Įvadas
Gitanas Nausėda, dešimtas Lietuvos prezidentas, ne tik stebi šalies politinį ir ekonominį gyvenimą, bet ir aktyviai domisi sportu, ypač krepšiniu. Ši sporto šaka Lietuvoje užima ypatingą vietą, todėl prezidento dėmesys jai yra svarbus. Straipsnyje apžvelgsime G. Nausėdos požiūrį į krepšinį, jo indėlį į šios sporto šakos populiarinimą ir problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos krepšinis.
G. Nausėda: biografijos akcentai ir politinės gairės
Prieš aptariant G. Nausėdos santykį su krepšiniu, verta trumpai apžvelgti jo biografiją ir politines pažiūras. G. Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Baigęs ekonomikos studijas Vilniaus universitete, jis stažavosi Vokietijoje ir įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. Visą karjerą G. Nausėda dirbo bankininkystės sektoriuje, o 2018 m. pasitraukė iš SEB banko ir nusprendė kandidatuoti į prezidentus.
Savo politinėje retorikoje G. Nausėda išskiria gerovės valstybės idėją ir teigia, jog daug dėmesio skiria socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Nors socialinės politikos klausimais jis kartais vengia konkrečių atsakymų, tačiau jo veiksmai rodo, kad jam rūpi šalies gerovė ir žmonių gyvenimo kokybė.
Prezidento požiūris į krepšinį
G. Nausėda ne kartą yra išreiškęs savo susidomėjimą krepšiniu. Vaikystėje jis mėgo futbolą, vėliau - tinklinį ir krepšinį. Pastarąjį sportą jis dažnai stebi arenose, ne kartą buvo užfiksuotas Kauno „Žalgirio“ arenoje ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynėse.
Prezidentas ne tik stebi krepšinio varžybas, bet ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, skirtuose šiai sporto šakai. Jis sveikino Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinę, triumfavusią Europos čempionate, ir įteikė rinktinės kapitonei Lietuvos trispalvę. Taip pat jis lankėsi olimpiniame kaimelyje ir aptarė krepšinio situaciją Lietuvoje su žurnalistais.
Taip pat skaitykite: Prezidentas apie „Rytą“
G. Nausėda apie Lietuvos krepšinio problemas
Aptardamas krepšinio situaciją Lietuvoje, G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad ši sporto šaka reikalauja pokyčių. Jis teigė, kad Lietuvos krepšininkų pasirodymas nebuvo pats geriausias, ir pabrėžė, kad reikia ieškoti priežasčių ne tik pačiuose krepšininkuose, bet ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) veikloje.
„Dabar nenoriu veltis į tuos vidinius federacijų reikalus, bet turime pripažinti, kad mūsų krepšininkų pasirodymas nebuvo pats geriausias, švelniai tariant. Tam yra priežasčių, kurių reikia ieškoti ne tik pačiuose krepšininkuose, nes jie atvažiavo, dalyvavo“, - sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbų vaidmenį šiuose pokyčiuose privalo vaidinti ir LKF atstovai, apie kuriuos pastaruoju metu sklando ne patys geriausi žodžiai. Jis pabrėžė, kad reikėtų kelti klausimą, ne kokie pažadai, o kokių rezultatų vienas ar kitas būsimas federacijos vadovas pasiektų.
Reaguodamas į istorijas apie galimas LKF sąsajas su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistento Tomo Pačėso verslu, prezidentas teigė, kad tai jam kelia nerimą. Jis pabrėžė, kad verslo ryšiai ir abejotini kontraktai gali pakenkti krepšiniui.
Prezidento indėlis į krepšinio populiarinimą
Nepaisant problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos krepšinis, G. Nausėda stengiasi prisidėti prie šios sporto šakos populiarinimo. Jis dalyvauja įvairiuose renginiuose, skirtuose krepšiniui, sveikina krepšininkus su pergalėmis ir atkreipia dėmesį į problemas, kurias reikia spręsti.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Prezidento dėmesys krepšiniui yra svarbus, nes tai padeda išlaikyti šios sporto šakos populiarumą ir skatina jaunus žmones sportuoti. Be to, G. Nausėdos kritika LKF ir raginimas spręsti problemas gali paskatinti teigiamus pokyčius Lietuvos krepšinyje.
Krepšinio šimtmečio įamžinimas
Šalies vadovas dalyvavo atidengiant krepšinio sumanytojo J. Naismito skulptūrą. Jo teigimu, pirmosios skambios pergalės krepšinio aikštelėje skatino Lietuvos žmonių pasididžiavimą savo valstybe, stiprino tikėjimą savo jėgomis. „Net ir pusę amžiaus kentėdami okupantų priespaudą, išsivadavimo vilties neretai ieškodavome krepšinio aikštelėje. Tvirtai įaugęs nacionalinėje kultūroje, krepšinis padėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės idėjai išgyventi visas jai tekusias negandas, o atėjus laikui - veržliai atgimti. Tad nenuostabu, kad kiekvieno lietuvio širdyje krepšinis iki šiol užima ypatingą vietą“, - kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai