Fizinis aktyvumas yra priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai, tačiau sportui reikia įdirbio, tad dauguma skubančių žmonių verčiau renkasi išgerti tabletę. Tačiau sportas gali būti kur kas veiksmingesnis ir ilgalaikiškesnis sprendimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sportas gali padėti įveikti blogą nuotaiką, sumažinti nerimą, stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Fizinis aktyvumas - raktas į sveiką kūną ir sielą
Romėnų poetas Juvenalis yra pasakęs: „Sveikame kūne - sveika siela.“ Ši citata puikiai iliustruoja glaudų ryšį tarp fizinės ir psichinės sveikatos. Sportas ir fizinis aktyvumas turi daug privalumų smegenų būklei, nes gerėja kraujotaka.
Klinikinės psichologijos magistrantas Vitalijus Gafurovas teigia, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia smegenų būklę, nes gerėja kraujotaka. Jis pats iš patirties žino, ką reiškia sporto trūkumas: „Kai buvau liovęsis sportuoti, psichikos sveikata tapo kiek prastesnė - atsirado nerimas, nuotaikų kaita.“
Sportas kaip vaistas nuo nerimo ir streso
Visi daugiau ar mažiau nerimauja. Tačiau nuolat kultivuojamas fizinis aktyvumas padeda sumažinti jautrumą nerimui. Sportuodami neturime laiko galvoti apie problemas, nes taip nukreipiamas dėmesys.
„Goodlife” asmeninė trenerė Simona Šilenskytė neabejodama teigia, kad sportas padeda įveikti stresą. Ji pastebi, kad klientai, atėję į sporto klubą po sunkios dienos, jaučia didelę įtampą. Treniruotės padeda jiems atsipalaiduoti, nukreipti mintis nuo rūpesčių ir „išsportuoti” stresą.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda: mitai ir realybė
Didelę įtampą bei stresą patiriantiems žmonėms aktyvi veikla būtina lyg oras. Būtent sportas gali padėti bent laikinai pamiršti rūpesčius. Rytą pradėję aktyviai pasikrausite energijos visai dienai. Tačiau nepersistenkite, nes vėliau nuovargis gali jaustis visą dieną. Po rytinės mankštos suaktyvės kraujotaka, bus išjudinta medžiagų apykaita, kuri dienos eigoje sudegins daugiau kalorijų. Negana to, po jos per dieną maisto suvartojama mažiau, nes į organizmą išsiskiria laimės hormonai, padedantys išvengi persivalgymo.
Sportas - geros nuotaikos šaltinis
Sportuojant organizme aktyviai gaminasi endorfinai, o jie tituluojami geros nuotaikos hormonais. Šiems laimės hormonams gamintis pakanka ir gero pasivaikščiojimo gryname ore, judrių žaidimų su vaikais ir kito fizinio krūvio. Endorfinai padeda neutralizuoti per dieną sukauptą adrenaliną ir noradrenaliną. Tie laimės hormonai daro mus ne tik laimingesniais, bet ir gražesniais. O nuolat sportuojantiems žmonėms kur kas lengviau tampa išgyventi stresines situacijas, deja, fizinio krūvio vengiantiems tokie susidūrimai gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų.
Kaip prisiversti sportuoti?
Pradėti sportuoti gali būti sunku, ypač jei kankina nerimas ar kiti psichologiniai sutrikimai. Tačiau svarbu žengti pirmą žingsnį. Vieno tyrimo metu žmonėms, kurie serga depresija, buvo pasiūlyta individuali fizinio aktyvumo programa, turėjusi sumažinti ligos simptomus. Visi sutiko dalyvauti ir norėjo tai išbandyti.
Reikėtų kalbėti apie motyvaciją. Nerimu pasižymintys pacientai gali pradėti sportuoti net nuo lengvo, kelių minučių trukmės pasivaikščiojimo. Vėliau galima tai didinti iki kilometro ar dviejų. Ėjimas į parduotuvę - taip pat fizinis aktyvumas.
Svarbu pasirinkti tokią veiklą, kuri teiktų malonumą. Tai gali būti plaukimas, komandinis sportas ar šokiai. Svarbiausia, kad mankšta taptų reguliaria.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Mažiau yra daugiau: kaip pasiekti psichologinę naudą sportuojant
Jei pagrindinis jūsų tikslas yra pagerinti nuotaiką, tai fizinio aktyvumo kriterijus yra daug žemesnis nei svorio metimo ar fizinės būklės gerinimo atveju. "Mažo intensyvumo fiziniai pratimai duoda labai didelę psichologinę naudą", - sako J. Raglinas. Tai ypač aktualu, jei tik pradedate sportuoti.
15-20 minučių aerobikos pratimų tris kartus per savaitę duoda "ilgalaikę ir didesnę" naudą, tačiau bet kokia "dozė" bus veiksminga. "Penkių minučių pasivaikščiojimas gali pakelti nuotaiką", - sako jis.
Sportas ir atmintis: netikėtas ryšys
Vitalijus Gafurovas rašo tinklaraštį „Tranzo būsena“ ir ten aptaria įvairius klausimus, susijusius su psichikos sveikata. Vienas įdomesnių straipsnių buvo apie tai, kad pasimokius, o po keturių valandų pasportavus, geriau atsimenama informacija. Neaišku, kodėl taip yra, patys mokslininkai nežino, kokie procesai vyksta smegenyse.
Sportas - ne panacėja, bet puiki pagalba
Negaliu garantuoti, kad sportas padės 100 proc. Tokios priemonės nėra, nes mes skirtingi. Tačiau kalbant apie fizinį aktyvumą, jis negali pakenkti, jei nešokama aukščiau bambos. Jei bandoma palengva, sportas gali pagerinti nuotaiką.
Praktiniai patarimai, kaip įtraukti sportą į kasdienį gyvenimą
- Pradėkite nuo mažų žingsnių. Net 5 minučių pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką.
- Raskite jums patinkančią veiklą. Tai gali būti šokiai, plaukimas, joga, komandinis sportas ar bet kas kita, kas jums teikia malonumą.
- Sportuokite reguliariai. Stenkitės sportuoti bent 3 kartus per savaitę po 20-30 minučių.
- Įtraukite sportą į savo kasdienę rutiną. Vietoj to, kad važiuotumėte automobiliu, eikite pėsčiomis ar važiuokite dviračiu. Per pietų pertrauką pasivaikščiokite. Lipkite laiptais, o ne naudokitės liftu.
- Būkite kantrūs. Gali prireikti kelių savaičių, kol pajusite teigiamą sporto poveikį.
- Nepamirškite poilsio. Po treniruotės svarbu pailsėti ir atsistatyti.
Sportas ir sveika gyvensena: kelias į geresnę gyvenimo kokybę
Sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, kuri padeda ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir stiprina psichinę sveikatą. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kovoti su ligomis, mažina streso lygį, gerina nuotaiką bei padidina bendrą organizmo atsparumą. Sportuojant, mūsų organizmas gamina endorfinus - laimės hormonus, kurie natūraliai stiprina savijautą ir suteikia energijos kasdieniams iššūkiams.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija