Sportas - tai sveikata, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinių galimybių. Fiziškai aktyvūs asmenys gyvena visapusiškai kokybiškiau, o sporto nauda fizinei ir emocinei savijautai įrodyta daugybės mokslinių tyrimų. Tačiau neįgaliųjų sportas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse susiduria su integracijos problema, todėl tai jautri tema, reikalaujanti didesnio dėmesio ir supratimo.
Sporto nauda neįgaliesiems
Visai ar iš dalies netekus kurios nors kūno dalies arba gebėjimo ją valdyti, likusiam kūnui tenka didesnis krūvis norint atlikti kasdienes užduotis. Dėl šios priežasties reikia stiprinti kūną kasdienėmis mankštomis, kiekvieno individualiam atvejui pritaikytais pratimais, kurie stiprintų ar ramintų raumenis. Sporto metu išsiskiria laimės hormonų serotonino ir endorfinų, taip pat hormono dopamino, kuris atsakingas už tikslų siekimą. Fizinė veikla gali motyvuoti greičiau ir efektyviau spręsti problemas, ištaisyti klaidas, panaikinti nesėkmių pėdsakus.
Sportuojant organizmas gauna daugiau deguonies, geriau veikia visos organų sistemos. Didžiąją deguonies dalį pasiima smegenys. Fizinis aktyvumas padeda išspręsti virškinimo sistemos problemas, nes judant mechaniškai aktyvinama žarnyno peristaltika. Sportas aktyvina ne tik virškinimo, bet ir limfinę sistemą, į kurią patenka visi toksinai, medžiagų apykaitos atliekos. Sportuojant organizme gaminasi citokinų, kurie veikia kaip ląstelių „signalizacija“, stimuliuoja imuniteto atsaką į žalingus išorinius veiksnius. Fizinė veikla skatina gamintis neutrofinus - medžiagas, kurios gydo smegenų ląstelių pažeidimus po patirto streso, mažina riebalų kiekį ląstelėse.
Reguliariai mankštinantis ir kontroliuojant kūno svorį, gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, suaktyvinama medžiagų apykaita bei deguonies įsisavinimas. Aktyvi fizinė veikla gerina miego kokybę - greičiau užmiegama vakare ir geriau pailsima per naktį. Miego kokybė tiesiogiai susijusi su fizine ir psichoemocine sveikata.
Sportas - tai ne tik fizinė, bet ir socialinė nauda. Nauda prasiblaškyti, surasti bendraminčių, draugų, sveikata tampa geresnė. Neretas suaugęs žmogus su negalia skundžiasi būtent tuo, kad jaučia izoliaciją, nepritapimą, vienatvę. Įvairios sportinės veiklos - puikus būdas įsitraukti į sportininkų bendruomenę ar patiems suburti bendraminčius.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sporto varžybos
Galimybės sportuoti neįgaliesiems Lietuvoje
Nors galimybės sportuoti neįgaliesiems Klaipėdoje yra siauros, situacija po truputį keičiasi ir ateityje turi tik gėrėti. Yra sporto klubas „Žuvėdra“, kuris priima asmenis, turinčius fizinę negalią. Taip pat BĮ Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė” bendradarbiauja su „Šansas”. „Pamarys” priima akluosius bei silpnaregius, „Šermukšnis” priima kurčiuosius, o „Žuvėdra” priima asmenis, turinčius fizinę negalią. Trys pastarieji sporto klubai turi daug sporto šakų ir didelį užimtumą.
Nijolės Genytės socialinės globos namai vykdo badmintono sporto skatinimo projektą, kurio metu siekiama formuoti negalią turinčių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų įprotį gyventi fiziškai aktyviai. Programoje badmintono sportas vykdomas treniruočių ir stovyklų metu, užtikrinant fizinį aktyvumą, kuris padeda stabilizuoti neįgaliųjų psichoemocinę būseną ir vidinę darną, didina ištvermę ir gerina judesių koordinaciją.
Baigtas vykdyti Sporto rėmimo fondo remiamas projektas „Socialiai jautrių žmonių grupių sveikatinimas ir aktyvesnio gyvenimo būdo propagavimas, per sportą“. „Amber Crossfit“ sporto klube buvo dirbama su neįgaliųjų, senjorų (50+), vaikų ir jaunimo grupėmis. Kiekvienai iš jų buvo sukurtos specialios treniruočių programos, pagal kurias vyko nemokamos treniruotės. Projekto metu treniruotėse galėjo sportuoti ir neįgalieji.
