Sporto klubo steigimo tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama sporto klubo steigimo tvarka Lietuvoje, remiantis įstatymų nuostatomis ir praktiniais aspektais. Straipsnyje pateikiama informacija, aktuali tiek aklųjų ir silpnaregių sporto organizacijoms, tiek kitoms sporto iniciatyvoms, siekiančioms įteisinti savo veiklą. Nagrinėjami asociacijos, viešosios įstaigos ir sporto klubo steigimo etapai, dokumentai, valdymo struktūra ir kiti svarbūs aspektai.

Asociacijos steigimas

Asociacijos steigimas yra reikšmingas procesas, kuriuo sukuriama bendriems tikslams ir interesams vienijama organizacija. Nors asociacijos paprastai nesiekia pelno, jų steigimą ir veiklą griežtai reguliuoja įstatymai. Asociacija - tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nesiekiantis pelno, įsteigtas tam, kad atstovautų ir tenkintų savo narių bendrus interesus. Ši forma dažnai pasirenkama profesinių sąjungų, sporto, kultūros, socialinių iniciatyvų ar kitų bendruomenių, kurios nori veikti organizuotai ir oficialiai. Nors asociacija gali vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, pagrindinis jos tikslas negali būti pelno siekimas. Asociacijos steigimas rekomenduojamas, kai veiklą ketina vykdyti ne vienas asmuo, o grupė - bent trys fiziniai ar juridiniai asmenys.

Steigėjų komanda ir pavadinimas

Pirmasis žingsnis steigiant asociaciją - suburti asmenis, norinčius tapti steigėjais. Pagal Lietuvos teisę asociaciją gali steigti mažiausiai trys pilnamečiai asmenys, susivieniję bendram tikslui. Svarbu, kad visi būtų pilnamečiai ir veiksnūs. Asociacijos pavadinimas turi atitikti lietuvių kalbos reikalavimus, būti unikalus, jo neturi naudoti kitas juridinis asmuo, o rekomenduojama įtraukti žodžius kaip „asociacija“, „sąjunga“, „klubas“.

Įstatų rengimas ir registracija

Tai vienas svarbiausių steigimo dokumentų, nulemiantis organizacijos struktūrą, tikslus, narių teises, valdymą ir kitus svarbius veiklos aspektus. Asociacijos įstatai - tai dokumentas, kuriame nustatomos visos svarbiausios organizacijos veiklos taisyklės. Įstatai turi būti patvirtinti visų steigėjų steigiamajame susirinkime, o vėliau oficialiai įregistruoti Registrų centre (Juridinių asmenų registre). Tinkamai parengti įstatai užtikrina aiškią asociacijos valdymo struktūrą bei veiklos principus.

Asociacijos steigimo procesas gali būti vykdomas elektroniniu būdu (per Registrų centro savitarną) - greitesnis, pigesnis, bet reikalingi visų steigėjų e. parašai, arba per notarą - labiau tinkama, jei neturite e. parašo.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Veiklos vykdymas ir apskaita

Įsteigta asociacija turi vykdyti tik tą veiklą, kuri numatyta jos įstatuose ir atitinka organizacijos tikslus. Nors asociacija negali siekti pelno, įstatymai leidžia jai užsiimti įvairia ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja įstatams ir padeda įgyvendinti deklaruotus tikslus. Svarbu, kad visa asociacijos veikla būtų skaidri ir teisėta - pajamų šaltiniai bei patiriamos išlaidos turi būti tinkamai apskaitomi ir pagrindžiami. Net jei asociacijos veikla yra nedidelė, buhalterinė apskaita yra būtina. Jei planuojate gauti 1,2 % GPM paramą - užsiregistruokite kaip paramos gavėjas.

Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) steigimo pavyzdys

Lietuvos aklųjų sporto federacija (toliau vadinama federacija) yra nevyriausybinė sporto organizacija, vadovaujanti ir koordinuojanti savo noru apsijungusius aklųjų ir silpnaregių sporto klubus. Federacijos steigėjai yra sporto klubai, turintys juridinio asmens statusą. Federacijos teisinė forma - asociacija. Federacija yra juridinis asmuo, kuris nuo įstatų įregistravimo dienos savo veikloje naudojasi visomis juridinio asmens teisėmis ir pareigomis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, sporto, neįgaliųjų socialinės integracijos, kitais įstatymais ir poįstatyminiais aktais bei federacijos įstatais. Už savo prievoles federacija atsako savo turtu. Federacija neatsako už savo narių prievoles, o nariai - už jos prievoles. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams. Federacijos buveinė yra adresu: Labdarių 7/Totorių 11, LT-01120 Vilnius.

LASF tikslai ir uždaviniai

Federacijos tikslas - koordinuoti visų aklųjų ir silpnaregių sporto organizacijų Lietuvos Respublikoje veiksmus ir pastangas plėtojant aklųjų ir silpnaregių sportą, sudaryti joms lygias sąlygas dalyvauti čempionatuose, kitose varžybose, organizuoti respublikos aklųjų ir silpnaregių rinktinių parengimą ir atstovauti Lietuvai Parolimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.

Pagrindiniai LASF uždaviniai:

• Propaguoja, vysto ir diegia kūno kultūrą, pritaikytą aklųjų ir silpnaregių sveikatos išsaugojimui, darbingumo grąžinimui ir reabilitavimui.
• Plėtodama aklųjų ir silpnaregių sportą, prisideda vykdant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto programą.
• Rengia aklųjų ir silpnaregių sporto ilgalaikę plėtojimo programą ir ją įgyvendina.
• Rengia Lietuvos Respublikos aklųjų ir silpnaregių čempionatus ir kitus sportinius renginius.
• Registruoja aklųjų ir silpnaregių rekordus.
• Organizuoja respublikos aklųjų ir silpnaregių rinktinių parengimą ir dalyvavimą tarptautinėse varžybose.
• Prireikus tarpininkauja ir padeda sporto organizacijoms, sportininkams, treneriams sudaryti palankias bendradarbiavimo sutartis su respublikos bei užsienio organizacijomis.
• Renka, kaupia bei periodikoje, literatūroje, dailėje, kino ir videofilmuose įamžina aklųjų ir silpnaregių sporto istoriją.
• Tvarko aklųjų ir silpnaregių sporto plėtojimo apskaitą, nustatyta tvarka teikia informaciją Kūno kultūros ir sporto departamentui.
• Gina federacijos narių teises ir jiems atstovauja.
• Atstovauja aklųjų ir silpnaregių sporto interesams atitinkamose tarptautinėse sporto organizacijose.

LASF teisės ir nariai

Federacija turi teisę organizuoti sporto varžybas, rengti paskaitas, seminarus, mokymus, kursus bei praktinius kūno kultūros užsiėmimus, nuomoti bei nuomotis patalpas, sportinį inventorių, pirkti, nuomoti, gauti panaudai ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti, vykdyti reklamą.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Federacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti aklųjų ir silpnaregių sporto klubai, raštiškai pateikę Vykdomajam komitetui pareiškimus dėl įstojimo į federaciją bei sumokėję stojamąjį nario mokestį. Federacijos Vykdomasis komitetas dėl sporto klubo priėmimo į federacijos narius turi priimti atitinkamą sprendimą per tris mėnesius nuo pareiškimo pateikimo datos. Už didelius nuopelnus aklųjų ir silpnaregių sportui federacijos Vykdomojo komiteto sprendimu į federaciją garbės nariais gali būti priimti atskiri fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos. Garbės nariai gali dalyvauti federacijos Vykdomojo komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės.

