "Inkaro" era
Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos futbolas išgyveno pereinamąjį laikotarpį. 1998 m. tapo kertiniais metais, kai tuometinio LFF prezidento Vytauto Dirmeikio komanda nusprendė surengti pirmąjį neoficialų Lietuvos čempionatą. Taip prasidėjo „Inkaro“ era. Kauno „Inkaras“ dominavo šalies futsal (salės futbolo) čempionate, laimėdamas penkis titulus iš eilės. Šis klubas išsiskyrė stabilumu ir gebėjimu išlaikyti aukštą žaidimo lygį.
"Mūsų klubo tradicija buvo kiekvieną žiemą žaisti salėje arba lauke su ledo ritulio vartais. Mes visada žinojome, kad žaidimas mažoje erdvėje suteikia daugiau mąstymo, judesio ir panašiai. Kai startavo Lietuvos čempionatas, mes į jį patekome kaip Kauno apskrities nugalėtojai. Pradžia buvo sunki, bet labai įdomi. Itin plati dalyvių geografija, įdomūs varžovai… Įdomūs tada buvo laikai. Taip, mes laimėjome penkis čempionatus iš eilės, tačiau mums niekada nebuvo lengva. Pavyzdžiui, pirmajame čempionate mums į atlapus kibo Panevėžio komanda, kurios kolektyvas buvo labai darnus. Daugiau mažiau mūsų visų pajėgumas buvo panašus, tik skyrėmės tuo, kad mes iš visų rinkdavomės stabiliausiai."
Ambicijos tarptautinėje arenoje
Lietuvos čempiono vardo nebeužteko, vis labiau norėjosi savo jėgas išbandyti ir tarptautiniame fronte, UEFA futsal Čempionų lygoje. Be to, patiems žaidėjams tai buvo galimybė sugrįžti į didįjį futbolą."Lietuvoje tuomet dar niekas nenaudojo „stulpo“ sąvokos. Palikdavome jį vieną prie varžovų vartų ir ten Audriui nebuvo lygių. Jis mušė kiek norėjo ir kada norėjo. Be abejo, pradėjome svajoti apie Čempionų lygą. 2001 metų lapkritį ta svajonė išsipildė. Išvykome į Kroatiją ir keturių komandų („Split 1700“ (Kroatija), Minsko „Simurg“ (Baltarusija), „Doukas School“ (Graikija) ir Kauno „Inkaras“) turnyre užėmėme antrą vietą."
Kiti čempionai ir nauja era
Po penkerių čempioniškų metų „Inkaras“ nusileido kitai Kauno komandai „Nautarai“, o dar po metų išnyko iš salės futbolo žemėlapio. Po „Nautaros“ triumfo, kitąmet stipriausia Lietuvos salės futbolo komanda buvo Mažeikių „Nafta“, o dar po metų prasidėjo „Nautaros“ era.
"Tuo metu buvome geriausi surinkti salės futbolo žaidėjai. Antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetis buvo kitoks. Vieno ryškaus flagmano Lietuva neturėjo, o apginti titulo iki 2018 metų nesugebėjo niekas. Nepaisant to, kad ji tęsiasi jau penkerius metus, pati komanda jau sugebėjo pasikeisti iš esmės. „Mūsų sėkmė atėjo su pirmaisiais iš Brazilijos atvykusiais legionieriais, kurie mums parodė visiškai kitokį salės futbolą. Tikrą salės futbolą, kokio lietuviai iki tol nebuvo matę. Išbandę šį metodą, pakeitėme strategiją. Iš kiekvieno sezono pasiimame know how, kuris leidžia nesustoti ir toliau tobulėti. Aš tikrai neatmetu galimybės, kad kitąmet ar po dvejų metų „Vytį“ pamatysime visai kitokį."
"Vyčio" dominavimas ir pasaulio čempionatas Lietuvoje
Įspūdingi „Vyčio“ pasiekimai buvo įvertinti ir UEFA - praėjusių metų pabaigoje komanda visų Europos komandų reitinge palypėjo iki rekordinio trylikto laiptelio. Tol, kol „Vytis“ renka pergales nacionalinėse pirmenybėse, FIFA dar 2019-aisiais paskelbė, kad būsimasis pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje.
"Tokio aukšto lygio renginys yra svarbus visai valstybei, todėl tik bendrų pastangų dėka galėsime sklandžiai jam pasirengti."
Futbolo esmė ir populiarumas pasaulyje
Žemėje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 7,6 mlrd. gyventojų. Daugiau nei pusė jų - maždaug 4 mlrd. - labiau ar mažiau domisi pačia populiariausia sporto šaka visame pasaulyje - futbolu. Futbolas - tai komandinis sportas, kuriame dvi komandos po 11 žaidėjų siekia įmušti kamuolį į varžovų vartus, nenaudojant rankų (išskyrus vartininką).
Pagrindinės pozicijos futbole:
- Vartininkai
- Gynėjai
- Saugai
- Puolėjai
Futbolas nuolat evoliucionuoja, atsiranda naujų taktinių išsidėstymų ir žaidėjų vaidmenų. Nors kažką panašaus į futbolą pirmieji pradėjo žaisti italai, šio sporto gimtine laikoma Anglija. Tarptautinė futbolo organizacija (FIFA) buvo įsteigta 1904 metais. Futbolas 1908 metais tapo oficialia Olimpinių žaidynių sporto šaka, o pirmasis pasaulio čempionatas buvo surengtas tik 1930 metais Urugvajuje.
