Krepšinio Taisyklės: Nuo NBA iki FIBA - Visapusiškas Vadovas

Įvadas: Krepšinis - Daugiau Nei Sportas

Krepšinis, dažnai vadinamas antrąja Lietuvos religija, yra dinamiškas, greitas ir strateginis žaidimas, kuriame dvi komandos varžosi dėl kamuolio įmetimo į priešininkų krepšį. Šis sportas sužavėjo milijonus aistruolių visame pasaulyje, o Lietuvoje jis turi ypatingą statusą. Nuo mažų miestelių aikštelių iki didžiųjų arenų, krepšinio aistra pulsuoja kiekvieno lietuvio širdyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio pasaulį: nuo jo atsiradimo ištakų iki sudėtingų taisyklių, nuo aikštelės matmenų iki žymiausių legendų, kurios įkvėpė ištisas kartas.

Krepšinio Istorija: Nuo Persikų Krepšių Iki Šiuolaikinių Arenų

Krepšinio istorija prasidėjo 1891 metais, kai kanadietis fizinio lavinimo mokytojas Jamesas Naismithas, siekdamas išlaikyti studentų fizinę formą uždarose patalpose, sugalvojo naują žaidimą. Jis sukūrė 13 pagrindinių taisyklių, kurios buvo išspausdintos ant lapo ir pakabintos ant mokyklos skelbimų lentos. Pirmosiose taisyklėse nebuvo numatytas kamuolio varymas (driblingas) - žaidėjai galėjo tik perduoti kamuolį stovėdami vietoje. Krepšiai buvo tiesiog persikų krepšiai, prikalti prie balkono krašto, o po kiekvieno taiklaus metimo kamuolį tekdavo išimti rankomis.

Lietuvoje krepšinis atsirado XX a. pradžioje, o didžiausią postūmį gavo po 1937 ir 1939 m. Europos čempionatų, kuriuos laimėjo Lietuvos rinktinė.

Pagrindinės Krepšinio Taisyklės ir Reglamentai

Krepšinis yra kontaktinis, greitas ir reikalaujantis didelio fizinio pasirengimo bei strateginio mąstymo žaidimas. Štai keletas pagrindinių taisyklių:

  • Rungtynių trukmė (FIBA): Keturi kėliniai po 10 minučių. NBA lygoje kėliniai trunka 12 minučių.
  • 24 sekundžių taisyklė: Komanda, gavusi kamuolį, privalo atakuoti krepšį per 24 sekundes. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais.
  • Žingsniai: Žaidėjas negali pajudinti atraminės kojos, kol kamuolys nepaleistas iš rankų.
  • Pražangos: Skiriamos už neteisėtą fizinį kontaktą su priešininku.
  • Nesportinė pražanga: Pražanga, kurioje žaidėjas sąmoningai ir grubiai pažeidžia taisykles.
  • Zona po krepšiu: Galioja 3 sekundžių taisyklė. Puolančios komandos žaidėjas toje zonoje išbuvęs ilgiau nei 3 sekundes pažeidžia taisykles ir jo komanda netenka kamuolio.
  • Krepšys: Sudarytas iš metalinio lanko (45 cm skersmens) ir tinklelio. Krepšinio lankas aukštis yra 3,05 m aukštyje.
  • Kamuolys: Standartinis krepšinio kamuolys (7 dydis vyrams, 6 dydis moterims). Reikalavimai kamuoliui - guminis, apimtis - 74,9-78 cm, svoris - 567-650 gramai.

Krepšinio Populiarumas Pasaulyje ir Lietuvoje

Krepšinis yra viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje, ypač Šiaurės Amerikoje, Pietų Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. NBA (National Basketball Association) - JAV ir Kanados profesionalų lyga, yra neabejotinas krepšinio pasaulio lyderis. NBA pritraukia geriausius pasaulio talentus ir generuoja milijardines pajamas.

Taip pat skaitykite: Žaidimai lauke: krepšinio privalumai

Lietuvoje krepšinis yra daugiau nei sportas - tai nacionalinis pasididžiavimas. Krepšinis Lietuvoje išlieka ne tik populiariausia, bet ir viena sėkmingiausių sporto šakų. Šis žaidimas moko komandinio darbo, disciplinos, greito mąstymo ir ištvermės.