LASF narių teisės ir pareigos

Federacijos nariai turi teisę:

• Dalyvauti ir balsuoti federacijos visuotiniame narių susirinkime-konferencijoje.
• Naudotis federacijos teikiamomis paslaugomis.
• Vykdomojo komiteto nustatyta tvarka susipažinti su federacijos dokumentais ir gauti visą federacijos turimą informaciją apie jos veiklą.
• Bet kada išstoti iš federacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip federacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
• Skirti savo atstovą į federacijos Vykdomąjį komitetą ir jį atšaukti.
• Kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytas teises.

Federacijos nariai privalo:

• Vykdyti federacijos valdymo organų nutarimus.
• Laikytis federacijos įstatų.
• Mokėti nario mokesčius.

Federacijos nariai, nesilaikantys federacijos įstatų, Vykdomojo komiteto nutarimu gali būti pašalinti iš federacijos narių.

LASF valdymo organai

Federacijos organai yra konferencija, kolegialus valdymo organas - Vykdomasis komitetas, vienasmenis valdymo organas yra federacijos vadovas - prezidentas.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

• Konferencija: Federacijos konferencija yra aukščiausias organas. Konferencijos šaukiamos kiekvienais metais. Ataskaitines - rinkimines konferencijas vykdomasis komitetas šaukia kas ketveri metai (parolimpiniais metais po įvykusių žaidynių). Neeilinės konferencijos šaukiamos ne mažiau kaip pusės federacijos narių, revizijos komisijos reikalavimu arba federacijos Vykdomojo komiteto nutarimu. Federacijos Vykdomasis komitetas posėdyje nustato konferencijos sušaukimo datą, patvirtina narių atstovavimo savo kolektyvams kvotą ir ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius raštu informuoja savo narius. Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Visi federacijos nariai deleguoja į konferenciją po vienodą atstovų skaičių.
• Vykdomasis komitetas: Federacijos Vykdomąjį komitetą sudaro prezidentas, viceprezidentas po vieną kiekvieno sporto klubo atstovą ir konferencijoje išrinkti sporto šakų atstovai. Federacijos Vykdomasis komitetas posėdžius rengia ne rečiau kaip kartą per metų ketvirtį. Posėdis teisėtas, kai dalyvauja daugiau pusės Vykdomojo komiteto narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Esant po lygiai balsų, lemia pirmininkaujančiojo balsas.
• Prezidentas: Prezidentas yra vienasmenis federacijos valdymo organas. Prezidentu turi būti fizinis asmuo, galintis eiti tokias pareigas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Prezidentą renka konferencija. Kandidatūras Prezidento rinkimui siūlo konferencijos delegatai. Rinkimai vykdomi slaptu arba atviru balsavimu. Apie Prezidento kadencijos metu nuveiktą darbą Prezidentas kiekvienais metais atsiskaito konferencijai, o kas ketveri metai rinkiminei konferencijai. Prezidento atlyginimą nustato Vykdomasis komitetas, o darbo sutartį su juo pasirašo konferencijos įgaliotas asmuo. Darbo ginčai tarp Prezidento ir federacijos nagrinėjami teisme. Prezidentas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Federacijos įstatais, konferencijos sprendimais, Vykdomojo komiteto sprendimais. Prezidentas organizuoja kasdieninę federacijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Prezidentas vadovauja federacijos darbui, pirmininkauja Vykdomojo komiteto posėdžiams, atstovauja federacijai kitose organizacijose, pasirašo dokumentus, yra kreditų valdytojas. Prezidentas turi veikti sąžiningai ir protingai, taip pat būti lojalus federacijai ir laikytis konfidencialumo. Jis privalo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti federacijos interesams.

Sporto klubo steigimas

Visuomeninė organizacija VILNIAUS SPORTO IR TURIZMO KLUBAS "REGATA" (toliau - Klubas) - tai Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškas susivienijimas, vienijantis Vilniaus miesto gyventojus aktyviai propaguojančius visų rūšių sportą ir turizmą ir jo apylinkes. Klubas yra juridinis asmuo, kuriuo jis tampa nuo įregistravimo dienos. Klubas turi savarankišką balansą, antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją ir užsienio valiutos sąskaitos tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, ir už savo prievoles atsako visu savo turtu. Klubo buveinės adresas yra: S. Kairio g. Klubas yra ne pelno organizacija.

Klubo tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis klubo tikslas - organizuoti sportinius bei turistinius renginius gyventojams.

Klubo nariai

Klubo nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų šalių piliečiai nuolat gyvenantys Lietuvoje. Tikrieji nariai - aktyviai dalyvajantys klubo veikloje ir reguliariai mokantys nario mokestį. Į klubo narius priimama vadovaujantis šiais įstatais bei savanoriškumo ir viešumo principais.

Klubo valdymas

Klubo narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis klubo valdymo organas. Klubo narių visuotinius susirinkimus organizuoja klubo valdymo organas. Apie šaukiamą klubo narių visuotinį susirinkimą klubo valdymo organas privalo paskelbti visiems klubo nariams ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, klubo nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo. Klubo narių visuotinis susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau 2/3(dviejų trečdalių) klubo narių.

Klubo veiklą organizuoja, vykdo ir strategiškai jai vadovauja Klubo valdyba. Ji renkama iš 5 asmenų. Klubo valdybą ir jos pirmininką (klubo pirmininką) ir vicepirmininką renka visuotinis narių susirinkimas bet kuriam laikotarpiui. Klubo valdybos kompetencijai priklauso atsakomybė už visą Klubo turtą, valdyba rūpinasi susirinkimo sprendimų įgyvendinimu, sprendžia klausimus susijusius su ūkine veikla, sprendžia finansinius klausimus, vadovauja aprūpinant Klubą inventoriumi ir veda jo apskaitą, priima ar pasalina iš Klubo narius suderinus tai su pirmininku, jam nesant su klubo vicepirmininku.

Klubo finansavimas ir turtas

Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų klubui tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti. Klubo turtas ir lėšos turi būti naudojamos jos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos klubo nariams , išskyrus atvejį, kai klubas nutraukia veiklą jo paties sprendimu.

Klubo finansinės veiklos kontrolę vykdo klubo revizorius(auditorius) ne rėčiau kaip vieną kartą per metus. Už darbą revizoriumi(auditoriumi) klubas gali mokėti atlyginimą.

Viešosios įstaigos (VŠĮ) steigimas

Viešosios įstaigos (VŠĮ) steigimo dokumentų pavyzdžiai. Viešosios įstaigos (toliau - įstaiga) pavyzdiniuose įstatuose (toliau - įstatai) nurodomas įstaigos pavadinimas, pildomi įstatų kiti punktai, taip pat nurodoma įstatų pasirašymo data ir vieta. Įstatų antraštėje įrašomas įstaigos pavadinimas, kuris turi atitikti įstaigos steigimo akte ar steigimo sutartyje nurodytąjį, taip pat į Juridinių asmenų registrą laikinai įtrauktą, jeigu įstaigos pavadinimas laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą. Įstatuose įrašomas žodis „neribotas“, jeigu įstaiga įsteigta neribotam laikui, arba įrašoma laiko riba, jeigu įstaiga įsteigta ribotam laikotarpiui. Laiko riba gali būti nurodyta tiek data, tiek tam tikrų sąlygų buvimu ar nebuvimu (pvz., iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 10 metų ir pan.). Įstatuose įrašomos įstaigos finansinių metų pradžios ir pabaigos datos (pvz., sausio 1 d.-gruodžio 31 d.; birželio 1 d.-gegužės 31 d.). Įstaigos finansiniai metai turi būti dvylikos mėnesių laikotarpis. Įstatuose nurodomi tikslai, kuriuos savo veikloje sieks įgyvendinti įstaiga (pvz., teikti socialines paslaugas), aiškiai ir išsamiai nurodant veiklos sritis (pvz., sporto plėtojimas; moksleivių laisvalaikio organizavimas) ir rūšis (pvz., vaikų ir paauglių sporto klubas). Įstatuose nurodoma veiklos sritis (nurodomos veiklos sritys) turi atitikti steigimo akto 8 punkte ar steigimo sutartyje nurodytąją (nurodytąsias). Reikalavimas įstaigos įstatuose nurodyti veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių netaikomas nuo 2003 metų. Jeigu įstatai pildomi elektroniniu būdu, įstatuose nurodomi tikslai pasirenkami iš Juridinių asmenų tvarkytojo patvirtinto Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslų ir veiklos sričių klasifikatoriaus.

Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) steigimo pavyzdys

LSTA veikla grindžiama viešumo, kolegialumo, savarankiškumo, savivaldos, asmeninės atsakomybės ir demokratiško klausimų sprendimo principais. LSTA yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau LTOK) narė. LSTA buveinė - Žemaitės g.

LSTA tikslai ir uždaviniai

Pagrindiniai LSTA tikslai:

• Plėtoti stalo tenisą Lietuvoje.
• Organizuoti ir koordinuoti stalo teniso veiklą.
• Atstovauti Lietuvos stalo tenisui tarptautinėse organizacijose.

LSTA uždaviniai:

• Sudaro sporto varžybų kalendorių, organizuoja ir kontroliuoja, kad jo laikytųsi visi LSTA nariai. Vykdo licencijų registrą.
• Rengia Lietuvos stalo teniso čempionatus ir kitus sportinius renginius.
• Formuoja Lietuvos stalo teniso rinktines ir užtikrina jų dalyvavimą tarptautinėse varžybose.
• Organizuoja trenerių ir teisėjų mokymus.
• Propaguoja stalo tenisą Lietuvoje.
• Atstovauja LSTA narių interesams.
• Bendradarbiauja su kitomis sporto organizacijomis.
• Gauna lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių asociacijų, nevalstybinių organizacijų.

LSTA įstatymų nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia šiuose įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, išskyrus tą, kurią draudžia įstatymai.

LSTA narystė

Juridinių asmenų (tikrųjų narių) LSTA narystės suteikimo klausimus sprendžia LSTA Vykdomasis komitetas (toliau LSTA VK) paprastai per vieną mėnesį nuo dokumentų pateikimo. Juridiniai asmenys, ketinantys tapti tikraisiaisLSTA nariais, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, pateikia LSTA VK nustatytos formos rašytinį prašymą, kompetetingo organo sprendimą tapti LSTA nariu, savo registracijos pažymėjimo ir steigimo dokumento (įstatų, steigimo sandorio ar pan.) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. LSTA VK turi teisę paprašyti kandidato į LSTA narius pateikti bet kokius kitus dokumentus bei duomenis apie kandidato veiklą, kurie, VK nuomone, gali padėti nuspręsti dėl kandidato tinkamumo į LSTA narius.

LSTA VK sprendimu narystė LSTA gali būti sustabdoma laikotarpiui iki 3 metų. Konkretų sustabdymo laikotarpį nustato VK, atsižvelgdamas į sustabdymo priežastis ir kitas aplinkybes. Narystės sustabdymo laikotarpiu LSTA narys negali naudotis LSTA nario teisėmis bei neprivalo vykdyti LSTA nario pareigų, nustatytų šių Įstatų 5.1.5.

Narystė LSTA atnaujinama LSTA VK sprendimu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, ar suėjus sustabdymo terminui, tačiau tik pagal atskirą nario, kurio narystė sustabdyta, rašytinį prašymą.

Narys, savo noru išstojęs iš LSTA, vėl gali būti priimtas tik po trijų mėnesių nuo išstojimo datos, jeigu LSTA VK nenusprendžia kitaip.

LSTA narys taip pat gali būti pašalintas iš asociacijos LSTA VK sprendimu, kuomet jis nebefunkcionuoja, t.y. faktiškai nebevykdo savo veiklos.