Futbolo naujienų portalai Lietuvoje
Lietuvoje veikia keli specializuoti futbolo naujienų portalai, tokie kaip Eurofootball.lt, kurie teikia informaciją apie šalies ir pasaulio futbolą.
Futbolo rezultatų ir statistikos platformos
Populiarios platformos, skirtos sekti futbolo rezultatus ir statistiką:
- Flashscore
- Livescore
- Sofascore
- Lietuvosfutbolas.lt (skirta Lietuvos futbolui)
Futbolo taisyklių evoliucija
Nors futbolo gimimo metais laikomi 1848-ieji, pirmosios apibrėžtos taisyklės buvo priimtos tik 1863 metais. Futbole keitėsi labai daug aspektų tiek taisyklėse, tiek kituose žaidimo niuansuose. Vis tik vienas ir kone pagrindinis dalykas nesikeitė - visuomet laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių.
Futbolo žvaigždės
Mes gyvename išties išskirtiniame amžiuje futbolui, kadangi galime stebėti dviejų kone geriausių visų laikų futbolininkų žaidimą: Lionelį Messi ir Cristiano Ronaldo.
Populiariausios futbolo lygos
Kone kiekviena pasaulio šalis, neskaitant itin retų išimčių, turi bent po vieną futbolo lygą, o dažnu atveju - net po kelias. Populiariausios futbolo lygos:
- Anglijos „Premier“ lyga
- Ispanijos „La Liga“
- Prancūzijos „Ligue 1“
- Italijos „Serie A“
- Vokietijos „Bundesliga“
Lietuvos futbolo lyga
Lietuvos aukščiausios futbolo lygos istoriją galime skaičiuoti nuo 1924 metų, kuomet įvyko pirmasis lygos sezonas. Praradus nepriklausomybė Lietuvoje nevyko ir šalies pirmenybės, o mūsų klubai žasidavo Sovietų Sąjungos lygose. Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., jose dvejus metus žaidė tik Kauno komandos. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą.
Pirmosios rungtynės
Apie Lietuvos futbolo čempionato startą iš futbolo istorijos metraščių: (autorius G. "Balandžio mėn. viduryje „Lietuvos“ laikraštyje ir „Lietuvos sporto“ bei „Trimito“ žurnaluose buvo išspausdinti tokie skelbimai: „Visoms Lietuvos futbolo komandoms. Šiuo pranešama, kad veikiai prasidės futbolo rungtynės Lietuvos pirmenybėms, todėl pranešame visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti Lietuvos Sporto Lygos Futbolo skyriuje, atsiunčiat visą komandos pavadinimą, sąstatą`, atsargą, nurodymą jos formos, ženklo spalvos ir t. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto.
Žiniasklaida ir futbolas
TV3 Sport kanalai leidžia mėgautis Anglijos „Premier“ lyga, o GO3 platforma leidžia stebėti Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos aukščiausių lygų kovas. Visos Lietuvos A lygos rungtynės taip pat transliuojamos nemokamai per TV3play platformą, o centriniai turo mačai rodomi per TV6.
Klaipėdos "Sirijus" triumfas
Prieš tris dešimtmečius - 1990-aisiais uostamiesčio futbolas pasiekė didžiausias aukštumas per miesto sporto istoriją Nepriklausomos Lietuvos laikais. Pagal 1990-ųjų pirmenybių sistemą čempionas turėjo buvo nustatytas superfinale. Patyręs futbolininkas nenuvylė komandos draugų, visų miesto futbolo gerbėjų. Kad galėtų kovoti dėl šalies nugalėtojo vardo, iš pradžių „Sirijus“ žaidė hibridiniame Lietuvos futbolo čempionate. Mat devyni mūsų šalies klubai kartu Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities (Rusija) ekipomis varžėsi Baltijos šalių čempionate.
Lygiųjų su Danija atsiminimai
Įdomu tai, kad danų tame čempionate būti nė neturėjo - jie atrankose turnyro grupės varžybose į priekį praleido Jugoslavijos rinktinę. Visgi, šioje šalyje kilus karui, Jugoslavija iš turnyro buvo išspirta, o užimti jų vietą buvo pasiūlyta danams. Grupės varžybose danai nugalėjo Prancūziją, lygiosiomis išsiskyrė su anglais ir turėjo pripažinti turnyro čempionų švedų pranašumą."Atsiminimai tik patys puikiausi. „Atvažiavo Europos čempionai danai ir antrajame kėlinyje - vienuolikos metrų baudinys. Vartuose stovi dzūkelis V. Martinkėnas ir ką, ir patraukia…“, - atsiminė tądien komandą treniravęs A.Liubinskas. Rungtynėse ir pats turėjau šansą, nepataikiau, atleidau kamuolį, Viačeslavas Sukristovas turėjo galimybę. Aišku, po rungtynių baisiausiai traukė kojas, nes atsidavėme visi ne 100, bet 110 procentų“, - atsiminė buvęs rinktinės puolėjas R. Zdančius.