Krepšinio Legendos: Įkvėpimas Kartoms

Michael Jordan dažnai vadinamas geriausiu visų laikų krepšininku. Arvydas Sabonis - Olimpinis čempionas (1988), Pasaulio ir Europos čempionas. NBA Šlovės muziejaus narys. Keturių Eurolygos čempiono titulų laimėtojas. Šie ir kiti žymūs krepšininkai įkvėpė ištisas kartas žaisti ir mylėti krepšinį.

Kaip Pradėti Žaisti Krepšinį Lietuvoje

Krepšinis yra viena prieinamiausių sporto šakų Lietuvoje. Geriausias būdas pradėti - užsirašyti į krepšinio mokyklą ar akademiją. Taip pat populiarios yra mėgėjų lygos, tokios kaip Sostinės krepšinio lyga (SCL), Kauno krepšinio mėgėjų lyga ir kitos regioninės lygos.

NBA Taisyklės: Pokyčiai ir Įdomybės

Daugiau nei 70 metų skaičiuojančioje stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA rungtyniavo ne vienas savo laikmetį pralenkęs ar tiesiog neeilinių gabumų talentas, privertęs pakeisti nusistovėjusias taisykles.

  • George Mikan: Jau žaisdamas De Paulo universitete Čikagoje G. Mikanas dominavo po krepšiu. Būtent dėl G. Mikano JAV koledžų asociacijos NCAA krepšinio turnyruose buvo įveista besileidžiančio į krepšį kamuolio taisyklė, neleidusi aukštaūgiams atlikti „nelegalių“ blokų. Su vidurio puolėju yra siejamas ir atakos laiko limito atsiradimas. Su G. Mikanu yra siejamas ir tritaškio linijos atsiradimas.
  • Wilt Chamberlain: Filadelfijos „Warriors“ (vėliau klubas persikėlė į San Franciską), Filadelfijos „76ers“ ir Los Andželo „Lakers“ klubuose rungtyniavęs 216 cm ūgio W. Chamberlainas per pirmuosius 8 lygos sezonus pirmavo pagal renkamą taškų vidurkį, o 1961-1962 m. sezone per sužaistas 80 rungtynių vidutiniškai įmesdavo net po 50,4 taško. Su W. Chamberlaine`u siejami ne tik kosminiai ir sunkiai suvokiami lygos rekordai, bet ir svarbūs taisyklių pakeitimai.
  • Darryl Dawkins: 211 cm vidurio puolėjo pozicijoje žaidusio amerikiečio vizitine kortele buvo tapę triuškinami dėjimai iš viršaus. Būtent dėl D. Dawkinso dėjimų teko įvesti naujas taisykles.
  • Shaquille O’Neal: Sh. ONealas toliau tęsė inventoriaus laužymą, o NBA greitai įvedė taisyklę nurodančią, kad krepšio konstrukcijos turėtų būti gaminamos iš tvirtesnių medžiagų, o kiekvienoje arenoje privalėjo būti rezervinių krepšių. Visgi puikiausias Sh. ONealo dominavimo įrodymas - zoninės gynybos draudimo atšaukimas. Kitas su Sh. O`Nealu siejama taisyklė - „Hack-a-Shaq“ apribojimas.
  • Chris Webber: Naudingiausias 1992-1993 m. NCAA krepšininkas K. Webberis sugebėjo sukurti kuriozinę situaciją.
  • Reggie Miller: Savo karjeros metu Ch. Boshamas sugebėdavo susikurti sau poziciją, atsispirdamas nuo varžovo.
  • Dennis Harper: Ši taisyklė buvo įvesta tik nuo 2004-2005 m. sezono, kai D. Harperis jau buvo baigęs karjerą, tačiau karjeros metu taip bandydavo stabdyti Čikagos „Bulls“ lyderį Michaelą Jordaną.
  • Allen Iverson: Vienas garsiausių visų laikų NBA „mažylių“ ir naudingiausias 2000-2001 m. sezono krepšininkas A. Iversonas pakeitė aprangos stilių lygoje.
  • Dwyane Wade: Triskart NBA čempionas su Majamio „Heat“ klubu karjerą stipriausioje krepšinio lygoje užbaigė praėjusiais metais. D. Wade`as karjeroje pasižymėjo judesiu puolime, kuris buvo pavadintas „prasiskynimo“ prieš gynėjus judesiu.

NBA ir FIBA Taisyklių Skirtumai: Detalus Palyginimas

Europietiškas krepšinis ir NBA dažnai lyginami kaip du skirtingi sporto pasauliai. Nors abiejose lygose žaidžiamas tas pats žaidimas, taisyklės, žaidimo tempas ir net leistinas kontaktas skiriasi taip stipriai, kad žaidėjai persikėlę iš vieno formato į kitą dažnai turi prie to taikytis kelis mėnesius.

Taip pat skaitykite: Smagus laisvalaikis su krepšinio elementais

Įžanga: Kodėl Taisyklės Skiriasi?

NBA yra komercinė lyga, kuri orientuota į žiūrovų patirtį, šou ir didelį tempą. FIBA - pasaulinė organizacija, siekianti universalių sporto taisyklių ir labiau taktika grįsto žaidimo. Dėl to skirtumų atsiranda daug: nuo aikštės matmenų iki trijų sekundžių taisyklių ar net žaidėjų baudos ribų.

Pagrindiniai NBA ir FIBA Taisyklių Skirtumai

  1. Aikštės Išmatavimai:

    • NBA aikštė yra kiek didesnė: 28.65 m ilgio ir 15.24 m pločio. Aikštelės ilgis - 28,65 metrai, plotis - 15,24 metro
    • FIBA aikštė: 28 m ilgio ir 15 m pločio. FIBA aikštelės ilgis yra 28 metrai, plotis - 15 metrų.

    Nors skirtumas nedidelis, didesnė NBA erdvė leidžia žaidėjams geriau išnaudoti individualius įgūdžius ir žaisti greitesnį krepšinį.

  2. Tritaškio Linija:

    • NBA tritaškis: 7.24 m nuo krepšio viršuje ir 6.7 m kampuose. Tritaškis - 7,24 metro
    • FIBA tritaškis: 6.75 m. Tritaškio linija nutolusi nuo krepšio 6,75 metro

    Dėl didesnio atstumo NBA žaidėjams reikia daugiau fizinės jėgos metimui, o FIBA komandos dažniau remiasi tritaškiais deriniais ir greitomis kombinacijomis.

    Taip pat skaitykite: Krepšinis kompiuteriniuose žaidimuose

  3. Žaidimo Laikas:

    LygaKėlinio trukmėIš viso žaidimo laiko
    NBA12 minučių48 minutės
    FIBA10 minučių40 minučių

    Dėl ilgesnių kėlinių NBA rungtynės yra fiziškai sunkesnės ir dažnai rezultatyvesnės.

  4. Laikrodžiai ir Puolimo Laikas:

    • Puolimo laikas: tiek NBA, tiek FIBA - 24 sek. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių.
    • Po atšokimo kamuolio puolimui:
      • NBA: 14 sek.
      • FIBA: taip pat 14 sek.

    NBA turi šiokį tokį laiko valdymo lankstumą, kai kamuolys metamas iš užribio (pasitaiko specifinių išimčių).

  5. Zonos Gynybos Taisyklės:

    Tai vienas ryškiausių skirtumų:

    • NBA: negalima ilgai stovėti baudos aikštelėje be aiškaus dengiamo žaidėjo. Tai vadinama defensive three seconds taisykle.
    • FIBA: zoninė gynyba leidžiama laisvai - žaidėjai gali stovėti baudos aikštelėje, kiek reikia.

    Dėl to FIBA gynyba yra labiau komandinė, o NBA - daugiau individuali, paremta vienas prieš vieną dvikovomis.

  6. Kamuolio Mušimo ir Žingsnių Taisyklės:

    • NBA toleruoja platesnę „žingsnių“ interpretaciją, leidžiant papildomą „gather step“.
    • FIBA griežčiau žiūri į kamuolio valdymo ir žingsniavimo taisykles.

    Tai sukuria įspūdį, kad NBA žaidėjai atlieka daugiau laisvų judesių, o Europoje žaidimas atrodo formalesnis.

  7. Kontaktas ir Pražangos:

    • NBA: fizinis kontaktas dažnai vertinamas švelniau, ypač po išorinio perimetro.
    • FIBA: taisyklės griežtesnės - mažiau leidžiama stumtis, smūgiuoti rankomis ar blokuoti kelią.

    Taip pat:

    • NBA: žaidėjas iškrenta po 6 pražangų.
    • FIBA: po 5 pražangų.
  8. Goaltending ir Kova Dėl Kamuolio Ant Lanko:

    • NBA: negalima liesti kamuolio, kol jis liečia lanką arba virš jo.
    • FIBA: leidžiama kamuolį nukreipti, kai jis atšoka ir paliečia lanką.

    Dėl šios taisyklės europos krepšinyje dažniau pasitaiko agresyvių atmetimų nuo lanko.

  9. Užballėti Kamuolį („jump ball“):

    • NBA: ginčo kamuolys atliekamas dažniau - esant kiekvienam ginčui.
    • FIBA: po pirmojo ginčo taikomas alternuojančios teisės principas - komandos keičiasi užtikrintomis kamuolio teisėmis.

Palyginimo Lentelė

SritisNBAFIBA
Aikštės dydisDidesnėŠiek tiek mažesnė
Tritaškis7.24 m6.75 m
Kėliniai12 min10 min
Zonos gynybaRibojamaLaisvai leidžiama
Pražangos limitas65
GoaltendingGriežtesnė taisyklėLeidžiama nuo lanko
ŽingsniaiLankstesniGriežtesni

Patarimai Stebint Skirtingas Lygas

Stebint NBA, verta atkreipti dėmesį į individualų žaidėjų meistriškumą ir greitą puolimą. Europoje svarbiau suprasti taktines schemas ir komandinių sprendimų subtilybes. Žaidėjams, pereinantiems iš FIBA į NBA, būtina prisitaikyti prie tempo, o NBA žaidėjams Europoje sunkiausia priprasti prie griežtesnių žingsnių ir gynybos taisyklių.

Krepšinio Taisyklių Evoliucionavimas

Praeitų metų gruodį krepšinis minėjo jau 132-ąjį savo gimtadienį. 1891 m. ši sporto šaka išvydo dienos šviesą, kai Masačiusetse (JAV) buvo sužaistas pirmasis mačas. Tiesa, jis atrodė visiškai kitaip nei dabar mes esame įpratę matyti. Jamesas Naismithas iš pradžių pristatė 13 pagrindinių krepšinio taisyklių, tačiau kai kurios jų skamba tikrai įdomiai.

Kėliniai

Kaip jau minėta, pirmame krepšinio mače aikštelėje vienu metu žaidė 18 žaidėjų, tačiau laimėtojas buvo apsprendžiamas po dviejų kėlinių, kurie truko po 15 min., o tarp jų buvo ilgoji - 5 min. - pertrauka. Toks formatas atrodo gan keistai dabartiniame kontekste. Štai pagal FIBA taisykles yra žaidžiami keturi kėliniai po 10 min. Pertraukos tarp pirmo ir antro bei trečio ir ketvirto kėlinio trunka po 2 min., o ilgoji pertrauka yra 15 min. Tuo tarpu NBA žaidėjai mačuose praleidžia ilgiau laiko, nes sužaidžia keturis kėlinius po 12 min. Visgi į dvi dalis rungtynės vis dar yra padalintos NCAA, kur žaidėjai sužaidžia du kėlinius po 20 min. su 15 min. pertrauka tarp jų.

Pražangos

Pradinėse krepšinio taisyklėse už kumščio naudojimą, žingsniavimą ir fizinį kontaktą (varžovo laikymą, stumdymą, pargriovimą ar smūgiavimą) buvo skiriamos pražangos. Žaidėjui padarius dvi pražangas, jis buvo diskvalifikuojamas, iki kol buvo pelnyti taškai. Už grubias pražangas, kaip ir dabar, žaidėjai būdavo diskvalifikuojami visam mačui. 1911 m. žaidėjų pražangų, už kurias žaidėjai buvo diskvalifikuojami iš mačo, skaičius buvo padidintas nuo dviejų iki keturių, o 1945 m. vėl padidintas iki penkių pražangų. Visgi NBA pražangų limitas yra padidintas iki 6. 1922 m. žingsniai buvo pakeisti į taisyklių pažeidimą, klaidą ir nebelaikomi pražanga.

Baudų Metimai

Dabar nė vienas mačas neapsieina be baudų metimų, kurie padeda žaidėjams pelnyti taškus ne iš žaidimo, tačiau tokie metimai buvo įvesti tik 1894 m. Iš pradžių baudų metimo linija buvo nustatyta 21 pėdos atstumu (apie 6,4 m) nuo krepšio, o baudas galėjo mesti bet kas. Dėl šios priežasties komandose atsirasdavo specializuotų baudų metimų. Po metų, 1895 m., baudų metimų linija buvo perkelta arčiau, 15 pėdų (apie 4,6 m) atstumu nuo krepšio. Tik 1924 m. šių metimų taisyklė dar kartą pasikeitė ir pagal atnaujintą variantą baudos metimus turėjo mesti tas žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta. Baudos linija - 4,6 metro. NBA baudos linija - 4,57 metro.

Dvitaškiai ir Tritaškiai

Iš pradžių sėkmingas metimas į krepšį buvo skaičiuojamas kaip vienas taškas, o vienas taškas komandai taip pat buvo suteikiamas, kai priešininkas tris kartus iš eilės prasižengė. Pirmą kartą baudos metimai buvo įvesti 1894 m. Tiek pataikytas metimas į vartus, tiek baudos metimas buvo skaičiuojami kaip vienas taškas. 1896 m. taisyklės buvo pakeistos ir taiklus metimas į krepšį buvo skaičiuojamas kaip du taškai. Pradinėse taisyklėse taip pat nebuvo ir trijų taškų vertės metimų, o jie atsirado labai negreitai. Pirmą kartą toks konceptas buvo išbandytas 1945 m. NCAA rungtynėse, tačiau neįsitvirtino. NBA trijų taškų vertės metimas įvestas 1979-1980 m. sezone, o pirmajį oficialų tolimą metimą istorijoje pataikė Chrisas Fordas. FIBA taisyklėmis besivadovaujančiose rungtynėse tritaškiai atsirado tik 1984 m.

Taip pat iš karto nebuvo sutarta ir dėl tritaškio linijos. NBA tritaškio linijos lankas nuo krepšio centro yra 7,24 m atstumu (23 pėdos ir 9 coliai). Tuo tarpu FIBA taisyklės šį atstumą numato 6,75 m (22 pėdos ir 1,75 coliai), nors iš pradžių buvo nubrėžtas 6,25 m nuo lanko.

Atakos Laikas

1954 m. NBA buvo įvestas 24 sekundžių metimo laikas, o tai buvo dar vienas svarbus žingsnis į priekį krepšinyje. Po dvejų metų panašiu keliu pasekė ir FIBA, kuri įvedė 30 sek. atakos laiką, o vėliau jis taip pat buvo sutrumpintas iki 24 sek. Tuo tarpu NCAA ir dabar atakai yra skiriama 30 sekundžių, o ne 35, kaip kad buvo iki 2015 m. Ši taisyklė galiojo nuo 1993 metų, kai nuo 45 sek. buvo sutrumpintas laikas iki 35.

Vidurio Linija

1932 m. buvo nustatyta aikštės vidurio linija, kad būtų išvengta rungtynių vilkinimo. Iki tol puolanti komanda turėjo prabangą naudotis visa aikštele, o tai lėmė nuobodžias, mažai rezultatyvias rungtynes. Pridėjus aikštės vidurio liniją, gintis komandoms tapo lengviau, nes gynybai skirtas plotas sumažėjo iki pusės aikštės. Po metų, 1933 m., buvo įvesta taisyklė, reikalaujanti, kad komanda per mažiau nei 10 sekundžių turi persivaryti kamuolį už aikštės vidurio linijos. 2000 m. FIBA ir NBA šią taisyklę dar kartą pakeitė ir sumažino 10 sekundžių taisyklę iki 8 sekundžių.