Narys laikomas pašalintu ir netenka LSTA nario teisių ir pareigų nuo LSTA VK sprendimo priėmimo momento. Pašalintas narys, nesutikdamas su pašalinimu, turi teisę ne vėliau, kaip per 10 (dešimt) dienų nuo sprendimo dėl pašalinimo priėmimo pateikti VK rašytinį pareiškimą, reikalaudamas sušaukti Konferenciją. Tokiu atveju, LSTA VK privalo nedelsdama sušaukti Konferenciją šiuose įstatuose nustatyta tvarka. LSTA nariui pareikalavus sušaukti Konferenciją, LSTA VK sprendimo dėl pašalinimo galiojimas sustabdomas.

LSTA Garbės nariai - tai asmenys, ypač nusipelnę Lietuvos stalo teniso sportui. Garbės nariais gali būti pripažįstami ir ypač nusipelnę LSTA rėmėjai - asmenys bei organizacijos, materialiai bei kitokiu būdu padedantys LSTA įgyvendinti šiuose įstatuose numatytus uždavinius. Garbės nariai gali dalyvauti LSTA konferencijose, LSTA VK posėdžiuose, reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus.

Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus stalo teniso sportui, LSTA prezidentas gali būti išrinktas LSTA garbės prezidentu. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę, kurios netenka. Be atskiro sprendimo garbės nariais pripažįstami buvę ir esami LSTA prezidentai. LSTA prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.

LSTA narių teisės ir pareigos

LSTA nariai turi teisę:

• Dalyvauti ir balsuoti LSTA konferencijose.
• Teikti pasiūlymus dėl LSTA veiklos.
• Gauti informaciją apie LSTA veiklą.
• Naudotis LSTA teikiamomis paslaugomis.

LSTA nariai privalo:

• Laikytis LSTA įstatų.
• Mokėti nario mokesčius.
• Aktyviai dalyvauti LSTA veikloje.
• Vykdyti LSTA valdymo organų sprendimus.

Nariui išstojant iš LSTA nario mokesčio ar kitaip nario LSTA perduotos lėšos ir turtas jam negrąžinami.

LSTA valdymo organai

Aukščiausias LSTA organas - narių delegatų konferencija (Konferencija). LSTA sudaromas kolegialus valdymo organas - LSTA Vykdomasis komitetas (LSTA VK). LSTA vienasmenis valdymo organas - LSTA Prezidentas.

