Nors sportas dažnai laikomas sveikos gyvensenos sinonimu, aplink jį sklando nemažai mitų, galinčių ne tik suklaidinti, bet ir pakenkti. Šiame straipsnyje panagrinėsime dažniausius klaidingus įsitikinimus apie sportą ir mitybą, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur tobulo kūno kultas stipriai diktuoja madą, žmonės vis dažniau renkasi aktyvią veiklą. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos sveikos gyvensenos organizacijos ragina žmones daugiau judėti, o sportas tampa savotiškai madingas. Tačiau, norint, kad fizinis aktyvumas teiktų naudą, o ne žalą, svarbu žinoti, kaip sportuoti tinkamai.
Mitybos Mitai
Sveika Mityba yra Nuobodi, Neskani ir Brangi
Vienas iš didžiausių mitų yra tai, jog sveika mityba - nuobodi, neskani ir dar brangi. Tačiau tai netiesa. Žmonės dažnai apsigauna, nes nesupranta sveikos mitybos esmės. Dauguma galvoja, kad sveika mityba - tai tik kruopos bei įvairūs daržovių patiekalai. Tačiau privaloma valgyti ir mėsą, ir žuvį.
Dar vienas stereotipas, kad sveika mityba yra brangi. Daugelis tarp brangaus ir kokybiško produkto deda lygybės ženklą. Studentai taip pat teisinasi, jog negali sveikai maitintis, nes tiesiog neturi daug pinigų. Rekomenduojama tiesiog žiūrėti į produktų sudėtį. Dauguma produktų be pridėtinių elementų iš tiesų nėra brangūs. Reikėtų išmokti išsirinkti gerą ir nebrangų produktą.
Sportas Kompensuoja Nesveiką Mitybą
Tiems, kurie nori numesti svorio, labai svarbu suvokti, kad sportas lemia 20 proc., o sveika mityba - 80 proc. bendro rezultato. Jeigu pradėsi sportuoti, bet valgysi tiek pat arba dar daugiau - veikiausiai norimų rezultatų nesulauksi. Turi susidaryti kalorijų deficitas. Taigi, vien sportas be tinkamos mitybos nepadės pasiekti norimų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Maisto Papildai Pakeičia Maistą
Dalis sportuojančių klaidingai supranta, jog maisto papildai gali atstoti maistą, nors yra netiesa. Maisto papildas yra tik koncentruotas aktyvių medžiagų, atliekančių skirtingas funkcijas, kompleksas, padedantis papildyti įprastinę dienos mitybą, bet jokiu būdu jos nepakeičiantis.
Treniruočių Mitai
Intensyvus Sportas Kiekvieną Dieną Būtinas
Trenerė Loreta Šapokienė primena, kad mūsų kūnas turi atsigauti, ypač po labai įtemptų treniruočių. Jei treniruojamės salėje kasdien, didelė tikimybė, kad mūsų organizmą kankins nuovargis. Turime suprasti, kad persistengti sporte taip pat blogai, kaip ir tinginiauti.
Pernelyg intensyvus treniruočių grafikas gali duoti net priešingą rezultatą ir sukelti nuovargį, depresiją, sumažinti produktyvumą ir padidinti traumų riziką. Svarbu įsidėmėti, kad poilsis yra ne mažiau svarbus nei sportas. Organizmas turi gauti laiko priprasti prie pasikeitusio ritmo, atsigauti ir sustiprėti.
Sportuojant Nevalgius Pasiekiami Geresni Rezultatai
Trenerė L. Šapokienė tikina, jog sportavimas nevalgius gali būti ne toks efektyvus dėl energijos trūkumo. Pasak jos, vertėtų žinoti, kad po intensyvios treniruotės apetitas dažniausiai įsisiautėja ir suvalgome daugiau. Prieš treniruotę rekomenduojama suvalgyti bananą, skrebutį su medumi, morkų, avižinės košės, jogurto ar pan. Svarbiausia - suvalgyti ne daugiau, nei sudeginsite sporto metu, bet ne per mažai, kad treniruotės metu nepritrūktų energijos.
Ilgos Treniruotės Yra Efektyvesnės
Trenerė A. Jansonienė pasakoja, jog dalis sportuojančių klaidingai supranta treniruotės trukmės ir rezultatų ryšį. Reikia suprasti, jog neprofesionaliam sportininkui 2,5-3 val. efektyviai sportuoti yra neįmanoma. Optimali jėgos treniruotės trukmė yra apie 90 minučių. Ši trukmė rekomenduojama su apšilimo ir atvėsimo pratimais. Nevertėtų manyti, jog gera treniruotė yra tuomet, kai organizmas yra visiškai išsekęs. Gera treniruote galime pavadinti tokią, po kurios jaučiame, kad dar šiek tiek galėtume treniruotis.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Raumenys Auga Iš Riebalų
Sporto klubo „Activated“ vadovas ir treneris Karolis Urbanavičius sako, jog vienas absurdiškiausių, bet vis dar gajų mitų yra apie tai, jog raumenys auga iš riebalų. Tai absoliutus melas. Pradėjus fiziškai aktyviau gyventi raumeninė masė didėja, o riebalinė mažėja. Riebalinė masė mažėja, nes mūsų organizmas nebekaupia tiek riebalų, jų sankaupas sumažina. Riebalai panaudojami energijos gamybai, o sportuojant atitinkamai auga raumeninė masė.
Atsilenkimai Padeda Atsikratyti Pilvo Riebalų
Netiesa, kad atsilenkimai padeda atsikratyti pilvo riebalų. „Padangas“ geriausia deginti laikantis mitybos plano, o jei moterys dar ir sportuos ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, kūno formos susitvarkys, raumenukų tonusas, kur jo trūksta, padidės, riebaliukai ištirps.
Pavojai Sportuojant Netaisyklingai
Traumų Rizika
Nemažai traumų sportuojant kyla dėl to, kad žmonės pervertina savo fizines galimybes ir patys prišaukia bėdą. Taip pat, dažna problema, kad žmonės prieš sportuodami nedaro apšilimo sąnariams bei kitiems jungiamiesiems audiniams. Jie pasitampo penkias minutes ir mano, kad tai yra apšilimas. Dėl to dažnai patiriamos traumos - pasitempiamos sausgyslės, raiščiai, plyšta raumenys, prasideda sąnarių skausmai.
Persitreniravimas
Lauke kyla didesnė rizika persitreniruoti, nes atrodo, kad sportuoti lengviau. Viena vertus, tai labai teigiamas dalykas, kita vertus, kyla didesnė rizika persistengti. Todėl jei žmogus tik pradeda sportuoti, ypač jeigu jam tai rekomenduota dėl kokių nors medicininių problemų, neperdozuoti krūvio ypač aktualu.
Bloga Savijauta
Tyrimais įrodyta, kad 80 proc. žmonių, kuriems kažkas pataria pradėti sportuoti, greitai tai meta dėl to, kad po sporto jaučiasi blogai. Jiems ši veikla neteikia malonumo, o tai atgraso nuo noro sportuoti reguliariai.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Kaip Sportuoti Teisingai?
Pasitarkite Su Specialistu
Jei norite pradėti sportuoti, bet nežinote, kaip tai daryti tinkamai, būtų geriausia, jei prieš tai pasitartumėte su specialistu - kineziterapeutu ar sporto mediku.
Didinkite Krūvį Palaipsniui
Kad ir kokią sporto rūšį pasirinktumėte, fizinį krūvį didinkite pamažu. Sportuodami neturėtumėte jausti diskomforto. Įvertinkite savo fizines jėgas. Jei sportuodami jaučiate skausmą sąnariuose, nugaroje, širdies plote ar pan., liaukitės sportuoti. Taip nutikus pravartu pasitarti su specialistu.
Klausykite Savo Kūno
Svarbu stebėti, kaip jaučiatės po krūvio kitą dieną. Jei po treniruotės miegate blogai, jūsų pulsas padažnėjęs, atsiranda dusulys ar raumenų skausmas, tai požymiai, kad krūvis buvo per didelio intensyvumo ir žalingas.
Rinkitės Tinkamą Sporto Rūšį
Fizinę veiklą reikia rinktis ypač apgalvotai ir atsakingai. Jei žmogus turi širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ar medžiagų apykaitos problemų ar nori stiprinti šias sistemas, tikrų aerobinio pobūdžio fizinis krūvis, pavyzdžiui, ėjimas, plaukimas, bėgimas, dviračio mynimas ir pan. Jei yra problemų su stuburo, kaulų, raumenų, sąnarių sistemomis, daugiau dėmesio reikėtų skirti raumenų stiprinimui, jėgos, ištvermės treniruotėms.
Tinkamas Apšilimas ir Atvėsimas
Prieš treniruotę būtina apšilti, o po jos - atvėsti. Tai padeda paruošti kūną krūviui ir sumažinti traumų riziką.
Subalansuota Mityba
Sportuojant svarbu ne tik sportuoti, bet ir tinkamai maitintis. Valgykite subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių ir riebalų.