Įvadas
Sporto infrastruktūros klausimas Lietuvoje išlieka itin aktualus nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Nors krepšinio arenų turime pakankamai, nacionalinio stadiono, atitinkančio tarptautinius reikalavimus, šalis vis dar neturi. Ši problema ypač skaudi futbolo bendruomenei, kurios pasiekimais sovietmečiu didžiavomės. Tačiau ne tik nacionalinio stadiono trūkumas yra opi problema. Lietuvoje taip pat stinga geros koncertinės salės, o Sporto rūmai ir Vingio parko estrada yra avarinės būklės. Šiame kontekste iškyla klausimas apie regioninę sporto infrastruktūrą, o ypač apie Naujosios Vilnios futbolo kompleksą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Naujosios Vilnios sporto maniežo idėjos atsiradimo istoriją, įgyvendinimo iššūkius ir perspektyvas.
Nacionalinio Stadiono Vizija ir Realybė
Dar 1988 m., kai Lietuvos futbolininkai stebino pasaulį, buvo nutarta statyti nacionalinį stadioną Vilniuje. Tačiau, nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, dėl finansavimo trūkumo, projektas buvo įšaldytas. Pasak A. Raslano, istorija yra labai paprasta - pritrūko politinės valios. Europos krepšinio čempionato organizavimo sėkmė parodė, kad esant politinei valiai ir finansavimui iš įvairių šaltinių, didelius projektus įgyvendinti įmanoma. Tačiau stadiono atveju, politinių sprendimų, kas stato, už kokias lėšas stato ir kodėl tokį stadioną stato, nebuvo priimta.
R. Vaiginas apgailestauja, kad Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kuri neturi nacionalinio stadiono. Situacija buvo tokia, kad tuo metu visiems buvo „karpomos“ lėšos. 2011-2015 m. atsiradus šiokiam tokiam ekonominiam pakilimui, vėl buvo grįžtama prie šio projekto. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybei buvo pavesta parengti stadiono atgaivinimo planą. 2012 m. buvo pristatyta vizualizacija, kaip būtų galima užbaigti nacionalinį stadioną. Pagal planą, po tribūnomis būtų įrengtos dvi sporto salės, šokių studija, bokso, imtynių salės, lengvosios atletikos stadionas su bėgimo takais ir trys futbolo aikštės. Tačiau, pasak R. Vaigino, pritrūko tuometinio premjero ryžtingumo.
Vilniečių Nuomonės Apklausa Dėl Nacionalinio Stadiono
Penki iš dešimties Lietuvos gyventojų pritaria, kad Vilniuje turėtų būti pastatytas Nacionalinis stadionas, tačiau maždaug po lygiai nuomonės pasidalijo dėl to, ar ant Šeškinės kalvų turėtų būti tik stadionas, ar visas kompleksas - su sporto arena, konferencijų centru, muziejumi, vaikų darželiu ir kitais statiniais, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, 27 proc. respondentų pritarė, kad toliau reikėtų statyti visą kompleksą, o 25,5 proc. - tik stadioną. Tuo metu 29,8 proc. apklaustųjų teigė, kad projektas apskritai turėtų būti nutrauktas. Dar 17,7 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Vilniuje - daugiausia stadiono priešininkų. Nacionalinio stadiono statybas palaiko ir dauguma apklaustų vilniečių (56,2 proc.), tačiau didesnė jų dalis (29,9 proc.) mano, kad reikėtų statyti tik stadioną. Viso komplekso vystymui pritaria 26,3 proc. sostinės gyventojų. Vis dėlto, palyginti su kitais miestais, Vilniuje daugiausia ir stadiono priešininkų: trečdalis (33,5 proc.) mano, kad projektas turėtų būti nutrauktas. Dar 10,3 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Taip pat skaitykite: Kaip Naujojoje Vilnioje iškilo sporto maniežas
Stadiono statybą vienokia ar kitokia forma palaiko ir daugiau nei pusė (56,7 proc.) kaimo gyventojų: visam kompleksui pritaria 30,5 proc., o vien stadiono - 26,2 proc. Tokia pat dalis mano, kad projektas turėtų būti nutrauktas. Didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bei kituose miestuose stadiono ar jo komplekso rėmėjų mažiau - atitinkamai 42,6 ir 53,1 proc. Didžiųjų miestų gyventojai linkę pasisakyti už projekto nutraukimą arba neturi nuomonės (po 28,7 proc.). Kad projektas neturėtų būti tęsiamas, mano ir beveik trečdalis kitų miestų apklaustųjų (32,6 proc.), tuo metu dėl projekto formos nuomonės čia pasiskirstė beveik po lygiai: 26,7 proc. mano, kad turėtų būti vystomas visas kompleksas, 26,4 proc. - tik stadionas.
Komplekso labiau nori konservatorių rinkėjai, vien stadiono arba nieko - neparlamentinių partijų. Vienokį ar kitokį Nacionalinio stadiono projekto vystymo modelį palaiko beveik pusė arba daugiau nei pusė visų partijų rinkėjų. Mažiausiai jį palaiko nebalsuojantys rinkėjai (38 proc.). Daugiausia viso komplekso šalininkų - konservatorių (34,6 proc.), socialdemokratų (32,9 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (30,6 proc.) rinkėjų gretose, tuo metu tik stadiono - kitų, neparlamentinių partijų (42,3 proc.), „valstiečių“ (32,8 proc.) bei „Nemuno aušros“ (31 proc.). Už tai, kad projektas būtų nutrauktas, labiausiai pasisako kitų partijų (38,5 proc.), „aušriečių“ (38,1 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei nebalsuojantys rinkėjai (po 34 proc.).
Apklausa taip pat rodo, kad tolesniam viso komplekso vystymui labiau pritaria jaunimas iki 29 metų (42,9 proc.), įgiję aukštąjį išsilavinimą (32,2 proc.), moksleiviai ir studentai (47,1 proc.), taip pat tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 901 eurą (33,4 proc.). Už tai, kad būtų apsiribota vien tik stadionu, labiau pasisako 30-39 amžiaus respondentai (30,6 proc.), nebaigę vidurinio išsilavinimo (32,6 proc.), aptarnaujantys bei techniniai darbuotojai (33,1 proc.). Projekto nutraukimą labiausiai palaiko vyresni nei 70 metų respondentai (37,8 proc.), turintys vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 30 proc. ir 29,9 proc.), pensininkai ir neįgalieji (37,8 proc.) bei bedarbiai (36,6 proc.), taip pat iki 500 eurų pajamų gaunantys žmonės (31,8 proc.).
Naujosios Vilnios Sporto Kompleksas: Alternatyva ar Papildymas?
E. Šablinskas kelia klausimą, kodėl, Vyriausybei 2006 m. priėmus sprendimą pripažinti nacionalinės svarbos objektu Šeškinėje statomą futbolo kompleksą, 2004 m. pradėta kalbėti apie Naujosios Vilnios futbolo kompleksą? Ten mąstyta lygiai taip pat - pagrindinis stadionas, dvi futbolo aikštės, dengtas maniežas, sporto salė ir kompleksas, viešbutis atvykstantiems sportuoti. Vyriausybė 2008 m. priėmė sprendimą dėl valstybinės svarbos komplekso. Vadinasi, Vilniuje kažkuriuo metu turėjo atsirasti du kompleksai. Vaikantis du zuikius, neturime nė vieno.
E. Šablinskas abejoja, ar stadionas reikalingas toje vietoje, Šeškinėje. Jame juk bus aikštynų krūva - ir tinklinio, ir krepšinio, ir futbolo, ir bokso, ir net vaikų darželiai.
Taip pat skaitykite: Sporto renginiai vaikams Naujojoje Akmenėje
Naujosios Vilnios Dabartinė Situacija
Nepaisant gražaus kalvų ir miškų kraštovaizdžio, daugiakalbystės, įdomios istorinės praeities, pastovaus gyventojų skaičiaus, patogaus susisiekimo, vis dažniau apsilankančios asfaltavimo mašinos, naujus pėsčiųjų takus palei Vilnios krantinę tiesiantys darbininkai, būriai smalsių pažintinių žygių dalyvių, niekur neskubantys žmonės, Naujoji Vilnia susiduria su daugeliu iššūkių, kurių dažnas sostinės gyventojas net neįsivaizduoja. Tai kanalizacijos bei vandentiekio trasų stoka, dviračių takų nebuvimas, šaligatvių ir apšvietimo pagrindinėse gatvėse trūkumas, autobusų stotelės be stoginių, socialinės paskirties įstaigų koncentracija, dešimtmetį įšaldytas futbolo komplekso projektas ir daugelis kitų. Tačiau čia vis dažniau atsikelia gyventi jaunos šeimos, kurios atranda šį gamtos kampelį, ir nori, kad jų gyvenamoji aplinka būtų graži, saugi, patogi - tokia, kokia ir turėtų būti sostinėje. Todėl savo rajoną mylintys ir jam neabejingi gyventojai susibūrė į bendruomenę ir kviečia prisijungti kitus bendraminčius.
Naujosios Vilnios Bendruomenė
Bendruomenės pirmininkas yra architektas Maksimas Zacharovas. „Gimiau Vilniuje, Naujojoje Vilnioje užaugau ir praleidau vaikystę. Šioje sostinės dalyje matau didžiulį neišnaudotą potencialą, ypač gamyklų prie upės konversijoje. Išsiskirti, o ne atsiskirti - toks yra naujai kuriamos Naujosios Vilnios miesto bendruomenės šūkis. Žodis „miestas“ bendruomenės pavadinime - tai ne protestas, o išskirtinumas nuo kitų Vilniaus dalių, kvietimas pažinti, atrasti. Iki šiol žiūrėjau gana skeptiškai į bendruomenes, matyt dėl to, kad viešumoje susiformavo gana neigiamas jų įvaizdis: tarytum tai yra dar viena smulki biurokratinė institucija su ribotomis galimybėmis arba vieno asmens bendruomenė, kuri skirta „įsisavinti“ lėšas, vykdant smulkius mėgėjiškus kultūrinius projektus. Dar yra bendruomenių, kurios nuolat priešinasi viskam kas yra progresyvu ir nori paversti teritorijas užkonservuotais rezervatais be jokios plėtros. Kiek ironiška, nes su bendraminčiais vis tiek įsteigėme bendruomenę. Kad bendra veikla efektyvesnė, supratau projektuodamas parką. Būtent tada ir susipažinau su tais žmonėmis, su kuriais įsteigėme bendruomenę. Resursai buvo riboti, bet gimtosios vietos ir patikima komanda padėjo susitvarkyti su užduotimi, suteikė užsispyrimo pakeisti net ir tvarkomos teritorijos ribas, kad būtų naudingiau gyventojams. Ir tai pavyko. Iki tol veikiau atskirai kaip ir kiti bendruomenės steigėjai, rašiau raštus, bet pamačiau, kad nesu vienas, mūsų yra daug. Negalėčiau teigti, kad visi asmeniniai kreipimaisi buvo bevaisiai, tačiau toliau sprendžiant problemas bendruomenės balsas bus žymiai svaresnis. Šiuo metu pagrindinis bendruomenės siekis yra visos sostinės Nakvynės namų išplėtimo ir blaivyklos „Sala“ įrengimo projekto greta Rokantiškių užtvankos ir Pavilnių regioninio parko ribos sustabdymas. Steigdami bendruomenę sutarėme, kad Taryba yra aukščiausias organas, pirmininkas tėra tik administratorius, tarpininkas. Tokiais demokratiniais principais, paremtais narių rotacija sutikau eiti šias pareigas. Kiekvienas Tarybos narys kuruoja tam, tikrą veiklos sritį“, - pasakoja architektas.
Augustinas Daugilis: „Nors Naujojoje Vilnioje dar negyvenu, bet čia esančiuose soduose leidžiu laiką jau 30 metų. Netolimoje ateityje planuoju ir apsigyventi šiame rajone. Man svarbu, kad dingtų ar bent sumažėtų žmonių susvetimėjimas, kad kaimynas pažinotų kaimyną - ir nebūtinai artimiausią - o ne nuleidęs akis praeitų prasilenkdami. Taip pat rūpi ir gyvenimo kokybė, išvystyta infrastruktūra bei saugumas šiame rajone. Be stiprios, bendrus tikslus turinčios, bendruomenės visą tai pasiekti yra sunku, jeigu išvis įmanoma. Įkvėptas puikaus pavyzdžio - Užupio Respublikos, tapau vienu iš Naujosios Vilnios bendruomenės atsiradimo iniciatoriumi. Esu pasiryžęs keisti Naujosios Vilnios veidą kartu su bendraminčiais.“
Regina Stakuvienė: „Esu baigusi Naujosios Vilnios vidurinę mokyklą. Šios vietos man pažįstamos ir savos. Suprantu, kad norėdami net ir didelių pokyčių savo valstybėje, turime pradėti tvarkytis savo kiemą. Kadangi šiuo metu mano kiemas yra čia, tai su džiaugsmu prisijungiau prie šios bendruomenės. Tikiuosi sėkmingai viešinti mūsų gražias iniciatyvas, rūpintis švietimo projektais“.
Edita Aleškevičienė: „Esu teisininkė, 3 vaikų mama. Gyvenu senojoje Naujosios Vilnios dalyje apie 10 metų. Man labai rūpi aplinka, kurioje gyvenu aš ir mano šeima, todėl esu dalyvavusi visose akcijos „Darom“ talkose. Taip pat savo iniciatyva tvarkau aplinką. Matau šį rajoną, kaip puikią vietą įsikurti tiems, kurie nori gyventi mieste, bet kartu arti gamtos.“
Taip pat skaitykite: NK sporto klubų apžvalga
Aistė Mikštė: „Mano sritis - menai ir kultūra. Telkdama skirtingų menininkų iniciatyvas, turiu tikslą išjudinti kūrybinius procesus Naujojoje Vilnioje, kurie taptų vienu iš svarbiausių šį rajoną reprezentuiojančių reiškinių.“
Rasa Aleksaitė: „Esu gidė, Naujojoje Vilnioje gyvenu nuo 1998 metų ir man tai pats gražiausias gamtiniu požiūriu Vilniaus rajonas, turtingas savo istorija. Norėčiau, kad geros žinios apie Naująją Vilnią sklistų kuo plačiau."
Įsteigta Naujosios Vilnios miesto bendruomenė yra savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio buvusio istorinio Naujosios Vilnios miesto, dabar - rajono seniūnijos šiaurinės dalies gyventojus ir šioje teritorijoje veikiančias organizacijas, bendrijas, įstaigas bei įmones, jungiančias ir atstovaujančias Naujosios Vilnios gyventojus.
Bendruomenės veiklos principai ir bendri tikslai:
- Aktyvios ir atviros pilietinės bendruomenės formavimas
- Bendruomenės ir Valstybinių institucijų bendradarbiavimas
- Darni teritorijų plėtra
- Naujosios Vilnios istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas
- Saugios ir sveikos aplinkos kūrimas
- Socialinės rūpybos decentralizacija ir prieinamumas bendruomenei
- Kultūrinė ir švietėjiška veikla
- Patrauklaus N.Vilnios įvaizdžio formavimas
- Pagalba gyventojams identifikuoti problemas ir jų sprendimo stebėsena
Vietos Valdžios Vaidmuo ir Atsakomybė
G. Jakavonis kelia klausimą apie įvairių valdžių lygių nesusikalbėjimą, ypač kai dalyvauja liberalai. Atrodo, kad Vilniuje, kai savivaldybę valdo liberalai, reikėtų įvesti tiesioginį valdymą.
A. Raslanas teigia, kad nacionalinį stadioną turėtų statyti Vyriausybė arba įgaliota institucija, numatant kelis finansavimo šaltinius. Savivaldybė galėtų prisidėti, kadangi daugelis jos organizuojamų renginių galėtų vykti šiame stadione. Tai yra valstybės prestižo reikalas. A. Raslanas įžiūri savivaldybės ir Vyriausybės nesusikalbėjimą. Savivaldybė turėjo įtikinti Vyriausybę, premjerą, kad valstybė turėtų prisidėti prie tokio objekto statybos. Jis yra skiriamas Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, ne vien tik Vilniaus ar Šeškinės gyventojams.
R. Vaiginas kritikuoja dabartinę valdžią, kuri antrą kadenciją vadovauja Vilniaus miestui, dėl visiško negebėjimo, kompetencijos stokos įgyvendinti net ir tuos projektus, kuriuos paliko išeidamas dar 2015 m. Turiu omenyje sporto objektą, kuris buvo labai svarbus Lietuvai - Lazdynų baseiną. Šis projektas jau buvo parengtas 2014 m. Palyginimui galiu pasakyti, kad 2011 m., kai mes atėjome dirbti, neradome jokių paliktų projektų, jokių vizijų. Per tą laiką mes sukūrėme viziją, parengėme studijas ir Vilniaus mieste vaikų užimtumui, treniruotėms ir sveikatinimui atsirado keturios pilnų išmatavimų futbolo aikštės su sintetine danga, atitinkančios UEFA ketvirtą kategoriją.
Vilniaus Savivaldybės Sporto Infrastruktūros Projektai
Vilniaus savivaldybė 2021 m. sportui ir sveikatingumui sostinėje suplanavusi skirti 18,5 mln. eurų, iš kurių sporto infrastruktūrai - 3,5 mln. Plėtoti baseinų prieinamumą - pradėti dar dviejų miesto baseinų statybas. Šiuo metu vyksta baseino Pilaitėje projektavimas. Antras baseinas planuojamas Balsiuose.
Užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, prioritetą teikiant Vilniaus rajonams, kuriuose tokių aikščių nėra. 2019 metais pradėjo veikti dengtas maniežas „Ryto“ progimnazijos sklype, 2020 metų vasarą analogiškas objektas atidarytas Pilaitės gimnazijoje. Artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas viešasis pirkimas rangos darbams dar vieną panašų maniežą įrengti Žirmūnų gimnazijoje.
Rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų ar kitose vietose. Nuo 2020 m. pradžios sostinėje atnaujinti 11 ugdymo įstaigų stadionai. Iki metų pabaigos numatoma sutvarkyti 10 papildomų aikštynų.
Pastatyti naują, modernų, visų lengvosios atletikos šakų sportininkams prieinamą lengvosios atletikos maniežą. 2020 metų vasarą baigėsi architektūrinės idėjos konkursas. Tikimasi statybos rangos darbus pradėti 2023 metais. Šio objekto numatoma vertė apie 15 mln. Eur.
Pastatyti vieną profesionaliam ledo sportui visiškai pritaikytą ledo areną. Taip pat pastatyti vieną gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir ledo pramogoms ar treniruotėms skirtą sezoninę ledo areną. Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas, adresu Jotvingių g. 1.
Esama Situacija ir Perspektyvos
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė vykdo įvairius sporto infrastruktūros atnaujinimo projektus. Tačiau, kalbant apie Naujosios Vilnios sporto kompleksą, situacija nėra aiški.
Pasak vicemero Valdo Benkunsko, šis projektas derinamas kartu su Lietuvos futbolo federacija. Pagal VšĮ „Vilniaus futbolo akademija“ projektą, Naujojoje Vilnioje planuojamas 3-4 aikščių kompleksas. Pradinis susitarimas įpareigojo savivaldybę surasti kompleksui tinkamą sklypą, o LFF - užtikrinti projekto įgyvendinimą finansiškai, tačiau investicijų klausimas lieka neišspręstas.