Krepšinio Taisyklių Ypatumai

Šiame straipsnyje nebus pateiktos sausos taisyklės - pilną taisyklių variantą, susidarantį iš 55 puslapių, rasite internete. Šio straipsnio tikslas - aptarti tam tikrų taisyklių ypatumus. Pirmosios taisyklės atsirado kartu su krepšinio atsiradimu. 1891 metais Kanados kūno kultūros mokytojas J. Naismitas sugalvojo pakabinti krepšį, kuris buvo skirtas bulvėms ir dviejų skirtingų komandų žaidėjai varžėsi kas daugiau kartų įmes į krepšį. Pirmosios rungtynės buvo chaotiškos, nebuvo reglamentuotas nei žaidėjų skaičius, nei žingsnių traktavimas, nei kitų dalykų, būdingų šios dienos rungtynėms.

Pirmasis Akcentas - Krepšinio Kamuolys

Pirmosiose rungtynėse ir vėliau - netgi iki 1950 metų buvo naudojamas futbolo kamuolys. Pradžioje jis buvo rudos spalvos ir tik vėliau pereita prie oranžinės. Priežastis - oranžinę spalvą lengviau atskirti žaidėjams. Tam tikrose lygose, pavyzdžiui VTB ar žvaigždžių rungtynėse nesilaikoma reglamento ir rungtyniaujama su įvairiaspalviu kamuoliu.

Žaidėjų Skaičius

Tiek FIBA, tiek NBA taisyklės reikalauja rungtynėms registruoti ne daugiau nei 12 žaidėjų. Dėl tam tikrų priežasčių komandoje gali būti ir mažiau žaidėjų (ligos, traumos ar kiti įvykiai). Pačioje komandoje gali būti ir daugiau nei 12 žaidėjų, bet rungtynėms registruojami ne daugiau 12.

Rungtynių Trukmė

J. Naismito laikais rungtynių laikas buvo trumpesnis nei dabar: du kėliniai po 15 minučių. Pertrauka - 5 minutės. NBA krepšinio taisyklės numato 4 kėlinių po 12 minučių rungtynes. FIBA turnyruose žaidžiami keturi kėliniai po 10 minučių. Šis taisyklių pasikeitimas įsigaliojo 2000 metais po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Tai pat verta paminėti, jog kai kuriuose čempionatuose, pavyzdžiui, Filipinų lygoje, kopijuojamas NBA modelis ir rungtynės čia trunka tiek pat kiek ir NBA.

Pražangos

FIBA turnyre vienam žaidėjui leidžiama prasižengti 5 kartus, NBA - 6. Tai pat už grubų žaidimą galima gauti nesportinę pražangą, o už ginčus su teisėjais ar kitus neteisėtus dalykus - techninę pražangą. Už dvi nesportines ar dvi technines pražangas žaidėjas ar treneris yra šalinami iš arenos. Tokių pražangų specialistas yra Turkijos rinktinės ir „Efes pilsen“ treneris. Jis beveik kiekvienose rungtynėse naudoja tą pačią gudrybę: komandai svarbiu momentu praradus kamuolį ir siekiant, kad jo žaidėjai negautų nesportinės pražangos, jis rėkaudamas žengia į aikštelę. Treneris gauna techninę pražangą, o varžovai meta vieną baudos metimą vietoj dviejų, gautų už nesportinę pražangą.

Atakos Laikas

FIBA krepšinyje - 24 sekundės. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais. Iki 2000 metų FIBA krepšinio aikštelėse atakos maksimaliai trukdavo 30 sekundžių, o persivaryti į varžovų aikštelės pusę reikėjo per 10 sekundžių (dabar 8 sek.). Šis sutrumpinimas buvo įvestas siekiant atsisakyti „miegančio“ ir ilgai minkomo kamuolio, siekiant greitesnio ir malonesnio reginio žiūrovui.

Minutės Pertraukėlės

Šiandien FIBA krepšinyje yra tokia tvarka: kiekviena komanda turi po 2 minutės pertraukėles pirmoje rungtynių pusėje ir po tris antroje. Iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei dviem minutėms, komandoms lieka tik po dvi pertraukėles (jeigu iki šio momento nebuvo nė karto sustabdę žaidimo pasinaudojant minutes pertraukėlės teise). Pratęsimo atveju viena minutės pertraukėlė suteikiama kiekvienai komandai. NBA minutės pertraukėlės eiliniam žiūrovui prailgsta. Čia pavadinimas minutės pertraukėlė yra tik simbolinis, kadangi ji trunka 75 sekundes. Bendrai abi ekipos turi po 7 pertraukėles, o pratęsimo metu komandos gauna dar po dvi pertraukėles. Vengiant erzinti žiūrovus rungtynių pabaigoje, ketvirtajame kėlinyje, jų skaičius sumažinamas iki 4 ir 2 - iki paskutinio ketvirčio pabaigos likus mažiau nei 3 minutėms.

Zoninė Gynyba

Ilgą laiką NBA pasaulyje tokio tipo gynyba buvo „nusikalstamas reiškinys“. Komandos laužė galvą kaip legaliai panaudoti šią sistemą stabdant varžovų lyderius. Dabar ši gynyba leidžiama su viena sąlyga - besiginančios komandos žaidėjas negali ilgiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje jeigu puolančios komandos varžovas yra atsitraukęs į perimetrą. FIBA turnyruose zoninė gynyba yra leidžiama ir komandos šį ginklą sėkmingai naudoja, ypatingai kai reikia stabdyti lyderius, prieš kuriuos apsiginti vienas prieš vieną nebūna šansų.

Kamuolio Numušimas

Jei paliečiamas lankas, tinklelis ar lenta - kamuolys atitenka varžovams. Be to priklausomai kas pažeidė taisykles, kamuolys yra arba įskaitomas, arba neįskaitomas jeigu nusižengimą atliko puolančios komandos žaidėjas. Pavyzdžiui, jei kamuolys leidžiasi į krepšį ir jį nuo jo numuša besiginančios komandos žaidėjas, tai traktuojama kaip taisyklių pažeidimas ir taškai įskaitomi. Jeigu kamuolys šokinėja ant lanko, FIBA krepšinio taisyklės leidžia besiginantiems žaidėjams jį numušti. NBA yra priešingai - kamuolio liesti tokiais atvejais negalima.

Kada Skiriami Baudų Metimai?

FIBA krepšinyje viskas paprasta - baudos metimai skiriami nuo penktos komandinės pražangos (baudos metimai gali būti metami ir anksčiau jei prasižengiama metimo metu, techninės ar nesportinės pražangos atveju). NBA taip pat, baudos metimai skiriami prasižengus penktąjį kartą. Tačiau jei komandos, iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nespėja prasižengti keturis kartus - kiekviena pražangą siunčia varžovus prie baudos metimo linijos.

Teisėjai ir Ginčytinų Sprendimų

Krepšinio aikštelėje teisėjauja trys teisėjai, iš kurių vienas yra pagrindinis, kuris priima lemiamą sprendimą ginčytinu atveju. Po truputį yra laužomi standartai ir atsiranda vis daugiau teisėjų moterų (moterų krepšininkių taip pat). Be to, futbole neseniai atsiradusi naujovė - ginčytinų sprendimų peržiūra vadinama „Var“ jau taikoma ir krepšinyje. Teisėjai bet kuriuo rungtynių momentu gali peržiūrėti ir pakeisti sprendimą dėl nesportinės pražangos skyrimo, o likus porai minučių iki rungtynių pabaigos - dėl daugelio situacijų, tokių kaip užribio fiksavimas, metimo atlikimas laiku ar panašiai. Nesenai LKL čempionate pradėta taikyti iššūkio taisyklė, kai komandų vyriausieji treneriai turi teisę vieną kartą per rungtynes pateikti protestą dėl tam tikro epizodo, reikalaujant jį peržiūrėti ir pakeisti sprendimą.

#

tags: #nba #zaidimai #krepsinio