Įvadas
Norvegija, dažnai vadinama žiemos sporto motina, turi turtingą ir ilgą istoriją įvairiose sporto šakose. Ši šalis ne tik tapo dominuojančia jėga žiemos sporte, bet ir įskiepijo aistrą jam savo gyventojams bei padarė didelę įtaką kitų šalių, įskaitant Lietuvą, sporto raidai. Šiame straipsnyje panagrinėsime kai kuriuos Norvegijos sporto šakų išradimus, jų įtaką pasauliui ir Lietuvos sportui, bei aptarsime, kaip norvegiški pavyzdžiai įkvepia Lietuvos sportininkus siekti aukštumų.
Norvegijos Indėlis į Žiemos Sportą
Norvegija garsėja ne tik savo kraštovaizdžiu, bet ir sportinėmis tradicijomis, ypač žiemos sporto šakose. Nors ne visos žiemos sporto šakos buvo išrastos Norvegijoje, ši šalis atliko svarbų vaidmenį jas populiarinant ir tobulinant.
Greitasis Čiuožimas
Greitojo čiuožimo pradininkais laikomi olandai, kurie jau XIII amžiuje naudojo užšalusius kanalus susisiekimui. Tačiau būtent Norvegijoje 1864 m. buvo įkurtos pirmosios čiuožimo draugijos, o tai rodo ankstyvą susidomėjimą šia sporto šaka. Nors oficialios varžybos datuojamos 1863 m., norvegų indėlis į greitojo čiuožimo populiarinimą ir organizavimą yra neginčijamas.
Norvegija yra viena iš nedaugelio šalių, kurios sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse yra iškovoję daugiau medalių nei vasaros. Iki šiol norvegai žiemos olimpiadose iškovojo 303 medalius, o vasaros - 148. Tai akivaizdžiai rodo šalies prioritetą ir stiprybę žiemos sporto šakose.
Slidinėjimas
Norvegija yra laikoma slidinėjimo gimtine. Šioje šalyje slidinėjimas ne tik sportas, bet ir gilias tradicijas turintis užsiėmimas, kurio ištakos siekia tūkstančius metų. Norvegai patobulino slidinėjimo techniką ir įrangą, o šis sportas tapo neatsiejama šalies kultūros dalimi.
Taip pat skaitykite: Sportas Norvegijoje
Biatlonas
Biatlonas, jungiantis slidinėjimą ir šaudymą, taip pat yra labai populiarus Norvegijoje. Norvegijos biatlonininkai nuolat demonstruoja aukštą lygį pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.
Norvegijos Sporto Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
Norvegijos sportininkai nuolat demonstruoja aukštą lygį olimpinėse žaidynėse, ypač žiemos sporto šakose. Šalis didžiuojasi daugybe olimpinių medalių, iškovotų įvairiose disciplinose.
Marit Bjorgen - Žiemos Olimpinių Žaidynių Legenda
Norvegė Marit Bjorgen per savo karjerą iškovojo net 15 olimpinių medalių. Pjongčange geležinė norvegė iškovojo penkis medalius - 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos. Per visą karjerą M.Bjorgen sukaupė 15 olimpinių medalių - 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos. Iki šiol žiemos žaidynių rekordininku buvo jos tėvynainis, biatlono legenda Olė Einaras Bjorndalenas (Ole Einar Bjorndalen).
Pjongčango Žiemos Olimpinės Žaidynės
Per 16 dienų Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dalyviai išsidalino 102 medalių komplektus. Norvegijos sportininkai gerino rekordus ne tik komandų įskaitoje, šios šalies slidininkė Marit Bjorgen tapo tituluočiausia visų laikų žiemos olimpiete.
Kova dėl pirmosios vietos valstybių įskaitoje vyko iki paskutinės žaidynių dienos. Pirmiausiai skaičiuojami aukso medaliai, pagal šį rodiklį vienvaldė lyderė taip ir nepaaiškėjo, nes Norvegija ir Vokietija surinko po 14 aukščiausios prabos apdovanojimų. Pirmąją vietą norvegams lėmė tai, kad jie pelnė gerokai daugiau kitų medalių. Tiek Norvegija, tiek Vokietija pakartojo rekordą. 2010 m. Iš viso norvegai Pjongčange iškovojo 39 apdovanojimus. Tai - visų laikų rekordas. 2010 m. JAV sportininkai pelnė 37 medalius. Pirmoje vietoje valstybių įskaitoje Norvegija atsidūrė pirmą kartą nuo 2002 m. Fiordų šalies atletai priminė, kad būtent jie diktuoja madas žiemos sporte.
Taip pat skaitykite: Norvegijos futbolo apžvalga
Norvegijos Įtaka Lietuvos Sportui
Nors Lietuva neturi tokių gilių žiemos sporto tradicijų kaip Norvegija, tačiau norvegiškas pavyzdys įkvepia Lietuvos sportininkus siekti aukštumų.
Snieglenčių Sportas Lietuvoje
Nors snieglenčių ir kalnų slidžių entuziastų tarp lietuvių kasmet daugėja, profesionalius snieglentininkus mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant pirštų. Šios sporto šakos lyderis - Motiejus Morauskas, kurio pėdomis užsimojo sekti ir šešiolikmečiai Patricija Ivanovaitė ir Luke‘as Putys-Gallagheris.
Kaunietė P.Ivanovaitė snieglenčių sportu susižavėjo prieš kelerius metus, išvydusi šios sporto šakos asų pasirodymus Pjongčango olimpinėse žaidynėse. „Iškart žinojau, kad patiks, nors nė karto dar nebuvau bandžiusi“, - prisimena kaunietė, kuri tąkart nieko nelaukdama susirado „Hate Hard Snow“ mokyklą ir ėmėsi darbo. Iš tiesų patiko. Ir iš Kauno jos kelias pradėjo vis dažniau driektis į Druskininkus, kur uždaroje „Snow arenoje“ treniravosi.
Šeimoje, be Patricijos, šio sporto nekultivuoja daugiau niekas. Tačiau ekstremaliu sportu susižavėjusios dukters tėvai nepuolė atkalbinėti. „Tik bandė kuo daugiau apsaugų uždėti, - šypteli Patricija. - Ir visada palaikė.“
Pastaruoju metu mergina treniruojasi ne tik Druskininkuose, bet ir Vilniuje bei Ignalinoje. „Treniruočių grafiko aiškaus neturime, bet kai tik yra proga - treniruojuosi. Būna dienų ir net mėnesių, kad visai netenka čiuožti, ypač per karantiną. Tada sportinę formą bandau palaikyti tam tikrus pratimus atlikdama namie. Arba Kaune susirandu kokį kalną, įtvirtinu vamzdį ir truputį pavažinėju. Arba pralaukiu ir tada jau normaliai pasitreniruoju ten, kur yra galimybės“, - apie treniruočių sąlygas Lietuvoje, kurioje žiemos ne kasmet lepina taip kaip šiemet, pasakoja sportininkė.
Taip pat skaitykite: Kelias į pergales
Beje, ieškodama galimybių treniruotis Kaune Patricija su tėčiu vasarą kieme buvo pasistačiusi ir gana nemažą trampliną iš medžio ir specialios dangos. „Su tėčiu vamzdį patys buvome susidėję iš dalių, bet nepasiteisino, - prisimena snieglentininkė. - Tad jeigu kur važiuoju, pasiimu kokį draugą, kuris turi kokį vamzdį, o pati jo neturiu, nesivežioju.“
Šį rudenį jau trečią kartą P.Ivanovaitė turėjo galimybę treniruotis Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojamoje stovykloje, į kurią kviečiami sportininkai iš tų šalių, kuriose snieglenčių sportas nėra itin populiarus ir išplėtotas. FIS apmoka keliones ir leidžia jauniesiems snieglentininkams tobulėti. Tokios stovyklos rengiamos dukart per metus - rudenį Olandijoje ir pavasarį Šveicarijoje. „Nors Olandijoje uždara arena kaip Druskininkuose, ten daug didesnis parkas, snieglenčių sporto kultūra daug geriau išplėtota. Todėl ten treniruotės buvo aukštesnio lygio nei Lietuvoje“, - galimybe tobulėti užsienyje džiaugiasi šešiolikmetė.
P.Ivanovaitė savo meistriškumą kelia dviejose rungtyse - akrobatinio nusileidimo („Slopestyle“) ir didžiojo šuolio („Big air“). Mėgstamiausia - pirmoji, Patricijai labiausia patinka slysti vamzdžiu. Tuo tarpu „Big air“ rungtis, kaip prisipažįsta, jai dar tamsus miškas. O tamsus dėl to, kad ant tramplinų ji turi nedaug patirties.
Kelis sezonus sportuojanti Patricija sugebėjo patekti į olimpinės pamainos sportininkų sąrašus.
Luke'as Putys-Gallagheris: Siekis Įkvėptas Norvegiško Pavyzdžio
Luke‘as Putys-Gallagheris tik paskutinę vasario dieną susikrovė daiktus ir iš Austrijos grįžo į Druskininkus. Austrijoje Lietuvos snieglentininkas du mėnesius treniravosi drauge su Didžiosios Britanijos komanda ir jos treneriu. Luke‘as džiaugiasi gavęs tokią galimybę, nes pirmiausia toje šalyje turėjo visas technines galimybes kelti savo meistriškumą. Darbas vyko kur kas didesniu tempu nei Lietuvoje: šešias dienas per savaitę jis nuo 10 iki 16 val. plušėjo treniruotėse lauke ant kalno.
„Ant kalno - daug geriau, - nedaugžodžiauja snieglentininkas, Druskininkuose treniruotis galintis tik „Snow arenoje“. - Ten daug „kikerių“, jie daug geresni, ten smagu“, - įspūdžius žėrė Luke‘as, Lietuvoje besitreniruojantis 3-4 kartus per savaitę.
Kita vertus, treniruočių partneriai britai buvo aukštesnio meistriškumo, bet tobulėti su pajėgesniais komandos draugais - taip pat dovana.
Šešiolikmetis Luke‘as snieglenčių sportu susidomėjo prieš ketverius metus, o rimčiau užsiima porą metų.
„Mano tėtis važinėdavo snieglente. Iš pradžių pradėjau su slidėmis, bet nelabai domino, tad pabandžiau su snieglente kaip tėtis ir patiko“, - pasakoja vaikinas.
Luke‘o tikslas vienas - jis nori dalyvauti olimpinėse žaidynėse. O labiausiai jam labai patinka, kaip snieglentę valdo Marcusas Klevelandas iš Norvegijos.
Motiejus Morauskas - Lietuvos Snieglenčių Lyderis
Šios sporto šakos lyderis - Motiejus Morauskas. Abu svarbiausi ligšioliniai jo laimėjimai iškovoti „Big air“ rungtyje.
Šį sezoną M.Morauskas jau pelnė du sidabro medalius. Abu Šiaurės Makedonijoje vykusių FIS varžybų akrobatinio nusileidimo rungtyje.
Sportininkas prisipažįsta, kad jo tikslas - Pasaulio taurės varžybose patekti tarp 30 geriausių didžiojo šuolio ir akrobatinio nusileidimo rungčių dalyvių. Būtent ši pozicija leistų jam kvalifikuotis į olimpines žaidynes.
Bendradarbiavimas su Norvegija Buriavimo Srityje
Lietuva priimta į "Nordic Sailing Federation“. Šalies narystę federacijoje užtvirtino paties Norvegijos karalius Haraldo V rankos paspaudimas.
Tapusi federacijos nare, Lietuva turės didesnę įtaką priimant globalius buriavimo sportą liečiančius sprendimus. Be to, mūsų šalies buriuotojams atsivers galimybės profesionaliau tobulėti, dalyvauti Šiaurės šalių čempionatuose, mokytis varžybų organizavimo meno, keistis teisėjavimo patirtimi.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Nepaisant didelių pasiekimų, Norvegijos sportui tenka susidurti su iššūkiais. Vienas iš jų - konkurencija su kitomis stipriomis šalimis. Be to, svarbu užtikrinti, kad sportas išliktų populiarus tarp jaunimo ir kad būtų toliau investuojama į infrastruktūrą ir talentų ugdymą.
Ateityje Norvegija turės siekti išlaikyti savo dominuojančią poziciją sporte, investuodama į naujas technologijas, treniravimo metodus ir jaunimo programas.
Lietuvai, siekiant tobulėti žiemos sporto šakose, svarbu perimti gerąją Norvegijos patirtį, investuoti į sporto infrastruktūrą ir jaunimo ugdymą.
tags: #norvegijos #israstos #sporto #sakos