Paraolimpinis sportas
Olimpiados sulaukia vis daugiau sporto mėgėjų dėmesio, tačiau ar visi žino apie iš karto po Olimpiados vykstančias ne mažiau svarbias žaidynes - Paraolimpiadą? 1948-ųjų liepą Stoke Mandeville mieste Anglijoje pirmą kartą susirungė žmonės, sėdintys invalido vežimėliuose. Neurochirurgas dr. Ludwigas Guttmannas suorganizavo Antrojo Pasaulinio karo suluošintų veteranų sporto varžybas, pradėdamas neįgaliųjų sporto tradiciją. Vėliau tokios varžybos pradėtos rengti kas ketveri metai iš karto po Olimpinių žaidynių.
Iš pradžių neįgalieji sportininkai dalyvavo tik vežimėliuose. Šešių sporto šakų neužteko, todėl buvo bandoma pritaikyti daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems. Dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų. Kai kurios šakos yra specifinės invalidams: lenktynės vežimėliais, svorių stūmimas atsigulus, keletas kitų originalių ir normalių sportininkų nekultivuojamų sporto šakų. Neįgalieji šoka į aukštį, žaidžia krepšinį ir net regbį vežimėliuose. Tokios sporto šakos reikalauja ypatingos ištvermės, valios ir užsispyrimo.
Taip pat skaitykite: Paralimpinių žaidynių istorija
Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus.
Neįgaliųjų sporto istorija Lietuvoje
Lietuvoje organizuota sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. 1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesdami ir neįgaliųjų sportą. 1991 m. sausio mėn. įkurta Lietuvos kurčiųjų sporto federacija, o tų pačių metų birželio 25 d. buvo užregistruotas Kauno kurčiųjų sporto klubas “Tyla”.
1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur pirmą kartą parolimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos Respublikos trispalvė.
Integracijos iššūkiai ir sprendimai
Negalią turintys žmonės vis dar sunkiai integruojasi į sportines veiklas, nes dauguma jų pritaikytos sveikiesiems. Pagal LR įstatymus, visi sporto klubai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia, bet žvelgiant į realybę tas pritaikymas ne visai funkcionuoja. Kalbant apie žmones su fizine negalia, kuri yra matoma, ne tik sporto klubo lankytojai, bet ir darbuotojai jaučiasi nejaukiai, nežino, kaip elgtis.
Taip pat skaitykite: Strateginės sporto šakos neįgaliesiems
Visada rekomenduojama pasitarti su specialistais, kokias konkrečias fizines savybes ar funkcijas būtina lavinti, kurias mažiau aktyvinti ir kaip tai daryti tinkamai. Sporto klube dažniausiai prireikia trenerio pagalbos susipažįstant su aplinka, nusigaunant iki treniruoklio, paduodant sporto priemones ir pan., juk turint judėjimo negalią sunkiau greitai orientuotis teritorijoje.
Svarbu skatinti neįgaliuosius užsiimti fizine veikla. Traumos atveju neįgalus žmogus tiesiog yra toks, koks yra, ir jo poreikis būti aktyviam niekuo nesiskiria nuo kitų. Tik per judėjimą, kineziterapiją vyksta gydymas, jokių stebuklingų piliulių nėra. Mat jei nenaudojame kurios nors kūno dalies, organizmas pradeda jos atsisakyti.
Kaip paskatinti neįgalųjį sportuoti?
- Pradėti nuo mažų žingsnių. Automobilį statyti toliau nuo įėjimo. Jei gyvenate antrame ar trečiame aukšte, nesinaudokite liftu, nebent nešate kažką sunkaus. Jei į namus viską atneša, maistą paruošia, būstą sutvarko artimieji, apvažiuokite bent ratą aplink namą.
- Ieškoti informacijos internete. Žiūrėdami mokomuosius vaizdo įrašus internete atlikite kasdienius mankštos pratimus.
- Reguliariai konsultuotis su specialistais. Kartą per mėnesį ar kas dvi savaites patarčiau apsilankyti pas kineziterapeutą.
- Sportuoti su treneriu arba kineziterapeutu. Tai plataus profilio specialistai, kurie padės parinkti tinkamus pratimus ir užtikrins saugumą.
tags: #neigaliuju #vaiku #sportas