Tačiau LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigia, kad atsakomybę dėl stringančio projekto turėtų prisiimti būtent savivaldybė. Jis užtikrino, kad LFF norėtų ir toliau tęsti šį projektą. „Esame pradėję darbus, norėtume juos tęstis, esame nusimatę pinigų sumą, kurią norėtume investuoti jau šiemet. Skolintumės ir FIFA. Ši organizacija tokius projektus palaiko, tad pradinį įnašą tikrai turėtume. Esame nusiteikę optimistiškai, bet per pusę metų jaučiame, kad Vilniaus savivaldybė viską šiek tiek stabdo“, - pasakojo E. Stankevičius.
Futbolo Aikštynas Vilniaus Rajone
Vilniaus rajone, šalia Molėtų plento, planuojama įkurti didžiausią ir vienintelį tokio tipo Baltijos šalyse daugiafunkcį sporto kompleksą, kurio bendras plotas sieks 20 000 m². Šis modernus centras apjungs daugybę sporto veiklų: futbolą, krosfitą, padelį, paplūdimio tinklinį, tenisą ir plaukimą. Šio rudens pabaigoje čia pradės veikti pirmasis Vilniaus rajone „FIFA Quality Pro“ standartus atitinkantis dengtas futbolo stadionas, kurio dydis - 115 m x 79 m. Šis stadionas taps Vilniaus futbolo mokyklos „Fortūna“ pagrindine treniruočių baze, o 2024 m. planuojama pastatyti naujus sporto centro objektus: 1000 m² sporto salę, 290 m² kineziterapijos centrą, 3200 m² uždaras padelio kortų ir smėlio tinklinio zonas, kavinę bei 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
„Vilniaus rajonas sieks prisidėti prie daugiaufunkcio sporto komplekso užimtumo rytiniais laikas, bei skatins Vilniaus rajono mokyklas sportuoti šitame sporto centre ir svarstys galimybę jame turėti savo sporto filialą. Tarptautinius standartus atitinkantis dengtas sporto aikštynas skatins vaikus ir jaunimą žaisti futbolą ir šaltuoju metu sezonu, tėveliai galės žaisti tinklinį ar padelį, jie patys galės sportuoti, o ne laukti vaikų automobiliuose. Svarbu ir tai, kad šia infrastruktūra galės naudotis ir Vilniaus rajono bendruomenės“, - sako R. Projektą įgyvendina „Vilniaus išmanioji akademija“, kurios vadovai Rišard Radzevič ir Voitech Aškelovič taip pat vysto Belmonto žirgyno modernizavimo projektą. Pasak akademijos verslo vystymo vadovės Teresos Ulozienės, viso projekto vertė sieks apie 15 mln. eurų. Finansavimas bus užtikrintas privačiomis investuotojų lėšomis ir banko paskola. Šiuo metu jau investuota daugiau nei 4 mln.
„Prieš vystant šį projektą buvo vertinamos įvairios lokacijos, tačiau Vilniaus mieste sklypų, kurie atitiktų tarptautinių stadionų standartus su daugiafunkciniu sporto centru, praktiškai nėra, todėl buvo pasirinktas Vilniaus rajonas. Kadangi sporto klubams sumažėja galimybės treniruotis žiemą, buvo nuspręsta stadioną dengti pripučiamu kupolu. Technologijos yra stipriai patobulėjusios ir šio kupolo veikimas bus autonominis, valdomas automatiškai. Esant sniegui ant kupolo, automatiškai bus įjungiamas šildymas, kuris tirpdys sniegą, esant padidintam vėjo gniuždymui, kupolo slėgis bus reguliuojamas. Šiltuoju laikotarpiu kupolas bus atidengiamas“, - projektą pristato T. Be sporto infrastruktūros plėtros, projektas reikšmingai pagerins ir vietos susisiekimo bei inžinerinę infrastruktūrą. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius pabrėžia, kad Vilniaus regionui trūksta uždarų futbolo stadionų, o šio komplekso statyba užpildys svarbią spragą. Jo teigimu, tokio tipo infrastruktūra yra būtina norint skatinti futbolo plėtrą ir sudaryti sąlygas sportuoti visus metus.
tags: #naujosios #vilnios #futbolo #kompleksas