• Konferencija: Konferencijos yra eilinės, neeilinės, o kas ketvirti metai - rinkiminės-ataskaitinės. Rinkiminėje-ataskaitinėje konferencijoje šiuose įstatuose nustatyta tvarka yra renkami LSTA organai ir svarstomos LSTA organų ataskaitos apie jų veiklą. Konferencijoje turi teisę dalyvauti vienodas skaičius kiekvieno LSTA nario išrinktų ar paskirtų delegatų. Delegatų skaičių, kurį į konferenciją turi teise išrinkti ar paskirti kiekvienas narys (delegatų kvotas), nustato LSTA VK. Konferencija šaukiama vieną kartą per metus ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos. Neeilinės konferencijos gali būti šaukiamos LSTA VK, prezidento, revizijų komisijos nutarimu bei motyvuotu 1/3 narių reikalavimu. Susirinkimo vietą ir laiką nustato LSTA VK. Apie konferencijos vietą, datą ir laiką bei darbotvarkę LSTA narius elektroniniu paštu arbaraštu informuoja atsakingasis sekretorius likus ne mažiau kaip 25 (dvidešimt penkioms) dienoms iki konferencijos dienos. Nustatyto termino galima nesilaikyti, jei visi LSTA nariai raštu patvirtina, kad termino nesilaikyti sutinka. Atsakingasis sekretorius, prašant LSTA nariams, privalo pateikti visą su konferencijos darbotvarke ir konferencijoje numatomais priimti sprendimais susijusią medžiagą. Apie konferenciją skelbiama oficialioje LSTA interneto svetainėje arba pranešant apie konferenciją visiems LSTA nariams, įskaitant ir tuos, kurių narystė yra sustabdyta, elektroniniu paštu arba registruotu laišku. Konferencija gali priimti sprendimus, jeigu joje atstovaujama daugiau nei ½ narių, kurių narystė nėra sustabdyta ar kurių balsavimo teisė nėra kitaip apribota. Kvorumui nesusirinkus, per 1 (vieną) mėnesį turi būti sušaukta pakartotinė konferencija, kuri laikoma teisėta neatsižvelgiant į dalyvaujančių delegatų skaičių. Pakartotinė konferencija gali priimti sprendimus tik neįvykusios konferencijos darbotvarkės klausimais. Prieš pradedant konferenciją LSTA VK skirta mandatų komisija patikrina kiekvieno nario mandato teisėtumą ir delegatų įgalinimus patvirtinančius dokumentus. Konferencijoje kiekvienas LSTA narys, nepriklausomai nuo to, kiek jo paskirtų ar išrinktų delegatų dalyvauja, turi vieną balsą. Jeigu konferencijoje LSTA narį atstovauja daugiau, nei vienas delegatas, jie balsuoja bendru sutarimu. Konferencija sprendimus priima balsavimu, paprasta dalyvaujančių narių balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gaunama daugiau balsų „už“, nei „prieš“, išskyrus šiuose įstatuose ir įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga didesnė balsų dauguma. Balsuojant susilaikę nariai neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais nariais.
• Vykdomasis komitetas: LSTA VK yra aukščiausias kolegialus LSTA valdymo organas. LSTA VK sudaro Prezidentas, 2 viceprezidentai, Trenerių tarybos pirmininkas, Teisėjų kolegijos pirmininkas ir 6 nariai, iš viso 11 narių, kuriuos 4 (ketveriems) metams renka (tvirtina) Konferencija. LSTA VK nariais negali būti etatiniai LSTA darbuotojai. LSTA VK posėdžiauja ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Posėdis laikomas teisėtu, susirinkus ne mažiau kaip pusei jo narių. Kiekvienas LSTA VK narys turi vieną balsą. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma (susilaikiusieji LSTA VK nariai laikomi nedalyvavusiais balsavime). Balsams pasiskirsčius po lygiai, nulemia LSTA prezidento balsas. Neeilinis posėdis gali būti sušauktas, jei jo reikalauja 1/3 LSTA VK narių, Revizijos komisija ar LSTA Prezidentas. LSTA VK veiklai vadovauja LSTA prezidentas, jam nesant ar negalint eiti pareigų dėl kitų priežasčių - viceprezidentas ar LSTA prezidento paskirtas viceprezidentas. Operatyviniams ir neatidėliotiniams klausimams spręsti bei techninėms funkcijoms vykdyti sudaromas LSTA sekretoriatas, kuris padeda LSTA prezidentui ir LSTA VK vykdyti jų kompetencijas priskirtas funkcijas. Sekretoriato darbuotojų skaičių, jų darbo užmokestį ir pareigybių reglamentą tvirtina LSTA VK. Sekretoriatui vadovauja Atsakingasis sekretorius.
• Prezidentas: Konferencija renka LSTA prezidentą. LSTA vardu sudarinėja visas reikiamas sutartis. vykdo kitus uždavinius, kurie nepriskirti išimtinei Konferencijos ar LSTA VK kompetencijai, įskaitant ir tuos, kuriuos jam papildomai paveda vykdyti Konferencija. prezidentui mirus, laikinai jo pareigas eina LSTA VK paskirtas vienas iš viceprezidentų, ar kitas LSTA VK paskirtas LSTA VK narys.

#

tags: #sporto #klubo #registravimas